Muzikos įtaka vaikų vystymuisi ir augimui
Visose pasaulio kultūrose galima rasti tą patį fenomeną: patenkintus vaikus, kurie grojant muzikai su didžiausiu džiaugsmu šoka ir dainuoja. Muzika ir šokis - tarsi universali kalba - vienaip ar kitaip pasiekia kiekvieną žmogų, o šis džiaugsmas ir susižavėjimas yra nepriklausomas nei nuo amžiaus, nei nuo intelekto ar kitų veiksnių. Muzika ir garsai daro didelę įtaką vaikams net ir prieš jiems gimstant, o mamos balsas bei dainos yra vienas geriausių būdų nuraminti vaiką pirmaisiais jo gyvenimo metais.
Prenatalinis ugdymas ir muzikos svarba
Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas. Jau prieš tūkstančius metų buvo žinoma, kad muzikos garsai teigiamai veikia būsimą motiną ir po jos širdimi esantį kūdikį. Dabartinis mokslas įrodė, kad garsas vos kelių mėnesių embrionui yra būtinas jo harmoningam psichofiziniam vystymuisi. Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą.
Daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kitų klasikų kūriniais. Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, o garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, suaktyvina kraujotaką ir stiprina raumenų sistemą.
Muzikos poveikis kognityviniams ir socialiniams įgūdžiams
Muzikos ir šokio lavinimas, kai melodija, ritmas, išraiška, dinamika ir formos pereina į judesį, suteikia labai platų vystymosi spektrą. Ši veikla gerina fizinius, kognityvinius bei socialinius ir emocinius įgūdžius. Vaikai, kurie kūdikystėje muzikuoja, sparčiau vystosi, geriau įsisavina informaciją ir stiprina emocinį ryšį su tėvais.
Pagrindinės lavinamos sritys:
- Muzikalumo pagrindai: ritminis grojimas instrumentais, naujų garsų paieška ir eksperimentavimas.
- Intelektas: skatinami sensoriniai, motoriniai, kognityviniai bei kalbos įgūdžiai.
- Koncentracija: įdomios veiklos, lydimos teigiamų emocijų, sudomina vaikus ir įtraukia į procesą.
- Kalba: muzika ir kalba yra glaudžiai susiję mūsų smegenyse; dainavimas ir ritminis kalbėjimas padeda skiemenuoti bei lavinti artikuliaciją.
„Mocarto efektas“ ir smegenų veikla
1993 m. Kalifornijos universitete atlikti neurologiniai-muzikiniai tyrimai parodė, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika. Šis atradimas buvo pakrikštytas „Mocarto efektu“ ir išgarsėjo visame pasaulyje. Tyrimai atskleidė, kad aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną, o „smegenų melodijos“ yra labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis, o muzikos klausymasis lavina girdimąją atmintį, intuiciją ir logiką.
Praktiniai patarimai tėvams
Nėra labai griežto repertuaro, tačiau puiku, jei galite klausytis W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų kompozitorių muzikos. D. Račienė pataria patiems dainuoti lopšines, vaikiškas daineles, nes kūdikiui svarbios artimo žmogaus balso intonacijos. Svarbu atsiminti, kad muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes, o klausantis muzikos nereikėtų naudoti jokios papildomos įrangos, nebent taip rekomendavo specialistas. Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, gražių rūbelių, bet ir teigiamos garsinės aplinkos bei draugiškų namiškių santykių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
