Naujagimių gelta po gimdymo: priežastys, simptomai ir gydymas

Dauguma naujagimių pirmosiomis gyvenimo dienomis patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių, kurie gali sukelti laikinus sveikatos sutrikimus. Vienas iš tokių dažnai pasitaikančių reiškinių yra naujagimių gelta. Ši būklė pasireiškia odos ir akių baltymų pageltimu dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje. Nors dažniausiai gelta yra nepavojinga ir praeina savaime, svarbu suprasti jos priežastis, simptomus ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Bilirubinas yra natūralus pigmentas, susidarantis skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Naujagimio organizmas po gimimo pradeda prisitaikyti prie naujų sąlygų - plaučių kvėpavimo, todėl didelis kiekis eritrocitų, kurie nėštumo metu aprūpindavo vaisių deguonimi, tampa nereikalingas ir pradeda greitai irti. Šio irimo metu susidaro bilirubinas. Naujagimių kepenys dar nėra visiškai subrendusios, todėl ne visada spėja efektyviai apdoroti ir pašalinti susidariusį bilirubiną iš organizmo. Kuo neišnešiotis yra naujagimis, tuo jo kepenų fermentai yra nebrandesni, todėl gelta gali pasireikšti ryškiau.

Naujagimių gelta skirstoma į dvi pagrindines grupes: fiziologinę ir patologinę.

Fiziologinė naujagimių gelta

Fiziologinė gelta yra labiausiai paplitusi ir laikoma normalia naujagimystės būkle. Ji paprastai pasireiškia 2-4 parą po gimimo ir yra lengva. Oda ir akių baltymai tampa geltoni, tačiau kūdikis jaučiasi gerai, aktyviai valgo ir miega. Ši gelta paprastai praeina savaime per 1-2 savaites, nes kūdikio kepenys palaipsniui subręsta ir pradeda efektyviau šalinti bilirubiną. Nors fiziologinė gelta pasireiškia beveik visiems naujagimiams, kai kurių jos beveik nesimato, o kitų - tampa gana ryški.

Fiziologinė gelta atsiranda dėl to, kad naujagimio organizme yra daug vaisiaus eritrocitų. Po gimimo toks didelis jų kiekis jam nebereikalingas, todėl jie pradeda irti, išlaisvindami hemoglobiną, kuris virsta bilirubinu. Apie 80 procentų naujagimių daugiau ar mažiau pageltonuoja.

Naujagimio hiperbilirubinemija - tai geltonos medžiagos bilirubino kiekio padidėjimas kraujyje. Žiūrėdami į vaiką, plika akimi matome, kad jis pageltęs. Tai ir vadiname naujagimių gelta.

Pirmosiomis dienomis po gimimo naujagimio pilvelyje esantį mekonijų keičia išmatos, susidariusios iš mamos pienuko, todėl pasikeičia išmatų spalva. Jei naujagimis vos gimęs jau tuštinasi mekonijumi, vadinasi, jo pilve ir motinos įsčiose buvo to mekonijaus. Normaliai vaikelis, būdamas mamos pilvelyje, nei nėštumo pradžioje, nei pabaigoje į vaisiaus vandenis nesituština, todėl jam gimstant, vandenys būna skaidrūs. Ir pernešiotas vaikelis gali gimti tiek iš skaidrių, tiek iš žalių vaisiaus vandenų. Normaliai sveikas naujagimis tuštintis turėtų ne dažniau nei jis valgo ir ne rečiau nei 1-2 kartus per savaitę.

Pirmąsias 2-3 paras naujagimis tuštinasi mekonijumi (tirštomis, tąsiomis, tamsiai žaliomis išmatomis), vėliau 2-4 paras 6-7 kartus per parą - pereinamosiomis išmatomis (nehomogeniškomis, skystokomis, jose yra gleivių, žalsvų ir baltų gumulėlių). Tai vadinama tranzityviniu žarnyno kataru. Naujagimis gali tuštintis tiek kartų per parą, kiek kartų valgo - tai bus normalu.

Naujagimių akių tikrinimas - tai naujagimių (nuo 35 sav.) kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas atliekamas išnešiotiems naujagimiams neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą (SpO2) ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu (pulsoksimetrija) naudojant registruojantį medicinos prietaisą pulsoksimetrą.

Pirmąsias valandas (per 2 val.) po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K (fitomenadionas). Jei pasirenkama geriamoji dozė, tai ji turi būti kartojama po 3-7 dienų ir po 6 savaičių.

Per pirmąją parą po gimimo pasišlapina tik du trečdaliai išnešiotų naujagimių, o apie 10 proc. naujagimių pasišlapina tik antrą parą. Jei naujagimis nesišlapina ilgiau, mama turėtų apie tai pasakyti gydytojui. Tai vadinamieji šlapimo rūgšties infarktai. Tai ant naujagimio nosytės, smakriuko, skruostų atsirandantys balti spuogeliai. Jie atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, o per 2-3 savaites praeina savaime.

1-2 parą beveik visi naujagimiai tampa raudoni. Tai išnyksta antrą savaitę. Daugelio naujagimių oda gali pleiskanoti, o 2-5 gyvenimo parą odelę gali išberti raudonomis dėmelėmis su baltu vidurėliu. Tai vadinamoji toksinė naujagimių eritema.

Pirmąsias dvi savaites naujagimiams gali paburkti krūtelės (tiek mergaitėms, tiek berniukams), nes gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenka motinos estrogenai. Tai įvyksta dažniausiai 7-8 gyvenimo parą, gali netgi skirtis į pieną panašaus skysčio. Būklė praeina savaime. Mergaitėms pirmąją savaitę pasireiškia deskvamacinis vulvovaginitas - iš makšties skiriasi balkšvos gleivės, 5-8 gyvenimo parą gali šiek tiek pakraujuoti iš makšties (0,5-1 ml). Kraujingų išskyrų gali būti 1-3 dienas.

Sveikam naujagimiui pasireiškia oligurija (per pirmąsias 12 val. šlapinasi ⅔ išnešiotų naujagimių, o 8-10 proc. naujagimių pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą), proteinurija (dėl padidėjusio inkstų kamuolėlių ir kanalėlių laidumo). Dažnai šlapimas rausvas, drumstas, ant sauskelnių lieka oranžinių nuosėdų. Taip atsitinka dėl šlapimo rūgšties kristalų. Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 val. Dažniau šlapintis ima, kai pradeda augti svoris, o vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 k.

Žindomų naujagimių išmatose antrąją gyvenimo savaitę vyrauja bifidobakterijos. Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5 parą, o motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) nuo 5-6 paros.

Pirmąsias paras vyrauja leukocitozė (leukocitų kiekio padidėjimas), neutrofilija (grūdėtųjų leukocitų skaičiaus padidėjimas). 4-5 parą neutrofilai kryžiuojasi su limfocitais ir iki 4-5 mėnesių vyrauja limfocitai. Naujagimiams būdingas didelis eritrocitų kiekis. Trečiąjį mėnesį dėl suirusių vaisiaus eritrocitų išryškėja fiziologinė anemija (Hb sumažėja nuo 120-220g/l iki 90 g/l); jei nėra anemijos simptomų, gydyti nereikia. Retikuliocitų pirmąsias 72 val. būna iki 4,5 proc., o vėliau ne daugiau kaip 1-2 proc.

Glikemija (2,6-5,55 mmol/l), šarmų ir rūgščių pusiausvyra (pH) - pirmą valandą po gimimo 7,21, po valandos - 7,33, o po 24 val. - 7,37.

Patologinė naujagimių gelta

Patologinė gelta atsiranda pirmais gyvenimo paros arba yra labai ryški ir užsitęsusi. Ji gali būti sukelta įvairių priežasčių ir reikalauja gydytojo įvertinimo bei gydymo.

Pagrindinės patologinės geltos priežastys:

• Motinos ir naujagimio kraujo grupių nesuderinamumas (rezus faktoriaus arba kraujo konflikto). Tai gali nutikti, jei mama turi rezus neigiamą kraujo grupę, o vaikelis gimsta su rezus teigiamu krauju. Tokiu atveju mamos organizmas gali pradėti naikinti vaiko eritrocitus, didindamas bilirubino kiekį.
• Kraujo grupių nesutapimas. Jei mamos kraujo grupė yra I (O), o vaikelio - II (A) arba III (B).
• Infekcijos. Įgimtos infekcijos, tokios kaip citomegalija, toksoplazmozė ar sepsis, gali sukelti geltą.
• Tulžies latakų atrezija. Tai reta įgimta anomalija, kai tulžies negali nutekėti iš kepenų, todėl kaupiasi jose ir sukelia žalą.
• Kefalohematoma. Tai kraujo išsiliejimas po kaukolės paviršiumi, kuris gali atsirasti gimdymo metu.
• Gimdyvės vartoti vaistai. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, sulfonamidai, gali turėti įtakos naujagimio geltinei būklei.
• Kepenų ligos. Įgimtas hepatitas ar kiti kepenų uždegimai.
• Kraujo ligos. Padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių irimas (hemolizė).

Kai naujagimis pagelsta pirmąją parą, gelta ryškėja labai greitai, randamas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje. Šiuo atveju naujagimių geltą būtina gydyti.

Jei naujagimis ir po dviejų savaičių tebėra geltonas, reikia ieškoti priežasčių, kodėl gelta užsitęsė. Kartais tai gali būti ir rimtos ligos, pavyzdžiui, įgimto hepatito, požymis.

Motinos pieno gelta

Motinos pieno gelta yra specifinė geltos forma, kuri gali pasireikšti žindomiems kūdikiams. Manoma, kad motinos piene esančios medžiagos gali slopinti kūdikio kepenų fermentų veiklą, atsakingą už bilirubino skaidymą. Ši gelta paprastai pasireiškia apie 2-3 savaitę po gimimo arba pirmos savaitės metu, jei kūdikis gauna per mažai pieno. Simptomai paprastai būna neryškūs, kūdikis gelsvas, bet žvalus, gerai valgo ir auga. Motinos pieno gelta nėra gydoma ir praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius.

Neretai žindomiems kūdikiams gelta užsitęsia. Atmetus galimas priežastis: nėra kraujosruvų, tulžies atrezijos, jokios ligos, kartais konstatuojama, kad gelta užsitęsė dėl žindymo. Atlikę kraujo tyrimus, pamatytume padidėjusį bilirubino kiekį. Gydytojai tik fiksuoja, jog kūdikis yra gelsvas. Kadangi mažylio būklė yra gera, jis valgo, miega, puikiai auga jo svoris, nepadidėjusios kepenys ir blužnis, jis yra žvalus, konstatuojama, jog jis yra sveikas.

Pagal paskutiniąsias rekomendacijas, nei vaikučiui, nei mamai neskiriamas gydymas. Patariama vaiką toliau žindyti ir stebėti. Paprastai, kai būna motinos pieno gelta, bilirubino kiekis kraujyje nepasiekia tų kritinių koncentracijų, kurios vaikui galėtų būti pavojingos. Bilirubino koncentracija būna šiek tik didesnė nei norma. Retkarčiais, labai pakilus bilirubino kiekiui, naujagimis 24-48 val. gali būti maitinamas tik dirbtiniu maisteliu. Per tą laiką bilirubino kiekis sumažėja ir mama žindymą gali tęsti. Žindymą reikėtų laikinai nutraukti, jei labai aukštas bilirubino lygis ne krenta, o kyla toliau.

Geltos simptomai ir kada kreiptis į gydytoją

Pagrindinis geltos požymis yra odos ir akių baltymų (sklerų) pageltimas. Tačiau simptomai gali skirtis priklausomai nuo geltos priežasties ir sunkumo.

Pagrindiniai simptomai:

• Odos ir akių baltymų pageltimas.
• Kūdikis tampa vangus, mieguistas.
• Prastas maitinimasis, nenoras žįsti krūtį.
• Aukštas bilirubino kiekis kraujyje (nustatomas tyrimais).
• Tamsus šlapimas ir šviesios išmatos (rečiau pasitaiko).

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Jei naujagimis pagelsta pirmąją parą po gimimo.
• Jei geltos požymiai yra labai ryškūs ir sparčiai stiprėja.
• Jei gelsvas odos atspalvis apima delnus ir padukus.
• Jei naujagimis tampa vangus, nenori valgyti, prastai reaguoja į aplinką.
• Jei gelta trunka ilgiau nei dvi savaites.
• Jei pastebite kitų nerimą keliančių simptomų, tokių kaip karščiavimas, vėmimas ar traukuliai.

Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.

Geltos diagnostika

Geltos diagnozė paprastai nustatoma apžiūrint naujagimį. Gydytojas įvertina odos ir akių pageltimo laipsnį. Siekiant tiksliai nustatyti bilirubino kiekį kraujyje ir nustatyti geltos priežastį, atliekami papildomi tyrimai:

• Kraujo tyrimas. Tai pagrindinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti bilirubino koncentraciją. Kraujas naujagimiams paprastai imamas iš kulno 2-5 gyvenimo dieną.
• Bilirubino matuoklis. Yra specialūs prietaisai, kurie leidžia matuoti bilirubino kiekį per odą, nesukeliant kūdikiui diskomforto.
• Papildomi tyrimai. Jei įtariama patologinė gelta, gali būti atliekami šlapimo tyrimai (infekcijos požymiams nustatyti), bendras kraujo tyrimas, kraujo grupės ir rezus faktoriaus tyrimai, kepenų funkcijos rodiklių tyrimai.

Specialiu aparatu galima matuoti per odą, vaikučiui nesukeliant jokio skausmo. Aparatas kelioms sekundėms priglaudžiamas prie kaktos ar krūtinės, ir tokiu būdu įvertinamas bilirubino kiekis naujagimio organizme.

Jei yra įtarimų, kad gelta atsirado dėl kokios nors ligos ar papildomų sutrikimų, gydymas ir tyrimai praplečiami. Gali būti atliekami šie tyrimai: šlapimo tyrimas (ieškoma infekcijos požymių), bendras kraujo tyrimas (nustato kraujo kūnelių kiekį), retikulocitų skaičius (padeda įvertinti, kaip greitai formuojasi naujos eritrocitų ląstelės), kraujo grupės testas (svarbu žinoti, ar nėra nesuderinamumo tarp mamos ir vaiko), imuninės sistemos tyrimai (įvertina, ar organizmas nenaikina raudonųjų kraujo kūnelių), kepenų funkcijos rodikliai (atskleidžia, ar kepenys veikia normaliai).

Geltos gydymas

Geltos gydymas priklauso nuo jos priežasties ir sunkumo. Daugumos naujagimių fiziologinė gelta praeina savaime ir nereikalauja specialaus gydymo.

Pagrindiniai gydymo metodai:

• Dažnas maitinimas. Pakankamas skysčių kiekis padeda kūdikiui dažniau tuštintis, o tai skatina bilirubino pasišalinimą iš organizmo. Rekomenduojama žindyti dažnai, ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Jei kūdikis sunkiai žinda, gali būti rekomenduojama maitinti iš buteliuko ar naudoti mišinį kartu su motinos pienu.
• Fototerapija (šviesos terapija). Tai efektyvus ir dažniausiai naudojamas gydymo metodas. Kūdikis dedamas po specialiomis mėlynai-žaliomis lempomis, kurių šviesa per odą keičia bilirubino struktūrą ir padeda jam greičiau pasišalinti su šlapimu. Gydymo metu kūdikio akys apsaugomos specialiais pleistrais.
• Imunoglobulino lašinimas. Jei gelta sukelta kraujo grupių nesuderinamumo, gali būti skiriami intraveniniai baltymai, kurie lėtina raudonųjų kraujo kūnelių irimą.
• Kraujo perpylimas (kraujo keitimo transfuzija). Tai reta ir taikoma tik labai sunkiems, pavojingiems gyvybei geltos atvejams.

Vaistų nuo geltos nėra. Kūdikis gydomas tik fototerapija, dienos šviesos mėlynosiomis bangomis, kurios padeda greičiau suardyti bilirubiną. Gydant fototerapija bilirubinas, aplenkęs kepenis, patenka į inkstus ir iš organizmo pasišalina.

Geltos gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties šalinimą, nes pati gelta yra simptomas. Daugumos naujagimių gelta praeina savaime per kelias savaites.

Jei kūdikis valgo mažiau nei turėtų, jį patartina maitinti kaip įmanoma dažniau, net jei yra mieguistas. Mat dažnai žindant greičiau virškinama ir sparčiau pasišalina bilirubinas. Pradėkite žindyti vos gimusį vaikelį ir žindykite jį taip dažnai, kaip prašo, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą.

Galimos komplikacijos

Nors dauguma naujagimių gelta praeina be pasekmių, negydoma ar itin sunki gelta gali sukelti komplikacijų. Jei bilirubinas prasiskverbia į smegenis, gali išsivystyti kernikterus - būklė, galinti sukelti nuolatinius smegenų pažeidimus, tokius kaip:

• Cerebrinis paralyžius.
• Regėjimo ir klausos sutrikimai.
• Traukuliai.
• Vystymosi atsilikimas.

Visus naujagimius, kuriems pasireiškia geltos požymiai, reikia labai atidžiai stebėti. Tėvai turi žinoti, kodėl pernelyg didelė bilirubino koncentracija kraujyje yra pavojinga - bilirubinui pasiekus kritinę koncentraciją, jis gali patekti į smegenis. Tai labai pavojinga, nes gali būti toksiškai paveikiami (apnuodijami) smegenų branduoliai. Atsiranda tipiški smegenų pažeidimo simptomai: vaikelis pasidaro dirglus, gali spiegiančiai rėkti, po to tampa vangus, nebenori žįsti krūties, sumažėja jo raumenų tonusas. Jeigu tokia būklė užsitęsia, raumenų tonusas gali padidėti, įsitempia rankos ir kojos. Vaikutis riečia nugarą, atlošia galvą, gali atsirasti traukulių, sutrikti kvėpavimas. Jeigu tokie priepuoliai kartojasi, jų metu vaikelį gali ištikti cerebrinis paralyžius, jis netgi gali mirti.

Mamytės, tik nenustokite vaikučių maitinti MP tokiu atveju! Tai yra senų sovietinių daktarų beprotybės!

Jeigu naujagimio būklė yra nestabili, tai oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi. Net ir ŽIV infekuotos motinos gali turėti fizinį kontaktą su naujagimiu. Gimus dvyniams taip pat galima įgyvendinti oda prie odos kontaktą: pirmą dvynį uždėti tėčiui ant krūtinės, o gimus antrajam abu perkelti ant mamos krūtinės.

Prevencija

Nors įprastinės naujagimių geltos visiškai išvengti dažnai neįmanoma, galite sumažinti riziką ir pagreitinti bilirubino pasišalinimą:

• Užtikrinkite pakankamą maitinimą. Tai svarbiausia priemonė. Pirmosiomis gyvenimo dienomis rekomenduojama žindyti 8-12 kartų per parą.
• Saulės šviesa. Švelni saulės šviesa padeda greičiau skaidyti bilirubiną. Patariama kūdikį guldyti arčiau lango arba, jei oras geras, išnešti į lauką vežimėlyje.

Svarbiausia - užtikrinti, kad naujagimis būtų pakankamai maitinamas. Pirmosiomis gyvenimo dienomis rekomenduojama žindyti 8-12 kartų per parą, o maitindami mišiniu - pasiūlykite 1-2 uncijas kas 2-3 valandas.

Taip pat švelni saulės šviesa padeda greičiau skaidyti bilirubiną. Todėl vaiką patartina guldyti arčiau lango. Jei oras geras, sutūpkite šalia lango arba išneškite kūdikį į lauką vežimėlyje, kad jis gautų natūralios šviesos.

Naujagimio odos priežiūra. Veidas nuprausiamas steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landos valomos esant reikalui. Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas. Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas.

Virkštelės ir bambutės priežiūra. Virkštelės bigė valoma vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu rytinės vizitacijos metu (gali būti valoma 1-2 kartus per dieną). Esant didelei kolonizacijos mikroorganizmais rizikai, rekomenduojama valyti 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1-3 savaites. Virkštelės bigę galima valyti vandeniu, fiziologiniu tirpalu arba 70° spiritu.

Naujagimio apžiūra

Vertinama spalva, oda, poza, galva, veidas, kaklas, krūtinės ląsta, kvėpavimo sistema, širdies ir kraujotakos sistema, virkštelė, bambutė, pilvas, lyties organai, išangės sritis, kaulų ir sąnarių sistema.

Elgsena

Naujagimiui visiškai normalu žagsėti, čiaudėti. Pirmą mėnesį jie verkia apie 1,5 val. per parą, kad praneštų, jog nori valgyti, sušlapo sauskelnės, nepatogu, nori mamos artumo, pučia pilvą ir dėl kitokių priežasčių. Miegoti jiems normalu apie 17-18 val. per parą, bet ilgiau kaip 3-4 val.

Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. chromatografinio popieriaus ir mėginys siunčiamas į Medicininės genetikos centrą. Nuo 2023 m. Šis tyrimas kompensuojamas PSDF lėšomis, tačiau, jei tėvai pageidauja, iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dėl 30 retų ligų. Svarbu šį tyrimą atlikti per pirmąją gyvenimo savaitę. Anksčiau diagnozavus ligą, galima pradėti gydymą.

BCG (tuberkuliozės) vakcina skiepijama 2-3 gyvenimo parą. Skiepijama į kairio žasto viršutinę išorinę sritį, į odą specialiais švirkštais ir adatomis. Skiepus atlieka tik specialiai išmokytas medicinos personalas. HB (hepatito B) vakcina skiepijama pirmą gyvenimo parą (per 24 val. po gimimo).

Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Naujagimis šilumą gaminasi cheminės termogenezės būdu, vykstant rudųjų riebalų lipolizei. Rudieji riebalai sudaro 5-8 proc. išnešioto naujagimio kūno svorio. Naujagimio poodinis riebalų sluoksnis yra plonas, kraujagyslės arti odos. Per 30-60 min. po gimimo naujagimio kūno temperatūra sumažėja 1,5-2 °C (naujagimio aplinkos temperatūra ↓ 12-15 °C). Labiausiai atvėsta naujagimio galūnės. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje - 36,5-37,5 °C, pažastyje - 36-37 °C. Užsitęsusi hipotermija trukdo naujagimio adaptacijai. Dėl perkaitimo ir dehidratacijos 3-5 gyvenimo dieną gali prasidėti hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39 °C ir daugiau. Naujagimis tampa neramus, godžiai geria, gleivinė sausėja, didėja deguonies poreikis.

Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio (apie 40 ml/kg). Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20-80 ml oro. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. ⅔ plaučių skysčio tūrio išsiskiria per limfos takus ir rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka. Kraujotaka per ovaliąją angą nutrūksta per pirmąsias valandas, kraujo nuosrūvis iš dešinės į kairę per 6 val. sumažėja nuo 90 proc. iki 20 proc. Daugeliui naujagimių ovalioji anga visiškai užsidaro tik 5-6 gyvenimo parą, o kai kurių lieka iš dalies atvira visą gyvenimą. Arterinis latakas pradeda užsidaryti praėjus 10-15 min. po gimimo. Per 8-48 val. jis nustoja funkcionuoti (po 24 val. jis būna užsidaręs 42 proc.; po 48 val. - 90 proc.; po 96 val. - beveik visiems naujagimiams). Visiškai anatomiškai latakas užanka per 3 savaites-3 mėnesius. Jo vietoje lieka arterinis raištis. Bambinės arterijos nustoja funkcionuoti praėjus 45 sek. po gimimo, bambinė vena - lėčiau.

Energijai gaminti naudojamos glikogeno atsargos, esančios kepenyse, nes pirmosiomis paromis iščiulpto pieno kiekis nekompensuoja pagrindinės naujagimio medžiagų apykaitos. Visiems naujagimiams pasireiškia acidozė (pH 7,27). Sveikiems, išnešiotiems naujagimiams pH normalizuojasi pirmosios paros pabaigoje. Naujagimio pradinis kūno svoris 3-4 parą sumažėja 6-10 proc. Pradinį svorį naujagimis atgauna 10-12 gyvenimo dieną. Nuo antrosios savaitės sveikas išnešiotas naujagimis priauga apie 10 g/kg per parą.

Baltųjų spuogų (milium) - tai balti 1-2 mm dydžio mazgeliai ant nosies, smakro, kaktos (pasireiškia 60-80 proc. naujagimių). Atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, užsikimšus liaukų kanalėliams. Toksinė eritema - 20-30 proc. naujagimių 2-5 gyvenimo parą atsiranda netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas. Dažniausiai jų atsiranda tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide, ant krūtinės, liemens, sėdmenų. Mongolinių dėmių - netolygus pigmento pasiskirstymas. Būdinga 80 proc.

Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas) pasireiškia visiems naujagimiams. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių. Hiperbilirubinemija pasireiškia dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo; irstant eritrocitams susidaro daug netiesioginio bilirubino; pirmąją gyvenimo savaitę kraujo albumino galia surišti bilirubiną būna silpnesnė, taip pat naujagimio kraujo serume yra mažesnis baltymo kiekis; mažas tam tikrų kepenų fermentų aktyvumas. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l (normali koncentracija virkštelės kraujo serume 26-34 μmol/l). Didžiausia bilirubino koncentracija išnešioto naujagimio kraujo serume būna 3-5 gyvenimo parą (170-255 μmol/l). Pagelsta naujagimių veidas, akių junginė, visas kūnas.

Gelta - pavojinga liga. Vyresniems vaikams gelta gali būti - infekcinis hepatitas. Jį sukelia kepenis pažeidžiantis virusas. Vaikas užsikrečia nuo sergančiojo kontaktuodamas su juo arba per maistą. Iš pradžių vaikas netenka apetito, jam skauda pilvą, prastai jaučiasi. Dėl kepenų uždegimo skausmas gali atsirasti dešiniojo šonkaulio apačioje, priekinėje kūno dalyje. Būtinai kreipkitės į gydytoją.

Jeigu gelta atsirado po gimdymo paros, tai ne fiziologinė naujagimių gelta. Taip pat gydytojas turi apžiūrėti kūdikį, kuriam gelta tęsiasi daugiau nei 10 dienų. Fiziologinė gelta per šį laikotarpį praeina. Kartais ji tęsiasi ilgiau, ypač žindomiems kūdikiams. Diagnozę nustato vaikų gydytojas, skiriami tyrimai. Šiai ligai įtakos turi paveldimumas.

Gelta yra būklė, kai oda ir akys pagelsta. Jis paplitęs naujagimių. Daugelis kūdikių suserga gelta per kelias dienas ar savaites po gimimo. Gelta atsiranda, kai bilirubino kiekis kraujyje yra didesnis nei įprastai. Bilirubinas susidaro skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Šis bilirubinas išsiskiria į žarnyną po to, kai praeina per kepenis. Kadangi kūdikių kepenys nėra visiškai išsivysčiusios, jų kepenims sunku pašalinti bilirubiną iš kraujo.

Naujagimių gelta, susijusi su žindymu, vadinama Motinos pienas gelta. Motinos pieno geltos priežastis nežinoma, tačiau ji susijusi su motinos piene esančia medžiaga. Jis apsaugo nuo baltymų skilimo kūdikio kepenyse. Motinos pieno gelta ir žindymo gelta nėra tarpusavyje susijusios. Kūdikiams paprastai pasireiškia motinos pieno geltos simptomai praėjus savaitei po gimimo.

Raudonųjų kraujo kūnelių gausu kūdikiams po gimimo. Kai organizmas pradeda naikinti senus raudonuosius kraujo kūnelius, gaminasi geltonai pigmentuotas bilirubinas. Bilirubinas iš organizmo pašalinamas su šlapimu arba išmatomis. Gelta nuo motinos pieno gali pasireikšti šeimose. Žindymo konsultantas apžiūri kūdikio maitinimą, kad įsitikintų, ar tinkamai užsifiksuoja ir ar pakanka motinos pieno. Žindymo konsultantas yra žindymo ekspertas, išmokytas padėti mamoms išmokti maitinti savo kūdikius. Jei konsultantas nustato, kad kūdikis gerai glaudžiasi ir gauna pakankamai pieno, atliekama motinos pieno gelta. Diagnozei patvirtinti chirurgas atlieka kraujo tyrimą. Šis tyrimas nustato, kiek bilirubino yra kūdikio kraujyje. Kūdikio maitinimas krūtimi yra visiškai saugus. Gelta yra laikina liga, kuri neturėtų trukdyti gauti naudos iš motinos pieno. Tėvai gali stebėti lengvą ar vidutinio sunkumo geltą namuose. Gydytojas patars motinai reguliariai žindyti kūdikį arba papildyti motinos pieną mišiniu. Bilirubino kiekis dažnai neviršija normalių kūdikio amžiaus ribų. Naujagimiams šie lygiai paprastai būna didesni nei vyresniems vaikams ir suaugusiems. Išskyrus kruopštų stebėjimą, šiuo atveju nereikia gydytis.

Nuo pirmos dienos maitinkite maždaug 10-12 kartų per dieną. Maitinkite, kai kūdikis atsibunda ir čiulpia rankas arba čiumpa lūpas. Leiskite kūdikiams prie kiekvienos krūties praleisti tiek laiko, kiek jiems patinka, kol jie reguliariai čiulps ir ryja. Jei žindymas nesiseka, kuo greičiau kreipkitės pagalbos į žindymo konsultantą arba savo gydytoją. Didesnė tikimybė, kad kūdikiams, gimusiems iki 37 ar 38 savaičių, reikės tolesnės pagalbos. Mama turi tiekti kūdikiui didesnį pieno kiekį žindydama ar siurbdama dažniau (iki 12 kartų per dieną).

Fototerapija gydo sunkią geltą ligoninėje arba namuose. Fototerapijos metu kūdikis vieną ar dvi dienas bus veikiamas tam tikros šviesos. Šviesa keičia bilirubino molekulių struktūrą, todėl jos greičiau pasišalina iš organizmo. Dauguma motinos pieno geltos atvejų yra neišvengiami. Motinos pienas yra būtinas naujagimio sveikatai. Jis suteikia naujagimiams visas būtiniausias maistines medžiagas, taip pat apsaugo juos nuo ligų ir infekcijų. Tinkamai gydant ir atidžiai prižiūrint, kūdikiai, sergantys motinos pieno gelta, dažnai pasveiksta. Jei vaiko kepenys tampa veiksmingesnės ir toliau geria pakankamai pieno, būklė paprastai praeina po vienos ar dviejų savaičių. Net ir kruopščiai gydant, gelta kartais gali tęstis iki šeštos gyvenimo savaitės.

tags: #naujagimiu #gelta #po #gimdymo

• Uodų apyrankės kūdikiams nuo 7 mėnesių
• Veiksmai užspringus vaikui: vadovas
• Vaisingumo supratimas su skaičiuokle
• daugiau apie Audrį Karalių
• Psichologės Sonatos Vizgaudienės patarimai tėvystei