Naujagimių galvos ir smegenų sveikata: nuo retų ligų iki traumų pasekmių

Naujagimio galvos ir smegenų būklė yra gyvybiškai svarbi tinkamam vystymuisi. Bet kokie nukrypimai ar traumos gali turėti reikšmingų pasekmių. Nors staigus galvos atlenkimas gali būti nerimą keliantis neurologinio sutrikimo ženklas, svarbu žinoti apie įvairias galvos ir smegenų patologijas, kurios gali pasireikšti naujagimiams. Šis straipsnis apžvelgia dažniausiai pasitaikančias ar rimčiausias naujagimių galvos ligas, traumas ir deformacijas, aptaria jų priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.

Hidrocefalija: smegenų vandenė ir jos įtaka naujagimiui

Galvos smegenų vandenė, hidrocefalija - tai patologinis galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Smegenų skystis apsaugo smegenis ir stuburą. Įprastai organizmas tiek pat skysčio ir pagamina, ir absorbuoja. Tačiau kai smegenų skysčio srautas arba absorbcija yra užblokuojami, skystis gali kauptis ir sukelti spaudimą smegenyse.

Kūdikių ir vaikų hidrocefalija dažnai yra kitos sveikatos problemos padarinys. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jam gresia smegenų kraujavimas ir vandenė. Kūdikiams, kuriems diagnozuota smegenų vandenė, dažnai būna neįprastai didelės galvos. Pediatrai kūdikių galvos apimtį matuoja neatsitiktinai: tai padeda diagnozuoti smegenų vandenę.

Hidrocefalijos tipai

• Įgimta hidrocefalija: pasireiškianti kūdikiams iki gimimo. Ją gali sukelti įskilas stuburas su įgimtu plyšiu (Spina bifida), mamos nėštumo metu persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė arba raudonukė.
• Įgyta hidrocefalija: išsivystanti po gimimo. Ji gali pasireikšti ir vaikams, ir suaugusiesiems.
• Normalaus slėgio / spaudimo hidrocefalija: tai trečiasis smegenų vandenės tipas, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama tik 60 m. ir vyresniems žmonėms. Ši būklė - labai reta, apie ją turima mažai žinių.

Diagnostika ir gydymas

Hidrocefalija diagnozuojama, kai smegenų skystis kaupiasi vidinėse smegenų ertmėse - skilveliuose. Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu gali padėti pastebėti padidėjusius vaisiaus skilvelius. Gydymas apima:

• Medikamentinis gydymas: kai kuriems kūdikiams skiriami vaistai - diuretikai, padedantys pašalinti iš organizmo skysčių perteklių.
• Operacinis gydymas: daugeliui kūdikių gali prireikti operacijos. Tėvus baugina mintis, kad jų vaikui bus atlikta sudėtingai atrodanti smegenų operacija. Tačiau atminkite, kad daugelyje ligoninių vandenė jau gydoma dešimtmečius. Be to, vaikų chirurgai naudoja minimaliai invazinius metodus, minimizuojančius ir komplikacijų riziką.
• Trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija: tai viena iš alternatyvų. Šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 m.
• Gydymas implantuojant šuntą: tai labiausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja šuntą.

Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, tad intelektas gali ir nenukentėti. Normaliai mokyklą lankyti ir gerai mokytis gali apie 40-60 proc. gydomų pacientų.

Kefalohematoma: kraujo sankaupos ant naujagimio galvos

Kefalohematoma - tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės (kaukolę dengiantis audinys dar vadinamas periostu) susiformuoja kraujo sankaupa. Tai yra kraujo sankaupa virš kaukolės kaulų galvos minkštuosiuose audiniuose, dažniausiai būnanti pakaušio arba momens srityse. Tai viena iš gimdymo metu patiriamų traumų, kuri pasireiškia 1-2% naujagimių dėl intensyvios gimdymo veiklos pažeistų smulkių galvos minkštųjų audinių kraujagyslių.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė kraujo sankaupos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą. Kefalohematoma susiformuoja 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį. Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi. Tipinis simptomas - minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos.

Rizikos faktoriai apima:

• žnyplių arba vakuuminio ekstraktoriaus naudojimas gimdymo metu;
• epidurinė nejautra;
• didelis naujagimio svoris (daugiau nei 4 kg);
• keletas vaisių gimdoje (dvynukai, trynukai ir t.t.);
• prailgintas, sudėtingas gimdymas natūraliais takais.

Simptomai ir komplikacijos

Medikai naujagimių kefalohematomas skirsto į kategorijas pagal tai, kada pasireiškia simptomai: ūminė kefalohematoma ir lėtinė kefalohematoma. Kefalohematoma dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime per pirmas savaites. Tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų. Vis dėlto, netikėtai po oda pastebėtas kietas guzas gali sukelti nemažai nerimo tėvams.

Mitas, kad negalima guldyti vaiko ant to šono, kur yra kefalohematoma. Vaikas skausmo dėl šios deformacijos nejaučia, todėl esant kefalohematomai rekomenduojama guldyti ant abiejų galvos pusių taip išvengiant pozicinių kaukolės deformacijų.

Dėl kefalohematomos gali kilti tokių komplikacijų:

• Anemija (geležies trūkumas): dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija (per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės vadinamoji mažakraujystė, yra dar didesnė.
• Kalkėjimas (kalcifikacija): jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 savaites, gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė.
• Infekcijos: kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
• Gelta: kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
• Kaukolės lūžiai: 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.

Kefalohematomai kalcifikavus ir sukietėjus ji gali išlikti ilgesnį laiką ir sukelti diskomfortą tėvams matant deformaciją. Esant skundams rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Vaikų neurochirurgo apžiūros reiktų, jeigu kefalohematoma išlieka ilgiau nei 2-3 mėnesius arba stebint komplikacijas. Esant indikacijoms, kai kuriais atvejais gali būti taikomas chirurginis kefalohematomos gydymas. Labai išsamūs - šiuolaikiniai tyrimai.

Naujagimių ir vaikų galvos traumos: priežastys ir pirmoji pagalba

Galvos sumušimas gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų ar tiesiog kraujosrūva odoje. Dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo. Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti įvykęs lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai, viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų. Gimdymo metu sukeltos galvos traumos ir sužalojimai gali atsirasti ir dėl to, kad kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens.

Galvos traumos yra dažna problema. Pacientai, patyrę galvos traumas, sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau įvairių nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai įvairaus sporto metu, važinėjant dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retais atvejais pasitaiko ir eismo įvykių ar smurto atvejų.

Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami. Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiamasi dėl kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus, ar vyresnių nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai.

Simptomai ir pirmoji pagalba

Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo.

Pirmoji pagalba susitrenkus susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (Paratemolio ir Ibuprofeno). Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, planšete ar telefonu, skaityti.

Būtina prisiminti, kad yra normalu, jog po traumos vaikas išvemia vieną kartą, tačiau jeigu pykinimas tęsiasi, vėmimas kartojasi, tuomet reiktų atvykti į gydytojo apžiūrai. Ypač svarbu kreiptis į medikus, jei kūdikis yra jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus. Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos. Jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos.

Kaukolės formos anomalijos ir deformacijos

Vos tik gimusio kūdikio galvytės kaukolė yra minkšta ir judri, ji nuolatos bei greitai auga (kaukolė nėra vientisa, ji sudaryta iš plokštelių, kurios sujungtos paslankiomis siūlėmis). Tokia ji išlieka keletą mėnesių. Naujagimį supa ne vienas pavojus, galintis sukelti galvytės deformaciją. Deja, tam tikrą deformacijų dalį tėveliai negali kontroliuoti. Vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas ir kiti specialistai atkreipia dėmesį į pagrindinius aspektus, susijusius su deformuotomis kūdikių galvelėmis.

Dažniausios kaukolės deformacijos

• Kreivakaklystė (tortikolis): tai viena iš dažniausiai pasitaikančių kūdikių kaukolės deformacijos formų. Viena pagrindinių šios deformacijos priežasčių - kreivakaklystė (tortikolis). Dėl šios raumeninės problemos kūdikio vienos pusės kaklo raumenukai silpnesni, todėl jiems pasidaro sunku pasukti, pakelti galvytę į kitą pusę.
• Brachicefalija: tai kūdikio galvytės deformacija, kuriai būdingas platus, plokščias, maždaug vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose.
• Skafocefalija: tokiai kūdikio galvytės deformacijai būdingas suplokštėjimas iš abiejų šonų, todėl galvytė atrodo siauresnė ir ilgesnė.

Kada kreiptis į specialistus? Esant bet kokiems įtarimams dėl galvos formos anomalijų ar sunkaus kūdikio galvos judėjimo, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kraujagyslių dariniai ant naujagimio odos

Ką tik pasaulį išvydusio naujagimio oda yra labai plona, raudona, su melsvu atspalviu. Pro ją prasišviečia kraujagyslės. Vėliau gali išryškėti kraujagyslių dariniai, kurie tik gimus mažyliui gali būti ir nematomi. Apgamai ir kraujagyslių dariniai išryškėja per pirmuosius gyvenimo mėnesius.

Dažniausi dariniai

• „Gandro žnybis" (Nevus simplex): tai pats dažniausias kraujagyslinis apgamas, kurį turi net kas trečias kūdikis. Tai kraujagyslių rezginys, kuris dažniausiai yra poodyje. „Gandro žnybis“ nėra išsipūtęs ar iškilęs virš odos. Šios žymės kitaip vadinamos Nevus simplex. Jos dažniausiai yra veido srityje. Iš esmės, tai yra kosmetinė/estetinė problema, gydymas nėra būtinas. Sprando, skalpo srityje esančios dėmės, arba „Gandro žnybis“, dažniausiai išnyksta per kelerius pirmuosius gyvenimo metus (apie 50 proc. atvejų). Tačiau jei dėmė neišnyksta savaime, gali būti taikomas gydymas lazeriu.
• Hemangioma: tai patys dažniausi naujagimių nepiktybiniai augliai, kurių atsiradimo priežastis nėra aiški. Šis kraujagyslių darinys yra pakilęs virš odos, ryškiai raudonas, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Tik nedaugelis žmonių paveldi hemangiomas, kitų kilmė nėra aiški. Vieni mokslininkai jų atsiradimą sieja su radiacija ir aplinkos tarša, kiti - su vaistais ir nėštumo ligomis. Aišku tik tai, kad jų atsiranda per nėštumą, kai pakenkiama vaisiui. Sparčiausiai hemangiomos auga 3-4 gyvenimo mėnesį, visiškai susiformuoja maždaug iki 1-1,5 m., vėliau pamažu ima nykti. Dažniausiai hemangiomos nėra pavojingos; jos tėra tik kosmetinis trūkumas. Tačiau kartais būna kitaip. Pavojingos yra ausies kaušelio, nosies, vokų, lūpų hemangiomos, nes augdamos pažeidžia ir negrįžtamai suardo kremzlines struktūras. Pasitarus su gydytoju, gali būti pasiūlyta šalinti lazeriu ar operacija. Lėčiausiai nyksta hemangiomos ant veido, pirštų ir lyties organų. Jei kitose kūno vietose esantys kraujagysliniai navikai nėra dideli ir neauga, išnyksta gana greit.
• Portveino dėmė: kai kurie kūdikiai būna paženklinti vadinamąja portveino dėme. Tai kraujagyslinis apgamas, raudonas, nepakilęs virš odos. Šis apgamas iš pradžių būna šviesesnės spalvos, paskui tampa raudonas arba melsvokas, didėja. Dažniausiai portveino spalvos dėmė būna veide. Ši žymė lieka visam gyvenimui.

Mekonio aspiracijos sindromas (MAS): kvėpavimo sutrikimai ir smegenų pažeidimo rizika

Mekoniumas yra pirmosios išmatos, kurias išleidžia naujagimis. Prieš gimdymą vaisiaus žarnos gamina tamsiai žalią išmatų medžiagą, vadinamą mekoniumu. Iš pradžių kelias dienas po gimdymo naujagimis išmatos išmatose. Mekonio aspiracijos sindromas (MAS) atsiranda, jei naujagimis prieš gimdymą praryja mekonio ir vaisiaus vandenų derinį į plaučius. Tai yra pagrindinė naujagimių sunkių ligų ir mirties priežastis ir pasitaiko maždaug 5-10 procentų gimimų. Dėl to mekonio išmatos susimaišo su vaisiaus vandenimis. Kūdikis gali įkvėpti mišinio į plaučius prieš pat gimimą, jo metu arba iškart po jo.

Simptomai ir komplikacijos

Svarbiausias MAS simptomas yra kvėpavimo sutrikimas. Naujagimis kvėpuodamas gali greitai kvėpuoti arba niurzgėti. Kai kurie iš jų gali nustoti kvėpuoti, jei mekonis užkimš jų kvėpavimo takus. MAS gali atsirasti, jei kūdikis patiria stresą gimdoje. Paprastai, kai vaisius gauna mažiau deguonies, kūdikiui tai sukelia stresą. MAS nesukelia jokių ilgalaikių sveikatos komplikacijų daugeliui naujagimių, jei imamasi laiku. Tačiau MAS gali iš karto rimtai paveikti naujagimio sveikatą.

Plaučiuose esantis mekonis gali sukelti uždegimą ir infekciją bei užkimšti kvėpavimo takus, todėl plaučiai per daug išsiplės. Plaučiai gali plyšti arba subyrėti, jei jie daug išsipučia arba išsiplečia. Tada oras iš vidinių plaučių gali kauptis krūtinės ertmėje. MAS taip pat padidina naujagimio riziką susirgti būkle, vadinama nuolatine plaučių hipertenzija naujagimių (PPHN), reta, gyvybei pavojinga būklė. Aukštas kraujo spaudimas plaučių kraujagyslėse trukdo kraujotakai ir apsunkina kvėpavimą naujagimiui.

Diagnostika ir gydymas

Gydytojai diagnozę nustato atsižvelgdami į naujagimio simptomus ir mekonio kiekį vaisiaus vandenyse. Gydytojas klausosi naujagimio krūtinės per stetoskopą, kad nustatytų nenormalius kvėpavimo garsus. Naujagimiui reikia nedelsiant gydyti, kad būtų pašalintas mekoniumas iš viršutinių kvėpavimo takų. Gydytojas gali įkišti vamzdelį į naujagimio trachėją, kad iš trachėjos ištrauktų skystį, kuriame yra mekonio, kai kūdikis nekvėpuoja arba blogai reaguoja į pradinį gydymą. Gydytojas naudoja maišelį ir kaukę, kad padėtų naujagimiui kvėpuoti, jei jis ir toliau sunkiai kvėpuoja arba po išsiurbimo retas pulsas. Gydytojas gali paguldyti naujagimį į specialią priežiūros skyrių, kad galėtų stebėti naujagimio kvėpavimą po skubios pagalbos. Gydytojai gali skirti tolesnį gydymą, kad naujagimiui nepatirtų MAS komplikacijų.

Geriausias būdas užkirsti kelią MAS yra ankstyvas nustatymas. Gydytojas gali nuspręsti, ar kūdikis patiria stresą, stebėdamas vaisiaus prieš gimdymą. Jie gali imtis veiksmų, kad palengvintų vaisiaus kančias gimdymo metu ir sumažintų kūdikio riziką susirgti MAS. Dauguma naujagimių, sergančių šia liga, visiškai pasveiksta.

tags: #naujagimio #staigus #galvos #atlenkimas

• LNK humoro apdovanojimų tradicijos ir politinė satyra
• Kaip technologija užtikrina kūdikio saugumą ir tėvų ramybę
• apie Globos centrą
• Sužinokite apie vaikštynių ir stumdukų galimybes
• pažintis su Daivos Čepauskaitės kūrybiniu keliu