Motinystės visokeriopos apsaugos principas: teisinis reglamentavimas ir įgyvendinimas
Šeimos teisės principų samprata
Šeimos teisiniai santykiai atsiranda tarp sutuoktinių, gyvenančių šeimos gyvenimą nesusituokusių asmenų (partnerių), tėvų (įtėvių) ir vaikų (įvaikių), brolių ir seserų bei jų sutuoktinių, globėjų (rūpintojų) ir globotinių (rūpintinių), kitų šeimos narių. Plačiausios šeimos narių teisės ir pareigos sieja tėvus ir vaikus asmeninių neturtinių, turtinių, paveldėjimo ir kitų santykių srityje (pvz., įstatymuose dažniausiai nurodoma tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius ir paramos reikalingus nedarbingus pilnamečius vaikus, o vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus, paramos reikalingus tėvus).
Šeimos teisė reguliuoja teisinius padarinius dėl asmeninių neturtinių interesų pažeidimų (pvz., kai vienas šeimos narys pažeidžia kito teises), t. p. įtvirtina tam tikrus privalomus draudimus ir principus (pvz., prioritetinė vaiko teisių apsauga). Šeimos santykių teisinis reguliavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių (partnerių) lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos bei kitais civilinių santykių reglamentavimo principais.
Šeimos teisės esmę ir jos įgyvendinimo svarbiausius būdus nustato ir išreiškia šeimos teisės principai. Kadangi gyvenime vyksta tokie spartūs socialiniai pokyčiai, liečiantys ir šeimos santykius, kyla klausimas, ar šeimos teisės principai bėgant laikui taip pat negali pamažu transformuotis. Todėl yra svarbu ir aktualu išnagrinėti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir atskleisti, ar jie atitinka visuomenės lūkesčius.
Apibendrinant įvairių autorių pozicijas teisės principų atžvilgiu formuluojama išvada, jog teisės principų sąvoka iš esmės niekuo nesiskiria nuo bendrosios principų sąvokos, kuri vartojama ir kitos tikrovės srityse. Taigi galime sutikti su K. Jablonskio teiginiu, jog teisės principai - tai pagrindinės teisės mintys, idėjos, pamatinės nuostatos, kreipiantieji pradai, kurie dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jų priklauso.
Motinystės visokeriopa apsauga Lietuvos teisinėje sistemoje
Motinystės visokeriopos apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos šeimos teisės principų. Šis principas įtvirtintas Konstitucijos 39 straipsnyje, o jo esmė yra užtikrinti motinoms ir šeimoms, auginančioms vaikus, specialią valstybės globą ir paramą.
Tai reiškia, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, nustato lengvatas nėščioms moterims, dirbančioms motinoms, auginančioms vaikus. Šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos.
Akušerija ir ginekologija paaiškina motinystės ir tėvystės atostogas Amerikoje
Šeimos teisės principų įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje
Lietuvos Respublikoje šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Tai principai, kuriais dabar Lietuvoje yra vadovaujamasi ir kurių paisoma reguliuojant šeimos teisinius santykius. Šeimos santykiams taikomi ir bendrieji civilinės teisės principai (teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kiti).
Išanalizavus teismų praktiką, prieita prie išvados, jog tarp šeimos teisės principų jokios hierarchijos nėra. Jie visi egzistuoja lygiagrečiai ir yra taikomi visi ar keli iš jų kartu sprendžiant klausimus, iškilusius šeimos teisinių santykių srityje. Tačiau tam tikrais atvejais teismui tenka spręsti, kuris principas esant konkrečioms bylos faktinėms aplinkybėms yra svarbesnis, kuris principas turi prioritetą prieš kitus.
Šeimos teisės šaltiniai ir reguliavimas
Šeimos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
Kitų Civilinio kodekso knygų ir kitų civilinių įstatymų normos šeimos santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šios knygos normos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos gali priimti teisės aktus šeimos teisės klausimais tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir apimtimi. Papročiai šeimos santykiams taikomi tik įstatymų numatytais atvejais. Jeigu yra prieštaravimas tarp įstatymo ir papročio, taikomas įstatymas.
Jeigu šeimos santykiai nereglamentuoti šios knygos ar kitų Civilinio kodekso knygų normų, jiems taikomos kitų civilinių įstatymų, reglamentuojančių panašius teisinius santykius, normos. Draudžiama pagal analogiją taikyti specialias teisės normas, numatančias išimtis iš bendrųjų taisyklių. Kai nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos, taip pat tais atvejais, kai klausimo sprendimas paliktas teismo nuožiūrai, šeimos santykių subjektų teisės ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teisės principais. Jei nėra imperatyvių teisės normų, taip pat šio kodekso ar kitų įstatymų numatytais atvejais, šeimos santykių subjektai savo teises ir pareigas gali nustatyti tarpusavio susitarimu, vadovaudamiesi šio straipsnio 2 dalyje ir šio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintais principais.
Tarptautinės ir ES įtakos motinystės apsaugai
Ilgą laiką šeimos teisė buvo valstybės kompetencijai, tai yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas, atspindinti tos valstybės kultūrą, tradicijas, religinius aspektus ir ilgą laiką tai nebuvo interpretuojama tarptautiniu mastu. Tačiau XX amžiaus viduryje šiuolaikinė tarptautinė teisė įsiskverbė į tradicinę valstybių vidaus teisės sferą - individo teises ir ėmė jas reglamentuoti bei ginti tarptautiniu lygmeniu.
Šeimos bei santuokos svarbą pabrėžia Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (16 str.), taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) (12str.), o šios Konvencijos septintojo protokolo 5 straipsnis įtvirtina sutuoktinių lygiateisiškumą. Paminėtini taip pat dar du tarptautiniai teisės dokumentai svarbūs nagrinėjama tema t.y. 1966 m. Tarptautinis pilietinis ir politinis teisių paktas, bei 1966 m. Tarptautininis ekonominis, socialinis ir kultūrinis teisių paktas, kurių straipsniuose atitinkamai 23 str. ir 10 str. akcentuojama šeimos svarba.
Be to, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES), tad pati valstybė kaip ir jos visuomenė pamažu tampa liberalesnės, stengiasi orientuotis ir lygiuotis į kitas šalis, derinti savo nacionalinius teisės aktus su ES leidžiamais reglamentais, direktyvomis, dalyvauti ir laikytis įsipareigojimų pagal tarptautines sutartis. Lietuva tapo pirmąja iš 25 Europos Sąjungos valstybių, ratifikavusi ES valstybių atstovų Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kurios antrojoje dalyje - Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje atitinkamuose straipsniuose taip pat akcentuojama šeimos svarba, t.y.: teisė tuoktis ir kurti šeimą (II-69 str.), vaiko teisės (II-84 str.), motinystės ir visos šeimos teisinė, ekonominė, ir socialinė apsauga (II-93 str.).
Šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas
Asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomi jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą. Atsisakymas nuo šeimos teisės ar jos įgyvendinimo nepanaikina šios teisės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai.
Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Šeimos teises gina teismas, globos ir rūpybos bei kitos valstybės ar visuomeninės institucijos šio kodekso numatytais būdais. Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai - tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą.
Reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus šios knygos nustatytas išimtis. Ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato šio kodekso pirmosios knygos normos, jeigu šios knygos normos nenustato kitokių taisyklių.
Motinystės apsauga ir vaiko priežiūros atostogos
Motinystės apsaugos kontekste itin svarbios yra vaiko priežiūros atostogos (VPA), užtikrinančios tėvams, o ypač motinoms, galimybę derinti profesinę veiklą su vaiko auginimu. Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybių nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“.
Kad būtų lengviau suprasti, ką įstatymo leidėjai turėjo omenyje, pabandykime pamodeliuoti dvi situacijas. Situacijose pateikiami išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai yra ,,ant popieriaus’’. Iš pateikto pavyzdžio, galime pasiskaičiuoti, kad kai mokamos išmokos dydis yra 60%, t.y. Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos (3500 - 2100 = 1400 eur). Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur ji yra mažesnė dėl taikomų lubų.
Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama. Dar vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai. Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome.
Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc. Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kitose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį. Gautuose Sodros sprendimuose informacijos yra tikrai nemažai, tad gali tapti nelengva atsirinkti, kuri informacija šiuo klausimu yra svarbi, o kuri ne.
Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.
Šeimos kaita ir teismų praktika
Šiuolaikiniame pasaulyje šeimos modeliai nuolat kinta, todėl tampa itin svarbu užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, ypač sudėtingose situacijose, kai motina gyvena su dviem vyrais. Laikui bėgant, vyksta ne tik visuomenės, bet ir šeimos transformacija. Keičiasi šeimos kūrimosi teisiniai pagrindai, vertybiniai ir gyvenimo prioritetai. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisė reguliuoja dinamiškus ir nuolat kintančius šeimos santykius, kyla klausimas, ar šeimos teisės principai bėgant laikui taip pat negali pamažu transformuotis.
Santuokos nutraukimo procesas ir vaikų interesai
Santuokos nutraukimas - daugiau nei teisminis procesas. Tai emocinis išbandymas, kurio pasekmes patiria ne tik sutuoktiniai, bet ir jų vaikai. Vis dėlto, santuokos pabaiga - tai ne mūšio laukas, o galimybė užbaigti vieną gyvenimo etapą brandžiai. Dažniausiai santuoką nutraukia 35-39 metų asmenys. Vis dažniau poros bando nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau nemaža dalis bylų nagrinėjamos ginčo tvarka.
Laikinosios apsaugos priemonės (LAP)
LAP - tai procesinės teisės institutas, tačiau šeimos ginčuose aktualios ir taikytinos LAP yra įtvirtintos tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normose. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų LAP, remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta LAP - įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium - pagal savo tikslą yra teisinius santykius laikinai sureguliuojanti LAP, skirta užtikrinti asmenų teisių apsaugą ir teisinių ginčo santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pagal įpareigojimų pobūdį, ši LAP priskiriama LAP, nustatančioms įpareigojimus atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Šios LAP objektas - neturtinio pobūdžio priemonės, kai reiškiami neturtiniai reikalavimai.
Dauguma atveju prašymus taikyti LAP - įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium teikia moterys, atitinkamai 19 atvejų iš 23. Dažniausia LAP taikymo priežastis - smurtinis elgesys ar reali psichologinė įtampa. Bene pagrindinis klausimas, kuris kyla, siekiant pagrįsti tokios LAP taikymą, yra rizika, kuri keliama vieno iš sutuoktinių asmeniniams ir turtiniams interesams bei kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams.
Smurtas šeimoje ir jo pasekmės
Sutuoktinio smurtinis elgesys yra dažniausiai pasitaikanti priežastis taikyti LAP. Žinoma, įrodyti smurtinį elgesį ne visada yra paprasta. Būtent todėl vis dažniau santuokos nutraukimo procesuose dalyvauja policija, kuri kviečiama į šeimos namus siekiant pagrįsti vieno iš sutuoktinių smurtinį elgesį. Tačiau šeimos santykiuose smurtinis elgesys gali pasireikšti įvairiai, nebūtinai fiziniu vieno iš šeimos narių žalojimu. Šeimyniniams santykiams pradėjus irti ypač dažnai pasitaikantis yra psichologinis smurtas iš abiejų sutuoktinių pusės, pasireiškiantis vienas kito žeminimu, užgauliojimu, ignoravimu ir pan.
Pavyzdžiui, vienoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, nes šeimai gyvenant vieno kambario bute, kai sutuoktiniai tarpusavyje nesikalba daugiau nei metus laiko, kyla didelė įtampa. Šioje byloje matyti, kad abi šalys buvo išsilavinusios, kūrybingos asmenybės, augino tris vaikus, tačiau ieškovei priėmus sprendimą skirtis, atsakovas su tuo nenorėjo sutikti. Taip tarp šalių prasidėjo drama - ieškovė vaikų akivaizdoje žemino atsakovo autoritetą, išmetinėjo jo asmeninius daiktus, leido jam miegoti tik prie balkono durų, tuo tarpu atsakovas, siekdamas vaikų palankumo, nenustatinėjo jiems ribų, leido jiems žaisti telefonu, pirko nesveiką maistą arba manipuliavo jais santuokos nutraukimo procese.
Teismas pažymėjo, kad vaikas santuokos nutraukimo byloje, esant įtemptiems šalių santykiams, daugiau ar mažiau atsiduria tėvų konfliktinių santykių epicentre, todėl vaiko palikimas tokioje padėtyje, neabejotinai pažeistų jo interesus. Vis dėlto, ne visada teismas žodinius suaugusiųjų konfliktus vertina kaip psichologinį smurtą ir grėsmę vaikams. Priklausomai nuo suaugusiųjų pateikiamų argumentų, teismai vertina kiekvieno iš jų ryšį su vaiku. Vaiko nuomonė taip pat yra svarus įrodymas spendžiant dėl LAP taikymo, tačiau ji yra tik vienas iš vertintinų kriterijų. Lygiai kaip ir suaugusiųjų elgesio modeliai (filmavimas, triukšmavimas, sekimas), nors ir nedaro tiesioginės žalos, tačiau gali būti teismų įvertintas kaip žalą vaikui daran...
tags: #motinystes #visokeriopos #apsaugos #principas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
