Infekcinės žarnyno ligos ir naujagimių sveikatos iššūkiai

Žarnyno infekcinėmis ligomis žmonės serga visus metus, šaltuoju metų laikotarpiu paprastai dažniau sergama virusinės kilmės žarnyno ligomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Telšių departamento Plungės skyriaus duomenimis, šiemet Rietavo ir Plungės r. savivaldybėse užregistruota daugiau nei 300 virusinės kilmės žarnyno infekcijų atvejų, vien rugsėjo-lapkričio mėn. Dažniausios yra rota virusų ir noro virusų sukeltos infekcijos, kurios gali pasireikšti ištisus metus, tačiau paprastai jų daugiau fiksuojama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Pavyzdžiui, pastarųjų metų žiemos mėnesiais norovirusinės infekcijos atvejų diagnozuota apie 200 per mėnesį, vasaros - apie 40 per mėnesį. NVSC primena, kad šios infekcijos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad apsaugotumėte save ir aplinkinius.

Virusinės žarnyno infekcijos: priežastys ir plitimas

Virusinės žarnyno infekcijos dažniausiai plinta per užterštą maistą ir vandenį, tiesioginį kontaktą su užkrėstais asmenimis arba aplinka. Dėl higienos įgūdžių stokos virusai lengvai plinta tiek šeimose, tiek vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra ypač imlūs infekcijoms, todėl jos greitai plinta darželiuose. Susirgti gali bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dėl nepakankamų higienos įgūdžių dažniau serga vaikai, taip pat senyvo amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Virusinės žarnyno infekcijos dažniausiai pasireiškia vėmimu, karščiavimu, viduriavimu, bendru organizmo apsinuodijimu. Šie simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo viruso tipo ir žmogaus imuniteto.

Kaip apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų?

Viena pagrindinių profilaktikos priemonių, padedančių sumažinti virusų plitimo riziką, yra rankų plovimas. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, pakeitus sauskelnes, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą. Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos - skiepai. Rotavirusai yra viena iš pagrindinių vaikų žarnyno infekcijų priežasčių, o vakcinacija nuo šios ligos yra rekomenduojama daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą. Lietuvoje vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos įtraukta į profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Kūdikiai skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė - 2 mėn., antroji - 4 mėn., trečioji - 6 mėn. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos nuo 2018 m. rugsėjo mėn. yra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepų kalendorių. Kūdikiai skiepijami nemokamai. Norint išvengti virusinių žarnyno infekcijų, svarbiausia laikytis šių paprastų, tačiau veiksmingų prevencinių priemonių, pirmiausia - kruopščiai plauti rankas. Rankas plauti reikia ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su sergančiuoju bei jo išmatomis, bet ir grįžus iš parduotuvės ar viešų vietų, po važiavimo viešuoju transportu, taip pat visada prieš valgant ir ruošiant maistą.

Kiti svarbūs prevenciniai veiksmai:

• Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs infekcijoms.
• Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama.
• Kruopšti higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turi būti valomi atskirais įrankiais, šluostėmis. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes bei atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius, žaislus.

Infekcijos, plintančios per maistą

Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienais metais šiltuoju metų laiku didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Yra žinoma daugiau nei 250 įvairių maisto kilmės ligų. Dauguma iš jų yra infekcinės ligos, kurių priežastimi gali būti su maistu į žmogaus organizmą patekę mikroorganizmai, tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinės kilmės žarnyno ligomis. Salmoneliozė ir kampilobakteriozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės visame Europos regione. Panevėžio apskrityje per pastaruosius 2 metus (2013-2014 m.) didėjo sergamumas kampilobakterioze atitinkamai nuo 105 iki 119 atvejų. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo stebimas Panevėžio mieste - 8,14 atv./10 tūkst. gyv., kuris daugiau nei 2 kartus viršijo Lietuvos sergamumo kampilobakterioze rodiklį (4,04 atv./ 10 tūkst. gyv.).

Kampilobakteriozė

Kampilobakteriozė yra per maistą plintanti infekcinė liga, kurią sukelia campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po 2-5 dienų nuo užsikrėtimo. Susirgimas trunka apie savaitę. Kampilobakteriozė pasireiškia viduriavimu (gali būti vandeningas, su krauju), karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu ar vėmimu. Bakterijoms patekus į kraują galimos sepsio komplikacijos, kepenų, kasos, sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas).

Kampilobakterioze galima užsikrėsti vartojant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį.

Maisto ruošimo ir laikymo rekomendacijos

Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu.

Svarbu laikytis šių principų:

• „Nesukryžiuoti“ - maistą gaminti taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėti ant kitų produktų.
• Atvėsinti - nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą taip pat patartina gerai pakaitinti.
• Plauti, valyti: didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t. y. muilu ir vandeniu. Visada reikia plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau - jį gamindami. Svarbu kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.

Ypač kruopščiai reikia plauti rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant žarnyno infekcine liga sergantį ligonį.

Naujagimių sveikatos iššūkiai

Infekcija ypač pavojinga kūdikiams dėl skysčių ir gyvybiškai svarbių mikroelementų netekimo vemiant ir viduriuojant. Virusinėmis žarnyno infekcijomis užsikrečiama per burną. Dažniausiai virusai plinta per įvairius daiktus ir maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, virusų užkrėstomis rankomis.

Žarnyno mikrofloros formavimasis ir disbakteriozė

Mikroflora (mikrobiota) - tai mikroorganizmų visuma, žarnyne suformuojanti specialią terpę. Kalbėdami apie žarnyno mikroorganizmus, specialistai dažnai vartoja mikrobiotos ir mikrobiomo terminus. Mikrobiomas - mikrobų genetinė informacija (genomas), tad tai nėra mikrobiotos ir mikrofloros sinonimas. Naujagimiui pirmą kartą susidūrus su išoriniu pasauliu ima formuotis žarnyno mikroflora. Nuo daug faktorių priklauso ir tai, kada taip atsitinka ir kaip stipriai kūdikį paveikia šis sutrikimas. Naujagimio žarnyne bakterijų dar nėra - jis visiškai sterilus. Gyvendamas vaisiaus vandenyse vaikas visas maistines medžiagas gauna iš mamos organizmo. Pirmiausia į naujagimio žarnyną atkeliauja bifidobakterijos ir laktobakterijos. Jos patenka iš mamos organizmo jam keliaujant gimdymo takais, po to - kontaktuojant su tėvais, medicinos personalu, per maistą ir t.t. Tai naudingi mikroorganizmai, kurie būtini visiems. Kiek vėliau prisijungia E. coli bakterijos, atsiranda enterokokai, streptokokai, žarnyno lazdelė ir kitos santykinai patogeninės bakterijos, kurios nedaro jokios žalos, kai jų tėra mažai. Sutrikus mikrofloros pusiausvyrai, ima sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir pritrūksta reikalingų mikroorganizmų.

Disbakteriozė yra žarnyno mikrobiotos (mikroorganizmų visumos) disbalansas. Vis dažniau pripažįstama, kad sveikas žarnynas yra svarbus geros tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sinchroniškai veikiančios sistemos. Žarnynas - taip pat ne išimtis. Jame susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais ir t. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą. Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.

Kūdikio disbakteriozę išduoda pakitusios išmatos - jos suskystėja (gali ir atvirkščiai - sukietėti), atsiranda gleivių priemaišų, kartais būna kraujo pėdsakų, gali pasikeisti išmatų spalva - jos gali pasidaryti žalsvo atspalvio. Disbiozė labai susilpnina kūdikio imunitetą, tai turi įtakos jo vystymuisi.

Disbakteriozės priežastys gali būti įvairios:

• Pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai.
• Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas.
• Mityba.
• Persirgtos ligos.
• Aplinkos veiksniai.
• Imuniteto sutrikimai (disfunkcija).
• Elgesio ir neurologiniai sutrikimai.
• Odos ligos.

Disbakteriozės gydymas apima probiotikus, prebiotikus ir tinkamą mitybą. Taip pat svarbu kuo rečiau vartoti antibiotikus.

Ankstyvas naujagimių sepsis

Ankstyvas naujagimų sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS) - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ar makštyje. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį.

Ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams:

• Kūno temperatūros kitimai - aukšta arba žema.
• Letargija (neįprastas mieguistumas).
• Irritability (dirglumas).
• Sunkumai žindant.
• Vėmimas.
• Viduriavimas.
• Greitas kvėpavimas.
• Odos spalvos pokyčiai (mėlyna, pilka, išbėrimai).
• Sutrikęs širdies ritmas.

Pastebėjus šiuos požymius būtina nedelsiant kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją. Gydymui bus skiriami antibiotikai, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Naujagimiams, kaip ir visiems žmonėms, jaučiantiems baimę ir skausmą, bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės.

Vitamino K trūkumas ir hemoraginė naujagimių liga

Vitamino K trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra labai svarbus, nes vitaminas K yra būtinas sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos veiklai. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.

Pagrindiniai vitamino K gavimo šaltiniai:

• Maistas (žalias daržoves) - netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėnesių kūdikiams.
• Vitamino K sintezė žarnyne - vyksta tik pradėjus kolonizuotis žarnyną bakterijoms, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta.
• Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.

Hemoraginės naujagimių ligos simptomai:

• Kraujavimas iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės.
• Kūdikio vangumas, gausus atpylinėjimas, svorio augimo sutrikimai.
• Gelta, kraujosruvos odoje.
• Sunkesniais atvejais - traukuliai, kvėpavimo sutrikimai.

Hemoraginės naujagimių ligos galima išvengti skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo.

Naujagimių apnėja ir asfiksija

Naujagimių apnėja - tai kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams apnėja yra reta, tačiau visada yra patologinis simptomas, galintis būti infekcijos, sunkios asfiksijos, kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto, motinos vartotų narkotikų depresijos klinikinė išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis siekia iki 100%, mažėjant gestaciniam amžiui.

Asfiksija - tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas.

Jei atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus.

Mityba ir vitaminai naujagimiams

Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį.

Kiekvienos mamos svarbu žinoti, kad naujagimio kaulams ir dantims reikalingas vitaminas D, jo reikia kalciui ir fosforui pasisavinti iš virškinamojo trakto. Šis vitaminas būtinas kūdikio augimui, jo skeletui formuotis. Svarbiausi organai, kuriuos veikia vitaminas D, yra ne tik skeletas, bet ir žarnynas bei inkstai. Kūdikiai, stokojantys šio vitamino, gali turėti sutrikusią medžiagų apykaitą, suprastėjusį mineralinių medžiagų pasisavinimą, o tai turės įtakos vaiko augimui.

Iš omega-3 - polinesočiųjų riebalų rūgščių, sudarytos galvos smegenų ląstelių membranos. Mokslininkų įrodyta, kad jei kūdikis nuo pat pradžių gauna reikiamą omega-3 rūgščių kiekį, užaugusio vaiko intelektas daug aukštesnis. Omega-3 riebalų rūgštys turi didelį poveikį imuninėms reakcijoms, kepenų ląstelėms, reguliuoja daugelio skirtingų ląstelių augimą. Šios rūgštys reikalingos ir geram mažylio regėjimui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Žindomas kūdikis šių rūgščių gauna iš mamos pieno, bet jų gali neužtekti.

Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.

Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiuliai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.

Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija.

tags: #naujagimiu #infekcijos #zarnyno #ligos

• Sužinokite, kodėl svarbi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dermė
• Ar saugu vartoti medetkas nėščiosioms?
• skaitykite apie Virgilijaus Noreikos biografiją bei gimtinę
• Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas
• Vaikų pramogos Lenkijoje