Naujagimių veršelių ligos: prevencija, priežiūra ir gydymo ypatumai
Sėkmingas pieninės ir mėsos galvijininkystės ūkių verslas neatsiejamas nuo bandos sveikatingumo, o pagrindinis dėmesys privalo būti skiriamas pačioms jautriausioms grupėms - naujagimiams veršeliams. Jų sveikatą iš dalies lemia veršingos karvės priežiūra ir šėrimas, nes nevisaverčiu racionu šertos, antroje veršingumo pusėje mociono neturėjusios, vėlai užtrūkintos karvės dažnai veda silpnesnius, nepakankamai išsivysčiusius, virškinimo trakto ligomis sirgti linkusius veršelius.
Kad nekiltų infekcija, gimusio veršelio bambos virkštelė pamerkiama į 5 proc. spiritinį jodo ar į 3 proc. kalio permanganato tirpalą. Labai svarbu apsaugoti veršelį nuo ligų pirmomis gyvenimo valandomis. Gimęs veršelis neturi atsparumo (specifinio imuniteto) jį supantiems mikroorganizmams, todėl gimusiam veršeliui reikia kuo greičiau duoti kokybiškų motinos krekenų, kurios suteiktų jam pasyvų imunitetą.
Krekenų svarba ir girdymo taisyklės
Gerai išsivystęs veršelis gimsta turėdamas 3 proc. kūno svorio riebalų ir 180 gramų glikogeno, tačiau nepamaitintas naujagimis tokias energijos atsargas sunaudoja per 18 valandų. Iš pirmomis veršelio gyvenimo valandomis išgertų krekenų 60-70 proc. imunoglobulinų tiesiai per žarnyno sienelę patenka į kraują. Tai vyksta tik pirmas tris gyvenimo valandas, o 24-tą gyvenimo valandą per žarnų sienelę į veršelio organizmą jų beveik nebepatenka.
| Krekenų kokybė | Imunoglobulinų kiekis (mg/ml) |
|---|---|
| Nekokybiškos | Mažiau kaip 22 |
| Vidutinės | 22-50 |
| Labai geros | Daugiau kaip 50 |
Dažniausiai pasitaikančios ligos
Veršelių ligos, ypač virškinimo ir kvėpavimo takų, yra viena pagrindinių pieno ūkių problemų. Infekciniams, invaziniams tiek ir su netinkamu laikymu bei šėrimu susijusiems susirgimams ypač jautrūs yra veršeliai. Naujagimių veršelių viduriavimas (diarėja) yra dažnai pasitaikantis prieauglio susirgimas. Ką tik gimę veršeliai neturi imuniteto, jie neatsparūs įvairiems mikroorganizmams - virusams, bakterijoms, pirmuonims.
Daug nuostolių padaro respiratorinės ligos. Praktikoje tokie susirgimai vadinami bronchopneumonijomis, nes ligos sukėlėjai pažeidžia tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek ir bronchus, o ligai komplikuojantis vystosi plaučių uždegimas, t. y. pneumonija. Mokslininkai ir praktikai sutaria, kad pagrindinė bronchopneumonijų priežastis - infekcijos sukėlėjai: virusai, bakterijos, mikoplazmos, chlamidijos ir net parazitiniai helmintai.
Stebėjimas ir profilaktika
Ne tik girdyti, šerti ir mėžti - stebėti yra dar vienas ne mažiau svarbus darbas, dirbančių su veršeliais darbuotojų sąraše. Liga prasideda ir vystosi labai greitai, o gydymo efektyvumas bus daug didesnis, jeigu gydymas bus pradėtas nedelsiant, tik pastebėjus pirmuosius požymius. Kiekvieną dieną po rytinio ir vakarinio šėrimo stebima veršelių sveikata. Vienviečiuose gardeliuose stebima 2 kartus dienoje. Stebimas bendras veršelių sveikatos stovis, viduriavimas, aktyvumas, išgerto pieno kiekis.
Ūkininkams vertėtų žinoti, kad viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių tvartiniu laikotarpiu - optimalus tvarto mikroklimatas. Veršelius būtina laikyti švarioje, sausoje, dezinfekuotoje, nešaltoje (8-10 °C), be skersvėjų, švariais pakratais pakreiktoje patalpoje. Taip pat vakcinacija - viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių galvijų bandose, tačiau prieš ją atliekant būtina nustatyti sukėlėjus.
tags: #naujagimiu #verseliu #ligos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
