Kaip vyresniam vaikui priimti naują šeimos narį: patarimai tėvams
Šeimoje atsiradus naujam nariui, dažnai iškyla klausimas, kaip geriausiai paruošti ir įtraukti vyresnius brolius ar seseris į naujagimio priežiūrą.
Tai ne tik gali padėti sušvelninti šį pereinamąjį laikotarpį, bet rūpestis naujagimiu, pagalba mamai gali paskatinti artimą ryšį tarp brolių ir seserų.
Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti sklandžiai ir teigiamai.
Pasirengimas naujagimio atėjimui
Šis procesas turėtų prasidėti dar prieš naujagimio gimimą.
Pradėkite kalbėdami su vyresniais vaikais apie tai, kas yra būtina naujagimio priežiūrai, ir ką reiškia būti vyresniu broliu ar seserimi.
Nuotraukos, knygos ar net realus vaikų lankymas pas neseniai kūdikio susilaukusius draugus ir pan. gali padėti jiems vizualizuoti būsimą situaciją.
Pagal pediatrę iš Niujorko Larissa J. Hirsch, pokyčiui pradėti ruoštis reikia dar negimus antrajam vaikui.
Prieš atsirandant naujagimiui, svarbu mokytis suprasti pirmagimio emocijas ir jausmus bei surasti būdus, kurie padeda jam nurimti.
Prieš atsirandant naujagimiui, svarbu mokytis suprasti pirmagimio emocijas ir jausmus bei surasti būdus, kurie padeda jam nurimti, pvz. vieniems vaikams norisi artimo kontakto - apkabinimo, pasėdėjimo ant kelių, kitiems patinka pabūti vieniems.
S.Ockwell - Smith pataria vyresnėliui rodyti savo ir jo vaikystės ar kūdikystės nuotraukas.
Nuotraukos padės vyresniajam vaikui suprasti, kad sesutė ar broliukas taip pat užaugs, taps savarankiškesnis ir vėliau priežiūros reikalaus šiek tiek mažiau.
Be to, užaugęs taps jūsų vyresnėlio draugu.
Pagal Hirsch ir Sarah, svarbu pirmagimiui paaiškinti, kad naujagimis daug miega, verkia ir reikalauja daug sauskelnių keitimo, tačiau užtikrinkite savo vaikui, kad nors ir kūdikiui reikės daug dėmesio, vyresnėliui bus skiriama laiko, dėmesio ir meilės.
Sarah Ockwell - Smith pataria nuolat parodyti, kad pirmagimis šeimoje yra labai svarbus.
S.Ockwell - Smith dalinasi dar keliais patarimais:
- Mokykite vaiką dalintis žaislais;
- Mokykite išgirsti tai, kad kiti taip pat turi mėgstamą dainą ar žaidimą, ar valgį, dar nesant brolio ar sesės, pvz. išrinkite pasaką ir kūdikėliui, kuris gali klausytis jos iš pilvelio;
Kaip rašoma pranešime spaudai, dažnai pirmagimis blogai ima elgtis tuomet, kai kūdikis pradeda šliaužioti, vaikščioti, ima liesti vyresnėlio žaislus arba tada, kai tėvai ima pakaitomis migdyti vaikus, kai kūdikis jau nebėra gležnas naujagimis.
Pagal autorės, ne visi vaikai neigiamai reaguoja į brolio ar sesers atsiradimą.
Kai kurie lengvai prisitaiko ir lieka visada patenkinti būdami vyresnieji broliai ar seserys.
Taip, daug labiau tikėtina, kad šeima susidurs su blogu pirmagimio elgesiu ir protestu, bet tikrai ne visose šeimose taip nutinka.
Pats pikas, kai vaikas pasirodo visomis savo galiomis.
Kūdikis visus savo poreikius ir pagalbos šauksmą išreiškia verkimu.
Viena didžiausių "nepaslaugų" vaikui - jei nereaguojame besąlygiškai į vaiko verkimą.
Reaguokite į kiekvieną vaiko šauksmą, ieškokite priežasties ir ją naikinkite.
Kas vyksta su vaiku, jei nereaguojame į jo verksmą?
Vaikas, žinoma, nurimsta po kurio laiko, bet viduje jis pamažu nusivilia aplinkiniu pasauliu, galvoja “kai man reikia pagalbos, saugumo nėra”.
Pirmieji trys mėnesiai yra tas kritinis etapas, kai formuojasi visas vidinis vaiko jausmas, kuris gali lydėti visą gyvenimą.
Nerodykite vaikui neigiamų jausmų, kai vaikas verkia.
Svarbu, kad vaiko aplinka būtų kiek įmanoma pastovesnė.
Jei keliatės į naują būstą, tai padarykite prieš jam gimstant.
Nekeliaukite, pabūkite namuose, nes kūdikiui svarbu šiuo metu, kad jaustų tą pačią aplinką - tas pats kvapas, ta pati lovytė ir pan.
Suteikite vyresniajam vaikui atsakomybės ir dėmesio
Vaikai mėgsta jaustis reikalingi ir svarbūs.
Priklausomai nuo jų amžiaus, galite duoti jiems tam tikrų užduočių, susijusių su naujagimio priežiūra.
Tai gali būti paprastos užduotys, tokios kaip švarių sauskelnių atnešimas, lopšinių dainavimas, knygutės paskaitymas ar tiesiog buvimas šalia, kai maitinate ar glaudžiate kūdikį.
Tai padeda vyresniems vaikams jaustis, kad jie vis dar yra svarbi šeimos dalis ir prisideda prie naujagimio priežiūros.
Įtraukite vaiką į naujagimio priežiūrą.
Paprašykite vyresnėlio pagalbos - atnešti sauskelnes arba priminti, kad laikas maitinti mažylį - tai leis vyresnėliui jausti svarbiu ir reikalingu.
Neverskite vaiko rūpintis kūdikiu.
Paliepimai iššaukia vaiko priešiškumą - daug veiksmingiau paskatinti vaiką bendradarbiauti.
Užuot paliepusi vaikui „Paduok man sauskelnes“, verčiau pasakykite vaikui, kad be jo pagalbos niekaip neišsiversite: „Ar galėtum man pagelbėti?“
Pagalvokite kaip vyresnėlis galėtų prisidėti prie kūdikio priežiūros, pvz. paduoti sauskelnes, išrinkti kūdikio aprangą, pralinksminti mažąjį šokant ar dainuojant, kai šis suirzęs.
Pediatrė Hirsch ir auklėjimo ekspertė Sarah sutartinai teigia, kad išgyventi pokyčius labai padeda ir vaidmenų žaidimai - istorijų, apie tai, kas šiuo metu vyksta jūsų šeimoje, kūrimas.
JAV vaikų gydytoja Larissa J. Hirsch dalinasi keliais patarimais:
- Leiskite vaikui išrinkti keletą daiktų naujagimiui. Tai ypač svarbu, jei vaikai dalinsis kambariu;
- Raskite ypatingą dovaną, kurią jūsų vyresnis vaikas galėtų padovanoti kūdikiui, pvz. žaisliukas, knygelė ar kokia kita miela smulkmena;
- Nepamirškite vyresnėlio, pvz. galite parūpinti ypatingą „didžiojo vaiko“ kėdę, kol maitinimo kėdutėje maitinsite kūdikį;
- Galite paruošti mažylio dovanėlę vyresniajam vaikui;
Sustiprinkite savo vyresnio vaiko vaidmenį šeimoje sakydami, kad jis bus „didysis brolis/ sesuo“.
Padėkite vaikui džiaugtis šiuo naujuoju vaidmeniu;
Pagalvokite kaip vyresnėlis galėtų prisidėti prie kūdikio priežiūros, pvz. paduoti sauskelnes, išrinkti kūdikio aprangą, pralinksminti mažąjį šokant ar dainuojant, kai šis suirzęs.
Pediatrė Hirsch ir auklėjimo ekspertė Sarah sutartinai teigia, kad išgyventi pokyčius labai padeda ir vaidmenų žaidimai - istorijų, apie tai, kas šiuo metu vyksta jūsų šeimoje, kūrimas.
Kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų, vyresnysis, į šeimą atkeliavus naujagimiui, turėtų gauti net gi daugiau dėmesio nei iki tol.
Svarbiausias yra pirmasis mėnuo, todėl galimybė tėveliui pasiimti mėnesį atostogų po kūdikio gimimo yra tiesiog aukso vertės.
Jeigu mažasis pasirodys besąs neramus nuo pat pirmųjų dienų, tuomet kuo daugiau dėmesio vyresniajam galėtų skirti tėtis.
Jei mama iki nėštumo dirbo, tuomet galima būtų neįkyriai užsiminti, kad lėliuko dėka mamai nereikia eiti į darbą.
Beje, tikrai pavojingas šiuo atveju yra stereotipinis mąstymas, tarkim kad vyresnė mergaitė būtinai bus „globėja“, o mažesnio amžiaus skirtumo brolis - „draugas“.
Šį stereotipą paneigia net ir mano pačios šeima.
Vyriausioji dukra yra „draugo“ tipo, o viduriniukas - „globėjo“.
Rodės, viską darėte taip kaip pataria patys protingiausi vadovėliai, bet nepaisant visų pastangų vyresniukas vis tiek rodos nejaučia jokių švelnių jausmų mažiukui arba net demonstruoja atvirą priešiškumą.
Tokiu atveju geriausias kelias, suprasti ir priimti vaiko jausmus.
Blogiausia būtų gėdinti, „minti ant sąžinės“ - „sesutė tokia miela, o tu jos nemyli“, „toks didelis, o taip elgiesi“.
Kad ir kaip tai mums nepatiktų, vaikas turi teisę į neigiamus jausmus.
Dar kartą prisiminkite straipsnio pradžioje minėtą palyginimą apie antrąją žmoną ir pabandykite suprasti savo vaiką.
Tokiu atveju geriausia, kiek tai įmanoma, leisti vaikams kurį laiką egzistuoti atskirai.
Sunkiausia, kai vaikas demonstruoja atvirą agresiją, bet tokiu būdu jis tik reikalauja dėmesio (tai visai nereiškia, kad to dėmesio tėveliai neskiria, tiesiog ir dėmesio poreikis gali būti hiperbolizuotas, tokio neįmanoma patenkinti).
Ypač sudėtinga, kai brolis/sesė atkeliauja per patį taip vadinamos trečiųjų metų krizės laikotarpį (kaip jau rašiau kituose straipsniuose pavadinimas „trečiųjų“ yra sąlyginis, krizė gali įsišėlti ir antraisiais ar ketvirtaisiais metais).
Deja, kartais būna tokių situacijų, kai niekas negelbėja, tad belieka iš savo pusės dėti visas pastangas ir tiesiog sukandus dantis išlaukti tą sunkų laikotarpį.
Kaip vanduo nugludina net ir aštriausius akmenis, taip tėvelių kantrybė, pastangos ir laikas padės susiklostyti darniems santykiams tarp vaikų.
Pagal vaikų psichologės Mildos Karklytės, kiekvienas vaikas patiria savo gyvenime vienokių ar kitokių krizių.
Tai tam tikri raidos etapai, kurie lydi kiekvieną vaiką.
Krizė - tai atspirties taškas, kai vaikas įgyja vieną ar kitą savybę.
Todėl labai svarbus mūsų, tėvų, elgesys, kokią savybę vaikas išsineš - ar tai bus savybė, kuri sukels jam sunkumų, ar ji teiks džiaugsmą, pamoką.
Kaip padėti savo atžalai susitaikyti su broliuko ar sesutės atsiradimu?
Visos elgesio problemos, susijusios su naujojo kūdikio atsiradimu šeimoje, išsprendžiamos per tam tikrą laiką.
Kol šis laikas ateis, padėti nuraminti jūsų vaiką ir galiausiai sumažinti jo sielvartą, nusivylimą, sumišimą ir, tikėtina, sudėtingą elgesį gali padėti penki žingsniai:
- Parodykite didesnį supratimą ir empatiją. Priminkite sau, kad jūsų vaikas nėra pavydus ir nesielgia blogai sąmoningai.
- Jis sielvartauja ir kenčia. Jo elgesys rodo, kad jis kovoja ir jam reikia pagalbos.
- Nepamirškite - netinkamos reakcijos galima sulaukti ir prabėgus mėnesiams po kūdikio atsiradimo.
- Jei stengsitės suvokti vaiko jausmus, tuomet su juo elgsitės visiškai kitaip.
- Jūs būsite su pirmagimiu ramesnė ir kantresnė, o jis visus tuos pokyčius lengviau pakels.
- Pripažinkite pirmagimio jausmus. Pripažindama savo vaiko jausmus ir parodydama, kad suprantate, kaip jis jaučiasi, galite nueiti ilgą jo elgesio sprendimo kelią.
- Pasakykite jam: „Kartais taip nelengva, kai kūdikį reikia taip dažnai maitinti, ar ne? Aš pasiilgau mūsų apsikabinimų. Esu įsitikinusi, kad ir tu?“
- Taip jūs pripažįstate jo jausmus ir jam nebereikia pačiam sakyti šių žodžių.
- Taip vaikui parodote, jog jūs jį suprantate.
- O kai jį suprantate, jūs esate vieningi.
- Palaikykite bendravimą su vaiku. Skatindama savo vaiką bendrauti su jumis ir išreikšti savo jausmus tokiu būdu, kokiu jis sugeba, labai jam pagelbstite.
- Jei jis vyresnio amžiaus, tuomet paraginkite jį pasikalbėti su jumis. Tam puikiai tinka laikas prieš miegą.
- Jei jis dar nekalba, išmokykite paprastų ženklų, kurie galėtų padėti pašalinti nusivylimą.
- Jei jis jau kalba, bet sunkiai išreiškia savo jausmus, pabandykite skaitydama knygeles jam paaiškinti, kad galėtų parodyti paveikslėlį, kuris geriausiai atliepia jo jausmus.
- Išlaikykite artimus santykius. Santykiai tarp jūsų yra svarbiausia.
- Jūsų vaikas gedi dėl ryšio, kurį kadaise su jumis turėjo, ir jausmų, kuriuos prarado pasirodžius naujajam atvykėliui.
- Jūs turite įvertinti, kokių didžiulių pokyčių jam teko išgyventi, ir padėti susigrąžinti artimus santykius su jumis.
- Laikas prieš miegą kiekvieną arba kas antrą naktį su pirmagimiu be kūdikio būtų didžiulis pirmas žingsnis.
- Bet vaikui gali reikėti daugiau: valandos parke kartu kiekvieną sekmadienio rytą, o kūdikis tuo metu pasiliktų namie su kitu suaugusiuoju, arba kiekvieną sekmadienį po pietų paplaukioti kartu baseine be kūdikio - būtų puiku, jei tai būtų iš anksto numatyta kiekvieną savaitę.
- Kai kūdikis bus didesnis ir jūs jausite, kad galite jį palikti keletą valandų, suplanuokite šiek tiek laisvalaikio kartu su pirmagimiu sūnumi ar dukra, nes tai labai svarbu.
- Jums stebuklingai pagelbėtų, jei visą dieną arba bent visą rytą ar po pietų tiesiog pasidžiaugtumėte vienas kito draugija, darytumėte ką nors smagaus kartu, kol kas nors tuo metu prižiūrėtų kūdikį.
- Jei skirtumėte pirmagimiui visą dieną, o ne tik šiek tiek pabūtumėte drauge prieš miegą ar trumpai apsilankytumėte parke, tuomet atsirastų geresnis tarpusavio ryšys.
- Būkite kantrūs ir atkaklūs.
- Deja, nė vienas iš šių būdų neveikia greitai.
- Turėkite galvoje, kad prireiks mėnesių.
- Naujojo brolio ar sesers atsiradimas yra didžiulis įvykis, prie jo reikia priprasti.
- Dažnai netinkamas pirmagimio elgesys gali pasikartoti net po tam tikro ramybės laiko.
- Tai normalu ir tai praeis.
- Kol kas keblios situacijos sprendimo ašis esate jūs.
- Kaip jūs susidorosite ir reaguosite, taip viskas ir klostysis.
Emocijų palaikymas ir pavyzdžio rodymas
Naujo šeimos nario atsiradimas namuose gali sukelti įvairių emocijų vyresniems vaikams, amplitudė gali svyruoti nuo džiaugsmo iki pavydo.
Svarbu pripažinti ir aptarti šias emocijas, kad vaikai jaustųsi saugūs ir suprasti.
Pasakykite jiems, kad normalu jausti įvairius jausmus ir kad mylite juos, nepriklausomai nuo to, ką jie jaučia.
Vaikai savo jausmus gali išreikšti netinkamai elgdamiesi ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigoje.
Vaikai nesusitvarkydami su savo jausmais išbando tėvų kantrybę, o mokykloje siekia kompensuoti suaugusiųjų dėmesio ir šilumos trūkumą netinkamai elgdamiesi.
Galbūt svarbiausia, kad patys tėvai rodytų pavyzdį, kaip rūpintis naujagimiu.
Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl parodykite jiems, kaip elgtis su naujagimiu.
Be to, parodykite jiems, kad naujagimio priežiūra yra bendra šeimos užduotis, o ne tik vieno tėvo ar motinos atsakomybė.
Pagal pediatrę iš Niujorko Larissa J. Hirsch, pokyčiui pradėti ruoštis reikia dar negimus antrajam vaikui.
„Vyresni vaikai savo jausmus gali išreikšti netinkamai elgdamiesi ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigoje.“, - pastebi mokytoja J. Petkuvienė.
„Po gimdymo pirmosios 6-8 savaitės bus ypač sunkios.
Mama stengsis maitinti kūdikį, jį migdyti, tačiau svarbu per visą sumaištį nepamiršti ir vyresnėlio vaiko poreikių“, - pastebi Larissa J. Hirsch.
Pagausėjus šeimai, pirmagimis gali rodyti įvairias emocijas: nuo pavydo iki pasipiktinimo.
Jaunesni vaikai, negalintys tinkamai išreikšti emocijų, gali grįžti prie ankstesnio elgesio, pavyzdžiui: čiulpti nykštį, prarasti įgūdžius apsitarnauti tualete, nemokėti kalbėti, tapdami „mažesniais“ vaikai siekia gauti daugiau tėvų dėmesio bei meilės, kurios gauna kūdikis.
„Svarbu, kad tėvai neimtų vaiko amžiumi naudotis kaip patogumu, o atlieptų vyresnėlio poreikius ir jausmus taip, kaip rūpinasi mažuoju“, - teigia auklėjimo ekspertė S.Ockwell- Smith.
Kaip jau minėjau, vyresniojo išėjimas į darželį jokiu būdu neturėtų sutapti su brolio/sesės gimimu.
Tad kaip gi elgtis gimus mažajam?
Svarbiausias faktorius tai, kaip vaikas jaučiasi darželyje.
Jei vaikas jau adaptavosi darželyje ar lanko jį ne pirmus metus, tuomet gal vertėtų nenukrypti nuo įprastos rutinos ir toliau įprastai lankyti darželį.
Jei vaikas neseniai pradėjo lankyti darželį ir/ar nespėjo jame adaptuotis, galima pasvarstyti ir kitą variantą.
Svarbiausia iš anksto apibrėžti laiką, kiek vaikas neis į darželį, geriausia, turbūt, kol tėtis bus namie.
Iš anksto aptarti, kad „dabar visi pabusim namie, o po to tėtis keliaus į darbelį, o tu į savo darbelį - darželį“.
Likusioms kelios dienos iki atostogų pabaigos, perspėti, kad netrukus atostogos jau baigsis.
Žinoma, vaikui greičiausiai kils klausimas, kodėl gi brolis/sesė lieka namie, tad belieka gražiai paaiškinti, kad tokių mažų į darželį niekas nepriima, toks paaiškinimas susieja mažojo pasilikimą namie su išorine aplinkybe, tad yra gana paveikus.
Itin svarbus momentas vyresniojo psichologinei savijautai šiuo laikotarpiu ir ateityje - svečiai, ateinantys susipažinti su naujuoju šeimos nariu.
Reikia prisiminti, kad anksčiau vyresnysis būdavo svečių dėmesio centre, tad kardinaliai pasikeitusi situacija, gali jį gerokai šokiruoti.
Svečiai tikrai neįsižeis, jei mandagiai užsiminsite, kokio elgesio su vyresniu vaiku tikitės.
Žinoma, neprašysime, kad svečiai pirkdami dovaną mažiukui nepamirštų ir vyresniojo.
Tam atvejui, jei svečiai neturėtų dovanėlės vyresniukui, galima patiems nupirkti ir rezerve turėti įvairių smulkmenų bei, tokiu atveju, svečiams nematant įteikti vaikui, kad nesijaustų nuskriaustas.
Užtai galima svečių paprašyti, kad pasidomėtų vaiku, paklaustų kaip jam sekėsi, kas naujo jo gyvenime, o neklausinėtų tik apie sesutę/broliuką ypač tokių klausimų kaip „ar myli sesutę?“, „ar džiaugiesi, kad turi brolį?“.
Jei norės, tai vaikas ir neklausiamas pasakys pats, papasakos apie kūdikį, tačiau nebus įpareigotas to daryti.
Tėveliai taip pat galėtų neapsiriboti vien pasakojimais apie mažylį, o svečiams papasakoti ir apie vyresnįjį vaiką, ypač malonu būti giriamam girdint kitiems žmonėms.
Dažniausiai pasitaikantys pirmagimio blogo elgesio pavyzdžiai:
- Priešiški veiksmai sau, kūdikiui, kartais bendraamžiams, auklei ar kitam suaugusiam asmeniui - tai įprasta pirmagimio reakcija į atsiradusį kūdikį.
- Su visais šiais poelgiais susijusios dvi emocijos - sielvartas ir nusivylimas.
- Agresyvi reakcija į naująjį brolį ar sesę yra įprasta vaikams, kurie dar nemoka kalbėti ar kurie turi sunkumų išreikšdami save, ypač reikšdami savo emocijas žodžiais.
- Jausmai susikaupia viduje ir, jei neatrandama atitinkamo būdo juos išlaisvinti, smurtas dažnai tampa būdu išlieti didžiulius jausmus.
- Abejingumas kūdikiui. Žaisti kartu neįmanoma gana ilgai, maždaug iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pabaigos arba dar ilgiau, todėl pirmagimio abejingumas savo broliui ar seseriai per pirmus keletą mėnesių yra įprastas ir visiškai natūralus.
- Geriausias patarimas - būti kantriems ir tikėti, kad laikui bėgant susidomėjimas kils natūraliai.
- Jums nereikia jųdviejų santykių nei skatinti, nei versti jėga.
- Destrukcinis elgesys - atsiradus jaunesniam broliui ar sesei pirmagimis dažnai ima elgtis destruktyviai su daiktais, taip pat ir su žmonėmis.
- Mėtyti, spardyti ir stumdyti daiktus yra įprasta, kaip ir gadinti mėgstamus žaislus ar dovanas, ypač tas, kurios skirtos naujajam kūdikiui.
- Taip labiausiai pasireiškia sielvartas kartu su nemenku nusivylimu.
- Destrukcinis vaikų elgesys yra klasikinis emocijų išlaisvinimo požymis.
- Regresyvus elgesys - kai vaikas elgiasi, lyg būtų gerokai mažesnio amžiaus.
- Tai labai įprasta tarp vaikų, kurie ką tik tapo vyresniaisiais broliais ar sesėmis.
- Jis apima tris pagrindines sritis: valgymą, naudojimąsi puoduku ir miegą.
- Toks elgesys pasireiškia neatsitiktinai, nes kai didžiosios savo gyvenimo dalies kontroliuoti negali, vaikas sieks kontroliuoti tai, ką bus valdyti pajėgus.
- Kita regresyvaus elgesio priežastis yra noras vėl būti mažam, nes su mažu vaiku švelniau elgiamasi, jis gauna daugiau meilės, dėmesio.
- Tai visi tie dalykai, kurių dabar vyresniajam broliui ar sesei trūksta.
- Taigi jei kūdikis dabar gauna visą dėmesį, pirmagimis elgsis taip, kad atgautų tai, ką jis jaučia praradęs.
- Pirmagimis gali pradėti vapalioti aukštu balsu kaip kūdikis.
- Jis gali užsigeisti čiulptuko arba užsikloti kūdikio antklode, vėl užsimanyti kūdikio žaislų.
- Susitaikykite su tuo.
- Leiskite jam būti vėl mažam, jei būtent to jis nori.
- Toks elgesys išnyks savaime.
Pats vaikas valgo, bando dėti šaukštą į burną, visas išsiterlioja, leiskime vaikui tai daryti, nesvarbu, kad po to viską reiks išvalyti.
Suteikime pirmenybę vaiko savarankiškumui.
Šiuo metu ugdosi vaiko pasitikėjimas savimi.
Kaip vaikas jaučiasi, kai jam neleidžiame apsimauti batukų ar pačiam apsirengti?
Jis jaučiasi niekam tikęs, kad neleidžiame jam pačiam daryti.
Užuomazga į nepasitikėjimo jausmą.
Leiskite vaikui tyrinėti pasaulį.
Jei vaikas krausto spintas, stalčius, leiskime vaikui tai daryti.
Svarbu pradėti brėžti pirmąsias ribas.
Turi būti balansas.
Būna, arba leidžiame per daug daryti, arba brėžiame per stipriai ribas ir nieko neleidžiame.
Jei vaikas numetė šaukštelį kartą, jis pažiūrėjo, kaip tai vyksta, bet jei jis mėto šaukštelį daug kattų ir žiūri, kad mama juokiasi, jis tai darys be galo.
Tai signalas, kda reikia pradėti brėžti aiškias ribas.
Pvz. jei vaikas mėto košę ar šaukštelį, geriausiai paimti ir patraukti valgį, pasakyti, kad elgiesi negražiai ir košės negausi.
Tuomet po minutės grąžinkite vaikui košę, jei jis vėl valgo negražiai, mėto ją ant žemės - vėl patraukiame košę.
Vaikas suptanta - jei elgsis taip ir toliau, bus pasekmių.
Jis mokosi, kas yra smagu, kas yra nesmagu.
Svarbu, kad “negaudytumėme” neigiamo vaiko elgesio.
To negalima, to neimk, čia nelipk, o kai elgiasi gražiai, nereaguojame.
Tad kai vaikas elgiasi gerai - “gaudykime” tokį vaiko elgesį.
Neakcentuokime neigiamo vaiko elgesio.
Kitas svarbus dalykas - mes esame ne mažiau atkaklūs nei vaikai.
Jei vaikas kažko nori, ilgai gali to prašyti.
Turime parodyti vaikui, kad aš esu atkaklesnis.
"Mama, aš noriu saldainio!" - Ne, negalima.
"Maaama, noooriu".
Ir neretai po kelių kartų mamai kantrybė trūksta ir ji duoda saldainį.
Tokiu būdu vaiką paskatiname ilgiau prašyti.
Kitą kartą vaikas jau žinos, kad geriau sutikti su mamos žodžiais.
Jei būsime atkaklūs, žymiau mažiau bus "ožiukų" ateityje.
Visos ekspertės vieningai sutaria, kad šios problemos dažniausiai būna trumpalaikės, tačiau ir joms galima užkirsti kelią, aktyviai ruošiantis prieš atsirandant sesei ar broliui.
Kaip visada, svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, ir tai, kas veikia vienam, nebūtinai veiks kitam. Todėl svarbiausia yra stebėti savo vaiką, suprasti jo poreikius ir jausmus, ir remti jį šiuo svarbiu šeimos gyvenimo etapu.
Kaip kovoti su vaikų miego sutrikimais?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
