Optimalus baltymų poreikis vaikų mityboje ir sveiki mitybos principai

Vaikus apsupame meile ir dėmesiu, dedame daug pastangų, kad jie tinkamai vystytųsi fiziškai, protiškai ir emociškai. Tačiau ar susimąstome, kad kiekvienas vaiko žingsnis - nesvarbu, jis dar tik pradeda vaikščioti ar jau užmezga pirmuosius paaugliškus santykius - priklauso nuo to, kaip funkcionuoja jo organizmas? Didžiausia dovana, kurią galime padovanoti vaikui - tai sveiko ir pilnaverčio gyvenimo pradžia.

Svarbų vaidmenį atlieka tinkamai subalansuota mityba, kuri padeda vaikams išsaugoti aiškų mąstymą ir sutelkti dėmesį, išlikti energingais, laimingais ir sveikais. Mityba kartu su kitais veiksniais lemia sėkmingą kūdikių ir vaikų fizinį vystymąsi. Tinkama mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko raidą.

Kodėl vaikų poreikiai didesni?

Vaikai ankstyvuoju periodu sparčiai auga ir vystosi. Kasdieną vaikų organizmas sukuria daugiau kaip milijardą naujų ląstelių. Šis greitas augimas reikalauja daug ir kokybiškų maistinių medžiagų. Vaikų imuninė sistema nuolat susiduria su įvairiais virusais ir bakterijomis, o daugelis tinkamai subalansuotų maistinių medžiagų, kaip rodo tyrimai gali padėti jas įveikti.

Skirtingai nuo suaugusiųjų, vaikų organizmas yra nuolat vystymosi procese, todėl jiems reikia specifinio požiūrio į mitybą. Sportuojantys ir aktyvesni vaikai išeikvoja dar daugiau energijos ir reikalauja dar didesnio kiekio maistinių medžiagų, kad medžiagų apykaita vyktų sklandžiai. Labai svarbu tą užtikrinti ir pasistengti, kad vaikai įgytų geros mitybos įpročius, kurie būtų tęsiami ir suaugus.

Yra įrodyta, kad jaunystėje mūsų turimas maistinių medžiagų rodiklis lems mūsų sveikatą ir gyvybingumą vyresniame amžiuje.

Pagrindiniai mitybos komponentai

Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.

Angliavandeniai: Pagrindinis energijos šaltinis

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Vaikams reikia daug energijos, nes jie yra aktyvesni, sparčiai vystosi ir auga. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.). Svarbu, kad vaikai gautų geruosius angliavandenius iš vaisių, daržovių ir sveikų grūdų ir ribotų paprastuosius angliavandenius (miltai, rafinuotas cukrus).

Riebalai: Energijos ir vitaminų šaltinis

Riebalai yra svarbus vaikų ir paauglių energijos šaltinis. Jie yra reikšmingas riebaluose tirpstančių vitaminų šaltinis. Riebalų dienos racione turi būti 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti). Todėl svarbu, kad mūsų vaikai vartotų tinkamus lipidus ir riebalus ir vengtų sočiųjų riebalų ir transriebalų. Sveikų riebalų daug yra žuvyje. Kiti svarbūs riebalai, žinomi kaip lipidai ir steroliai randami sveikuose grūduose, turi teigiamą poveikį mūsų ląstelėms. Lipidai ir steroliai palaiko gerą maistinių medžiagų patekimą į ląsteles ir šalutinių produktų pašalinimą iš ląstelių.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz., riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.

Baltymai: Organizmo statybinė medžiaga

Sporto salėse, socialiniuose tinkluose ir net draugiškuose pokalbiuose vis dažniau kalbama apie baltymų svarbą. Baltymai yra pagrindinė „statybinė“ medžiaga reikalinga ląstelių augimui. Vaikams reikalingas didelis kiekis aukščiausios kokybės baltymų, kad galėtų palaikyti greitą ląstelių augimą ir vystymąsi. Oda, raumenys, organai ir audinių ląstelės yra sudarytos iš baltymų, kaip ir hormonai ir fermentai, kurie kontroliuoja augimą ir medžiagų apykaitą.

Baltymai nuo angliavandenių ir riebalų skiriasi tuo, kad juose be anglies, deguonies ir vandenilio molekulių dar yra azoto, sulfanilamidino ir keletas mineralų. Baltymas yra suformuotas iš 100 ar daugiau susijungusių amino rūgščių. Baltymai formuojami vadovaujantis specifiniais genetiniais kodais. Taigi, atskiros amino rūšys į specifinius baltymus yra jungiamos naudojantis tam tikrais genais ar kodais. Statomoji medžiaga baltymas - 20 skirtingų amino rūgščių rūšių. Jums kasdien reikia vartoti baltyminį maistą, kad gautumėte pakankamą kiekį amino rūgščių. Apie 90% baltymų, kurį jūs suvartojate, yra paverčiama į amino rūgštis. Šias amino rūgštis organizmas panaudoja raumens ir kitų audinių statybai ir atstatymui, bei atlieka kitas aukščiau išvardintas funkcijas. Kitus 10% baltymų organizmas pašalina.

Baltymų kokybę lemia aminorūgščių pusiausvyra. Nors egzistuoja 23 aminorūgštys, kurias organizmas gali naudoti kaip statybinę medžiagą sukurti bet ką, pradedant neuromediatoriais ir baigiant raumenų ląstelėmis, tik aštuonios aminorūgštys laikomos svarbiausiomis, nes jas būtina gauti su maistu. Jeigu racione trūksta likusių 15 aminorūgščių, organizmas jas gali sintetinti iš pagrindinių aštuonių. Vaikų organizme yra taip vadinamųjų pusiau svarbių aminorūgščių, nes ne visi vaikai geba sintetinti reikiamus jų kiekius.

Baltymų poreikis ir šaltiniai

Baltymų poreikis priklauso nuo amžiaus, svorio ir fizinio aktyvumo. Baltymų dienos racione turi būti 10-20 proc. Rekomenduojamas baltymų kiekis per dieną: nuo 10 iki 35 procentų visų per dieną gaunamų kalorijų. Vaikai (4-8 m.): apie 0,95 g (vienam kūno kilogramui). Praktinis pavyzdys: 30 kg sveriančiam 10-mečiui reikia apie 28,5 g baltymų per dieną (30 × 0,95 g), o 60 kg sveriančiam paaugliui - apie 51 g (60 × 0,85 g).

Prieš svarstydami apie bet kokius maisto papildus, prisiminkite pagrindinį mitybos principą - pagrindiniai baltymų šaltiniai yra įvairi ir subalansuota mityba. Subalansuota mityba apima įvairius produktus:

• Gyvūninės kilmės baltymai: Laikomi „pilnaverčiais“ baltymais, kuriuose yra visos būtinos amino rūgštys. Gyvulinės kilmės baltymai, tokie kaip mėsa, vištiena, žuvis ir dietiniai produktai yra sudaryti iš pilnų baltymo molekulių.
• Augalinės kilmės baltymai: Gausu ne tik baltymų, bet ir skaidulų, kurios padeda virškinti maistą. Norėdami gauti visas nepakeičiamas aminorūgštis, derinkite jas dienos metu. Nepilnai sudaryti baltymai, tai tokie baltymai, kuriuose gali trūksti vienos ar daugiau svarbiausiųjų amino rūgščių. Augalinės kilmės maistas, toks kaip vaisiai, daržovės, kruopos ir riešutai yra sudaryti iš nepilnų baltymo molekulių. Tačiau yra viena išimtis - tai sojos baltymas. Suvalgius du ar daugiau augalinės kilmės baltyminius maisto produktus, organizmas gauna visas svarbiausias amino rūgštis ir suformuoja pilną baltymo molekulę. Pavyzdžiui: ryžiai ir pupelės, pienas ir kviečių kruopos, kukurūzai ir pupelės. Vegetarams svarbu valgyti maistą, kuriame gausu sėklų - produktų, kurie sudygtų, jeigu juos pasodintumėte arba pasėtumėte: riešutų, pupų, lęšių, žirnių, kukurūzų arba grūdų, tokių kaip kviečių ir avižų, daigų.

Baltymų perteklius: galimi pavojai

Nepamirškite, daugiau - ne visada reiškia geriau, tad jūsų vaiko maiste gali atsirasti baltymų perteklius. Nors viskas priklauso nuo dabartinio vaiko augimo tempo, nuo aktyvios veiklos intensyvumo ir kasdienio baltymų poreikio, per dieną viršijamas 85 g baltymų kiekis gali turėti neigiamos įtakos sveikatai. Pavyzdžiui, šalutinis baltymų skilimo produktas amoniakas yra organizmui toksiškas, jį šalindami inkstai patiria stresą. O per daug aminorūgščių reiškia, kad kraujuje atsiras rūgšties perteklius, kurį organizmas neutralizuoja iš kaulų išskirdamas kalcį. Dabar jau įrodyta, kad itin baltymingas maistas turi įtakos inkstų ligoms ir osteoporozei, todėl visur labai svarbu pusiausvyra. Kraštutinis baltymų nepakankamumas, kurio požymiai - išsipūtęs pilvas ir liesos galūnės, retai kada pasitaiko išsivysčiusiame pasaulyje.

Kiti svarbūs elementai vaikų mityboje

Skaidulinės medžiagos

Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų.

Vitaminai ir mineralai

Sveikas maistas ir maisto papildai - tai makroelementų, vitaminų, mineralų ir augalinių medžiagų įvairovės šaltinis, kuris yra svarbus vaiko vystymuisi. Kalcis - būtinas kaulų formavimuisi ir raumenų funkcionavimui. Geležis - reikalinga deguonies pernešimui kraujyje, ypač svarbi intensyviai sportuojantiems. Vitaminas D - padeda įsisavinti kalcį ir stiprina imuninę sistemą. Magnis - dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių reakcijų organizme, svarbus nervų ir raumenų funkcijai. B grupės vitaminai - būtini energijos gamybai iš maisto.

Vanduo ir hidratacija

Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas. Hidracija vaikams sportuojant yra ypatingai svarbi, nes vaikai greičiau dehidratuoja nei suaugusieji. Jaunesni vaikai ne visada gali atpažinti troškulį, todėl svarbu reguliariai priminti jiems apie gėrimą.

Cukrus ir druska: Kiekis ir pavojai

Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinamas lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.

Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamos maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.

Subalansuotos mitybos principai ir valgymo įpročiai

Vaikai turi valgyti reguliariai. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.

Valgymo režimas ir maisto paskirstymas

Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu.

Maisto ruošimas

Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.

Sveika valgymo aplinka ir tėvų pavyzdys

Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus.

Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau. Saldumynai - maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo.

Kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.; būkite kantrūs. Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.

Sportuojančių vaikų mitybos ypatumai

Tinkama mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko raidą, ypač kai jis aktyviai sportuoja. Dažnai tėvai pagrįstai nerimauja, ar jų atžala gauna visas reikalingas maistines medžiagas, kurios užtikrintų ne tik energiją treniruotėms, bet ir tinkamą augimą. Sportuojančių vaikų organizmas susiduria su dvigubu iššūkiu - jie ne tik auga ir vystosi, bet taip pat išeikvoja nemažai energijos fizinio aktyvumo metu. Visų pirma, augantis vaiko organizmas intensyviai formuoja kaulus, raumenis ir organus. Tuo metu sportuojant sunaudojama papildoma energija, todėl optimali vaikų sporto dieta turi užtikrinti pakankamą kalorijų kiekį tiek augimui, tiek fiziniam aktyvumui. Sportuojančiam vaikui reikalingas didesnis baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų kiekis, lyginant su mažiau aktyviais bendraamžiais. Tinkama vaikų mityba sportuojant yra kertinis faktorius, lemiantis ne tik sportinius pasiekimus, bet ir bendrą sveikatą bei vystymąsi.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialistai pabrėžia, kad tinkama mityba padeda vaikams ne tik pasiekti geresnių sportinių rezultatų, bet ir pagerina koncentraciją mokykloje, stiprina imuninę sistemą bei mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ateityje. Daugelyje vaikų sporto stovyklų mityba jau tapo vienu pagrindinių prioritetų, kadangi suprantama, jog tinkamai maitinami vaikai pasiekia geresnių rezultatų ir lengviau įsisavina trenerių perteikiamas žinias.

Šiame amžiuje vaikai patiria augimo šuolį, todėl jų energijos ir maistinių medžiagų poreikis ženkliai išauga. Paauglystėje prasidėjus intensyviam brendimui, sportuojančių paauglių energijos poreikis gali prilygti arba net viršyti suaugusiųjų poreikius. Svarbu atminti, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs ir priklauso nuo amžiaus, sporto šakos, intensyvumo ir asmeninių ypatumų. Nėra universalios dietos, tinkančios visiems sportuojantiems vaikams.

Sportuojančių vaikų baltymų poreikis

Angliavandeniai vaikų sportui yra ypač svarbūs, nes jie sudaro pagrindinį energijos šaltinį raumenų darbui ir smegenų veiklai. Baltymai vaikų racione yra būtini audinių augimui, raumenų atsistatymui po fizinio krūvio ir imuninės sistemos stiprinimui. Jau nuo senų laikų buvo manoma, kad jėga ir ištvermė priklauso nuo baltymų. Rašytiniuose šaltiniuose apie 776 m.pr.m.e. vykusias Olimpines žaidynes, randama pasakojimų, kaip atletai prieš varžybas valgydavo įvairių gyvūnų mėsą: galvijų, ožkų, elnių. Palaipsniui tyrimai įrodė angliavandenių ir riebalų svarbą energijos gamyboje siekiant optimalių rezultatų. Angliavandeniai - pirminis energijos šaltinis raumenims, riebalai - teikia didžiausią kiekį energijos, baltymai - labiausiai susiję su gerų rezultatų siekimu.

Daugelį metų buvo diskutuojama kokio kiekio baltymų reikia fiziškai aktyviems žmonėms. Sportininkų baltymų poreikis yra paremtas specialių, pagrindinių amino rūgščių poreikiu. Pavyzdžiui, išsišakojusi amino rūgštis leucinas treniruotės metu naudojama energijai gaminti. Treniruotės intensyvumas ir trukmė didina baltymų poreikį. Jei jūs stengiatės numesti svorio, jūsų baltymų poreikis vienam kūno kilogramui taip pat išauga. Taip nutinka todėl, kad kai jūs netenkate svorio, raumenys energijai gaminti pradeda naudoti baltymus. Tyrimais įrodyta, kad laikantis dietos ir vartojant 3,2 gramus baltymų vienam kūno kilogramui per dieną, galima išsaugoti didesnę raumenų masę, nei tradiciškai vartojant 1,6 gramus vienam kūno kilogramui.

Nežiūrint į tai, kad sportininkų baltymų poreikis yra didesnis, tai nereiškia, kad kuo daugiau suvartosi, tuo bus geresnis rezultatas. 2,2 gramai baltymų vienam kūno kilogramui - maksimalus kiekis, kurį per dieną organizmas gali pasisavinti. Sportininkams labai svarbu žinoti, kada vartoti baltymus. Įrodyta, kad vartojant maistą, kuriame yra pagrindinių amino rūgščių, prieš ir po treniruotės, pasiekiamas didesnis rezultatas, nei vartojant atskirai nuo treniruotės laiko. Ištvermės sportininkams, didinant jėgą, svarbu po treniruotės vartoti baltyminį maistą. Tai pats geriausias metas kiekvieno valgymo metu suvartoti mažą kiekį baltymų, taip pat, iš karto po alinančios treniruotės būtina suvartoti baltymų kartu su angliavandeniais, kad kuo greičiau būtų atstatytas glikogeno lygis raumenyse. Rekomenduojama po treniruotės suvartoti baltymų su angliavandeniais tokiu santykiu: 1:3. Tai reiškia, kad prie kiekvienų 3 gramų angliavandenių reikia suvartoti 1 gramą baltymų.

Tinkamas valgymo laikas ir dažnumas yra ne mažiau svarbūs nei pats maisto turinys. Vaiko užkandžiai prieš ir po treniruotės turėtų būti kruopščiai suplanuoti, kad užtikrintų optimalų energijos lygį ir atsistatymą. Daugeliui treniruočių, kurios trunka mažiau nei valandą, pakanka tinkamos hidracijos. Atsigavimas po treniruotės yra kritiškai svarbus sportuojančio vaiko mitybos plano elementas.

Maisto papildai: kada reikalingi?

Maisto papildai vaikams yra kontraversiška tema. Pagrindinė taisyklė - visi reikalingi mikroelementai turėtų būti gaunami su maistu. Dauguma vaikų negauna papildomos naudos iš maisto papildų, jei jų mityba yra įvairi ir subalansuota. Nors subalansuota mityba yra absoliutus prioritetas, tam tikromis aplinkybėmis gali būti pateisinamas papildų vartojimas.

Polivitaminų ir mineralų papildai gerina dėmesio sutelkimą. 2008 metais kruopščiai atliktas tyrimas Jungtinėje Karalystėje, kurį išspausdino British Journal of Nutrition parodė, kad 8-14 metų vaikams, kurie 12 savaičių kasdien gaudavo polivitaminų ir mineralų maisto papildų, dėmesio sutelkimas atliekant užduotis tapo geresnis nei papildų nevartojusiems bendraamžiams (1). Šaltinis: Haskell et al. Cognitive and mood effects in healthy children during 12weeks supplementation with multivitamin/multiminerals Brit J Nutr.

Baltymų miltelių vartojimas apipintas įvairiais mitais ir abejonėmis. Nors mitybos prioritetas nuolat pabrėžiamas, verta paklausyti Latvijos specialistų. „Didelė šių dienų problema - labai išrankūs vaikai, kurie ne viską valgo. Pavyzdžiui, kai kurie nemėgsta mėsos.“ Tai dar kartą patvirtina principą - maisto papildai nėra pirmasis pasirinkimas, o kruopščiai apgalvotas sprendimas konkrečiais atvejais.

Tokiais atvejais tikslinis baltymų miltelių vartojimas vaikams ir paaugliams gali padėti raumenims atsigauti po treniruočių. Pagrindinis tėvų rūpestis - saugumas. Atsakymas priklauso nuo produkto kokybės, pagrįsto naudojimo ir dozavimo. Specialistui rekomendavus vartoti maisto papildus, kitas žingsnis - atsargus ir atsakingas produkto pasirinkimas:

• Baltyminis tipas: Rinkitės lengvai virškinamus ir hipoalerginius produktus, kad išvengtumėte virškinimo trakto dirginimo. Standartinis išrūgų baltymas gali sukelti laktozės netoleravimo ar pieno produktų alergijos problemų. Augalinės kilmės baltymai (pvz., žirnių ar kanapių) dažnai neturi kai kurių būtinų amino rūgščių.
• Gryna sudėtis: Kokybiškiems vaikų baltymams būdingas trumpas, suprantamas ingredientų sąrašas.

Net aukščiausios kokybės baltyminiai milteliai gali būti neveiksmingi ar žalingi, jei vartojami netinkamai. Svarbiausia taisyklė - maisto papildai niekada negali pakeisti subalansuoto maisto. Tinkamas baltymų miltelių vartojimas paaugliams prasideda nuo individualiai nustatytos dozės, pagrįstos svoriu, amžiumi ir veiklos intensyvumu, kurią geriausia prižiūrėti mitybos specialistui. Atkreipkite dėmesį, kad baltymų milteliai vaikams iki 14 metų retai reikalingi ir reikalauja griežtos specialisto priežiūros. Apibendrinant galima teigti, kad baltyminiai milteliai nėra produktas, kurio daugumai vaikų ir paauglių reikia kasdien. Tačiau ypatingais atvejais - intensyviai sportuojant ar laikantis dietos - protingai pasirinktas ir atsakingai vartojamas produktas gali būti naudingas.

Patrikas Holfordas - Didžiojoje Britanijoje vienas populiariausių apie sveiką mitybą rašančių specialistų, Sveikai subalansuotos mitybos instituto („Institute for Optimum Nutrition“, ION) įkūrėjas. Dr. Rūta Rokaitė, LSMU Vaikų ligų klinika, gyd. vaikų gastroenterologė - dietologė.

Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis pasižymi savitais mitybos poreikiais, kurie turi būti pritaikyti prie konkrečios sporto šakos ir intensyvumo. Jaunesniojo amžiaus vaikams ypač svarbu užtikrinti reguliarų maitinimąsi ir tinkamą maistinių medžiagų kiekį augimui bei aktyvumui palaikyti. Atminkite, kad sveiki mitybos įpročiai, įgyti vaikystėje ir paauglystėje, dažnai išlieka visam gyvenimui.

Rekomenduojamas dienos energijos ir pagrindinių maistinių medžiagų pasiskirstymas vaikams

tags: #baltymu #poreikis #vaikams

• Viskas apie kūdikio galvytės formą
• Viskas, ką reikia žinoti apie logistikos paslaugas
• Naudojimo ypatumai ir rizikos
• Reikalingi dokumentai keliaujant su vaikais
• Ką svarbu žinoti apie išskyras nėštumo pradžioje