Sveikiname susilaukus mažylio! Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių, ypač jeigu tai pirmagimis. Paruošėme trumpą atmintinę, skirtą priminti apie svarbiausius dalykus.
Ką tik gimusio kūdikio pėdutė - vos 7,5 cm ilgio ir, vaizdžiai kalbant, kol kas ji yra tik smulkių kremzlyčių mozaika: tik 25 proc. visų būsimų pėdos kauliukų yra sukaulėję. Nuo gimimo iki vienų metukų pėdutėje vyksta dideli pokyčiai, t. y. susibalansuoja raumenų, kuriais pėda sukama į vidinę (dėl jų pėdą galima lenkti), ir tų, kuriais pėda sukama į išorę (leidžia ištiesinti pėdą), judesiai, kremzlytės po truputį kaulėja. Vaikutis bando stotis, stovėti pats. Vienų metukų vaiko pėda jau yra 12 cm ilgio ir nuo šiol kasmet paaugs vidutiniškai 0,9 mm. Kaulėja padikauliai ir pirštikauliai. Paprastai vienų metukų vaikai pradeda vaikščioti savarankiškai ir iki trejų šį įgūdį įvaldo tobulai. O tada jau pradeda bėgti. Visus tuos metus formuojasi pėda, kuria žmogus visą savo gyvenimą remsis į žemę. Todėl jau nuo tos akimirkos, kai kūdikis pats atsistoja ir mėgina žengti pirmąjį žingsnį, svarbu, kad tai darytų taisyklingai. Svarbu, kad avėtų batukus, kurie tenkina jo pėdutės poreikius.
Kad taisyklingai augtų ir vystytųsi, mažos pėdutės turi nuolat judėti: stiebtis, šokinėti, lankstytis. Labai svarbu, kad jos tai darytų taisyklingai. Pėdutėms reikia nuolatinio mamos dėmesio. Labai svarbu reguliariai tikrinti, ar batukai vis dar tinkami avėti. Jei pastebėjote, kad juos tapo sunku apauti, tai pirmas požymis, kad mažylio kojytė jau paaugo. Paprastai kūdikių ir mažų vaikų batai turi būti keičiami naujais maždaug kas tris mėnesius.
Kūdikio guldymas ant pilvuko treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis, mokosi laikyti galvytę, o vėliau ir apsiversti bei įgyti kitus įgūdžius. Daugiau laiko ant pilvuko praleidžiantys kūdikiai anksčiau pradeda sėdėti, ropoti ir vaikščioti.
Sveikiname susilaukus mažylio! Įsiklausykite bei patenkinkite naujagimio poreikius, tačiau nepamirškite ir savęs. Žindymas yra bene svarbiausia naujagimio priežiūros dalis - juk mažyliui reikia gauti energijos sparčiam augimui bei vystymuisi. Vėliau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jam norisi, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Paprastai, naujagimis žinda bent 10 minučių, o pasisotinęs pats paleidžia krūtį (žindymą reiktų tęsti tiek laiko, kiek nori kūdikis). Dėl pačių įvairiausių priežasčių mamoms neišeina arba jos nuskrendžia kūdikio žindyti. Maitinant naujagimį nusitrauktu pienu reikėtų laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir žindant. Norint, kad pieno gamyba nemažėtų, pieną bent pirmomis savaitėmis reikėtų traukti kas 3 val. dieną ir ne rečiau kaip kas 3-4 val. naktį. Jeigu pienas bus traukiamas per retai ir/arba neefektyviai, ilgainiui jo gamyba ims mažėti ir augančiam kūdikiui stigs pieno, gali tekti taikyti mišrų maitinimą. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Tėvus dažnai išgąsdina naujagimio galvos forma. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Beveik kas antram naujagimiui, įprastai 3-ąją parą po gimdymo pasireiškia fiziologinė naujagimių gelta. Dar silpnokai veikiantys naujagimio kepenų fermentai nesugeba greitai suskaidyti viso eritrocitų irimo šalutinio produkto, vadinamo bilirubinu. Dėl jo pertekliaus vaikas pagelsta. Sunerimti reikia, jeigu nesutampa mamos ir vaiko Rh faktorius, tuomet gali pasireikšti hemolizinė gelta. Taip pat reikėtų kreiptis į medikus, jeigu gelta pasireiškė perdėm anksti, t. y. 1-2-ąją dieną po gimimo, arba vėlai, t. y. Normalu, kad iškart po gimdymo moters fizinė savijauta dar nėra itin gera. Skausmingi gimdos susitraukimai. Iš karto po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi (jie ypač suintensyvėja žindymo metu). Kraujingos išskyros. Po gimdymo tekančios išskyros yra vadinamos lochijomis. Lochijos - pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių. Gijimas po tarpvietės plyšimo/ kirpimo. Gimdant natūraliais takais retai pavyksta išvengti bent nedidelių plyšimų ar epiziotomijos (tarpvietės kirpimo). Gijimo labai svarbu tinkamai rūpintis higiena, apsiprausti po kiekvieno pasišlapinimo (šlapinimosi metu galima ant tarpvietės pilti drungną vandenį iš buteliuko ar stiklinės, kad šlapimas negraužtų žaizdos) bei pasituštinimo. Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų, itin naudingos oro vonios. Gijimas po cezario pjūvio operacijos. „Tuščias“ pojūtis pilve. Iškart po gimdymo moterys neretai jaučia keistą „tuštumos“ pojūtį, čiuopia subliuškusį pilvuką, įvardija, kad vidaus organai, atrodytų, „kybo ore“. Skausmingas žindymas, nugraužti speneliai ir kiti žindymo sunkumai. Pirmosios žindymo dienos labai dažnai yra skausmingos - tiek moters kūnui, tiek ir kūdikiui reikia prisitaikyti prie šio proceso. Net iki 80% moterų pirmosiomis dienomis po gimdymo patiria vadinamąją motinystės melancholiją (angl. baby blues). Motinystės melancholija pasireiškia prislėgta nuotaika, jos simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie silpniau išreikšti. Nors slogi nuotaika po gimdymo yra būdinga daugeliui, tačiau „tikroji“ pogimdyminė depresija pasitaiko gerokai rečiau - manoma, kad su ja susiduria 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė. Svarbu žinoti, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti ne tik moterims, bet ir vyrams. Patiems tėčiams suvokti, kad jie susirgo depresija, yra sudėtinga, dažniausiai šią būklę diagnozuoja kažkas kitas - šeimos narys ar gydytojas, pastebėję simptomus.
Faktas: Pirmąją savaitę po gimdymo jūsų kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną. Per savaitę gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
Faktas: Dažniausiai gimsta vienas kūdikis. Dvynukai gimsta vidutiniškai 1 kartą iš 80 gimdymų, trynukai - iš 6 400, ketvertukas - iš 512 000.
Naujagimį patogiausia maudyti specialioje vonelėje, tačiau, jeigu jos neturite, tiks ir kriauklė. Kūdikio susilaukusiems ir patirties dar neturintiems tėvams iš pradžių gali būti sudėtinga suprasti, ko nori jų mažylis. Itin svarbu išmokti atpažinti pirmuosius alkio signalus, nes tai padės išvengti verksmo. Jei kūdikis pradėjo verkti, tikriausiai jis yra labai alkanas. Praalkę kūdikiai būna budrūs ir aktyvesni. Ne tik kalbėti, bet net guguoti dar nemokančio naujagimio vienintelė komunikacijos forma yra verkimas. Vaikui pradėjus verkti, pasistenkite kuo greičiau patenkinti jo poreikius. Jeigu naujagimis nesiliauja verkęs, gali būti, kad jis tiesiog nori būti nešiojamas. Daugumai geriau matyti pradėjusių vaikų patinka būti paguldytiems ant peties, ar tarsi atremtiems į krūtinę, tuomet jie gali žvalgytis. Su kūdikiu daug laiko praleidžianti mama geba atskirti skirtingą kūdikio verksmą. Įprastai alkanas mažylis trumpai rikteli ir tik tuomet pradeda verkti. Kamuojant skausmui kūdikis verkia labai gailiai ir ilgai, verksmas primena rėkimą.
Kūdikio susilaukusiems ir patirties dar neturintiems tėvams iš pradžių gali būti sudėtinga suprasti, ko nori jų mažylis. Itin svarbu išmokti atpažinti pirmuosius alkio signalus, nes tai padės išvengti verksmo. Jei kūdikis pradėjo verkti, tikriausiai jis yra labai alkanas. Praalkę kūdikiai būna budrūs ir aktyvesni. Ne tik kalbėti, bet net guguoti dar nemokančio naujagimio vienintelė komunikacijos forma yra verkimas. Vaikui pradėjus verkti, pasistenkite kuo greičiau patenkinti jo poreikius. Jeigu naujagimis nesiliauja verkęs, gali būti, kad jis tiesiog nori būti nešiojamas. Daugumai geriau matyti pradėjusių vaikų patinka būti paguldytiems ant peties, ar tarsi atremtiems į krūtinę, tuomet jie gali žvalgytis. Su kūdikiu daug laiko praleidžianti mama geba atskirti skirtingą kūdikio verksmą. Įprastai alkanas mažylis trumpai rikteli ir tik tuomet pradeda verkti. Kamuojant skausmui kūdikis verkia labai gailiai ir ilgai, verksmas primena rėkimą.
Kai kurie tėveliai nusprendžia atsižvelgti į rekomenduojamą avalynės dydį pagal amžių. Tai padeda įvertinti, kuris variantas galėtų būti geriausias jų atžalai ir koks turėtų būti batų dydis. Vaikų pėdos, vis dėlto, skiriasi, todėl vien į amžių atsižvelgti nerekomenduojama. Dėl šios priežasties labai svarbu išmatuoti būtent Jūsų mažylio pėdutę. Kita vertus, jei vis tiek nerimaujate, kaip išrinkti vaikui batų dydį, tuomet galima atskirai pamatuoti ir vidpadį. Kaip tai padaryti? Išimkite vidinį padą iš batų ir ant jo uždėkite vaiko pėdą. Tuomet išmatuokite atstumą tarp didžiojo piršto bei priekinio pado krašto, jog pamatytumėte, kiek erdvės lieka augimui.
Renkantis rūbus vaikams el. parduotuvėje, tinkamas dydžio pasirinkimas yra pagrindinis sėkmės garantas. 1. Žinokite vaiko ūgį. 2. Supraskite vaiko sudėjimą. Jei vaikas yra stambesnio sudėjimo, galvokite apie didesnį dydį. 3. Apsispręskite dėl rūbo berniukui ar mergaitei reikalingumo laiko. Įvertinkite vaikiško drabužio tipą. Ar tai yra laisvo kirpimo bluzonas, ar aptempta palaidinė? Šiandienos vaikai auga greitai! Jūsų vaikas gali neatitikti standartų. Patarimas: Tokius drabužius kaip vaikiški bluzonai, megztukai, vasariniai marškinėliai drąsiai galite rinktis didesnius. Jei vaiko sudėjimas yra į stambesnę pusę, visada rekomenduojame galvoti apie didesnius drabužius.
Renkantis kambarinę avalynę vaikams, svarbu tiksliai žinoti pėdutės dydį: 1. Išmatuokite pėdutę. Pristatykite kojytę prie sienos, kaip parodyta paveikslėlyje žemiau. 2. Pridėkite laisvumą. 3. Rinkitės dydį.
Pristatykite kojytę prie sienos, kaip parodyta paveikslėlyje žemiau.

Norėdami išsiaiškinti, kokio ilgio vidpadis turėtų tikti Jūsų vaikui, pirmiausia turėsite pamatuoti jo pėdą. Tai padaryti padės šie žingsniai: 1. Paimkite A4 formato popieriaus lapą. 2. Stačiu kampu atremkite lapą ant grindų prie sienos ir paprašykite, kad vaikas ant jo padėtų savo pėdutę, atremdamas kulną į sieną. Pasižymėkite ilgiausią jos vietą. Jei patogiau, ant lapo galite apsibrėžti ir visą vaiko pėdutę. 3. Tą patį padarykite su antra pėdute.
Remdamiesi sukaupta patirtimi galime pateikti keletą naudingų rekomendacijų tėvams, kurie ieško tinkamų batų savo vaikams. Pavyzdžiui, renkantis batukus vaikams, verta atsižvelgti į tai, kad pėda turi pakankamai vietos augti, tačiau pernelyg dideli batai gali trukdyti vaikui laisvai judėti ir net sukelti pavojų pargriūti. Šiltuoju sezonu, renkantis basutes ar lengvus batelius, rekomenduojame pasirinkti apie 0,8 cm didesnius nei tikrasis vaiko pėdos ilgis - tai leis pėdai natūraliai judėti ir augti, tačiau per dideli batai neslidinės ir neprivers vaiko nuolat taikytis prie netinkamo dydžio. Žieminiams batams, kurie turi daugiau vietos šiltoms kojinėms, rekomenduojame šiek tiek didesnį laisvumą: apie 1 cm, bet ne daugiau nei 1,2 cm virš vaiko pėdos ilgio. Kūdikiams, kurių pėdutės itin greitai auga, geriausia rinktis batukus su maždaug 0,6 cm laisvumo - taip bus patogu ir tuo pat metu sumažės rizika, kad kūdikis klius ar suklups dėl per didelių batų.
Nestovinčiam ar judriam vaikui renkantis batukus, lengviausia pamatuoti pėdos ilgį taip: įdėti dešinę pėdutę į batų dėžutę ir kulniuką atrėmus į vieną iš stačių kraštinių bei prispaudus didįjį vaiko pėdos pirštą apibrėžti. Taigi, kadangi jau ne pirmi metai dirba, todėl galime iš patirties rekomenduoti batus vaikams, basutes pasirinkti 0.8 cm, žieminius batus vaikams rinktis 1 cm (max 1.2 cm) didesnius nei pėdos ilgis.
Vaikų pėdos nuolat auga, todėl renkant tinkamus batus svarbu į tai atsižvelgti. Nupirkę idealaus dydžio avalynę, tikriausiai turėsite ją labai greitai pakeisti. Kartais vaikų pėdos auga netaisyklingai, su itin staigiais šuoliais. Taigi, bate svarbu palikti šiek tiek erdvės. Be vietos kojoms augti, avalynė taip pat privalo turėti ėjimo tarpą. Ką tai reiškia? Iš esmės, vaikui žengiant žingsnį, pirštas neturi atsitrenkti į priekinį bato kraštą. Geriausia, jeigu avalynėje liktų bent 5 milimetrų tarpas.
Batų dydžiai vaikams gali būti itin skirtingi ir dažniausiai keičiasi labai sparčiai. Taigi, kartais išrinkti tinkamą variantą yra išties sudėtinga. Internete gausu lentelių, kuriose vaikų batų dydžiai pagal amžių nurodomi kaip geriausias pasirinkimas. Tačiau, net ir tų pačių metų mažylių pėdos gali skirtis kardinaliai. Taigi, svarbu žinoti konkrečiai savo vaiko dydį. Kita vertus, net ir tuo atveju gali atsirasti problemų. To paties dydžio skirtingų gamintojų batai dažniausiai taip pat skiriasi. Tad nenuostabu, jog daugelį tėvų kamuoja galvos skausmas - kaip parinkti vaikui žieminių batų dydį? Į ką atsižvelgti renkant sandalus? Arba kaip rasti tinkamus guminius batus? Svarbiausia - išmatuoti savo vaiko pėdutę. Tai padės atrasti optimalų avalynės variantą. Visgi, kaip jau minėjome anksčiau, vaikiškų batų dydžiai skiriasi ir pagal gamintoją. Kiekvienas prekinis ženklas, net ir šiais laikais, gaminius ženklina pagal savo šalies dydžių lentelę. Visgi, visame pasaulyje jos itin reikšmingai skiriasi. Pavyzdžiui, tarptautiniai gamintojai dažnai nurodo kelias standartinių dydžių lenteles, iš kurių galima pasirinkti konkrečiam regionui labiausiai tinkantį variantą. Kita vertus, verčiant vienetus iš vieno standarto į kitą, neretai susidaro neatitikimų. Šis principas galioja ir tuomet, kai kalbame apie avalynę. Be to, jeigu perkate Italijoje pagamintus batus, tikėtina, kad jie tikrai bus mažesni nei amerikietiški, nepaisant to, jog dydis sutaps. Kodėl taip yra? Todėl, nes Italijos gyventojų pėdos yra kiek mažesnės nei amerikiečių. Visgi, šių šalių gamintojai atsižvelgia į savo valstybės avalynės standartą. Taigi, nenuostabu, jog įvairių prekinių ženklų batų dydžiai skiriasi.
„Chicco” siekia kuo geriau suprasti kūdikių ir pradedančių vaikščioti vaikučių poreikius, todėl kuria batukus atsižvelgdami į naujausius mokslo ir medicinos tyrimus. 7-9 mėnesį kūdikiai pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius. Tokio amžiaus jie jau gali pakelti savo kūno svorį, bet dar nemoka gerai išlaikyti pusiausvyros. 9-18 mėnesį mažyliai pradeda eiti savarankiškai, tačiau iš pradžių žengdami žingsnį ant žemės stato visą pėdą, t. y. atsiremia visa pėda. Tinkamai žengti - statyti pėdą nuo kulno vaikas išmoksta tik šeštais-septintais savo gyvenimo metais. Ką daryti? Specialiai šiam ypatingam metui „Chicco” sukūrė batukus, kurie padeda vaikučiui pirmuosius žingsnius žengti taisyklingai, t. y. nuo kulno. Tai padeda pėdutei taisyklingai vystytis ir mokytis taisyklingų ėjimo judesių.

Visi žinome, kad pirmieji kūdikio batukai turi būti lengvi, patogūs, nevaržyti pėdučių ir netrukdyti mažyliui jausti žemės po kojomis (tai garantuoja plonas padukas). Be to, batai turi būti minkšti ir lankstūs, kad prisitaikytų prie natūralių pėdos judesių, nes kaip tik jai judant stiprėja vaikščioti pradėjusio kūdikio pėdučių raumenys, ji pati tinkamai vystosi. Tačiau yra dar keli svarbūs dalykai, apie kuriuos pagalvojo „Chicco”. Specialus fiziologinis vidpadis. Patentuoto dizaino fiziologinis CHICCO vidpadis skatina pėdutę tinkamai vystytis, nes turi minkštus reljefinius taškus, kurie švelniai stimuliuoja apatinę pėdos dalį, kai vaikas vaikšto ar bėgioja. Vidpadis padeda stimuliuoti raumenis ir taip skatinamas taisyklingai formuotis pėdos skliautas. CHICCO batukų vidpadžiai sukurti remiantis nuodugnių CHICCO observatorijos anatominių tyrimų rezultatais, todėl prisitaiko prie natūralių pėdų judesių. Batukai su šiais vidpadžiais padeda geriau paskirstyti vaiko svorį ir išsaugoti taisyklingą laikyseną. Pirmųjų batų padas. CHICCO IMPARO batukų pade yra specialūs grioveliai, kurie teikia padukui dar daugiau lankstumo, bet, svarbiausia, padeda vaikučiui pėdutę statyti taisyklingai, t. y. nuo išorinės kulno dalies iki kojų pirštų. Taip pat žr CHICCO batų padukas „suprojektuotas” taip, kad jame yra skirtingo aukščio (0,5-1 mm) kvadratinės zonos, jos padeda vaikučiui žengti taisyklingai. Paduko šonuose esantys grioveliai leidžia padui lengvai spyruokliuoti ir tinkamai paskirstyti vaiko svorį. Padas yra asimetriškas bato priekyje ir gale - tai dar labiau padeda mokytis taisyklingų pėdos judesių. Siūlės batuko viršuje. Batuko viršutinėje dalyje oda yra su specialiomis siūlėmis, kurios dar labiau suminkština batukus ir vaiko kojytei teikia dar daugiau patogumo.

Visais „nekomplikuotais“ atvejais, pavyzdžiui, tuomet kada vaiko susilaukia nesusituokusi pora, kuriai nekyla klausimų dėl vaiko tėvystės, pakanka kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
tags: #naujagimio #pedos #dydis