Nėštumas - vienas svarbiausių ir jautriausių etapų moters gyvenime. Su juo susiję ne tik džiugūs lūkesčiai, bet ir daugybė klausimų bei rūpesčių dėl būsimo vaikelio sveikatos. Vis dėlto, kartais nėštumas nesivysto, o tai sukelia didelį emocinį sukrėtimą. Suprasti, kas nutiko ir kokių veiksmų imtis toliau, yra itin svarbu tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai.
Anot gydytojų, jei embriono ar vaisiaus netekimas įvyksta iki 22 nėštumo savaitės, tai vadinama persileidimu. Procesas, vykstantis po 22 nėštumo savaičių ir esant didesniam nei 500 g svorio vaisiui, vadinamas gimdymu. Gydytojos teigimu, skaičiuojama, kad apie 31 proc. moterų, kurioms nėštumą patvirtina testas, patiria persileidimą.

Emocinis skausmas po nesivystančio nėštumo gali būti stipresnis nei fizinis. „Aš viską perkėliau į savigraužą“, - patirtimi dalijasi Jonė, kuri išgirdo, kad jos nėštumas nesivystys. Ji pasakoja, kad nors ilgiau nei savaitę trukęs persileidimo procesas buvo itin skausmingas fiziškai, emocinis sukrėtimas buvo daug stipresnis. Liūdesys, apmaudas ir pyktis ant savęs - taip ji įvardijo tuomečius jausmus. Savaitę laukdama antro apsilankymo pas gydytoją, pašnekovė viduje prisimena išgyvenusi chaosą - jautė nusivylimą, kaltę ir gėdą: „Gal man kas nors negerai, gal ko nors nepadariau, gal ko nors nežinojau, nepasiruošta tam.“
Gydytojai vėliau patvirtinus, kad nėštumas visgi nesivystys, Jonė pasakoja nežinojusi, kaip priimti šią patirtį. „Vis tiek sužinai, kad kažkokia gyvybė tarsi mezgasi tavyje ir toks jausmas: „oho, čia jau stebuklas kažkoks“. Paskui sužinai, kad tai gyvybei nesiseka megztis tavyje. Tu negali šito ištrinti visiškai“, - pasakoja moteris. Ji pabrėžia, kad tokio skaudaus išgyvenimo moterims reikėtų stengtis nenukreipti į save. „Nesigėdėti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį. Jokiu būdu nenusiteikti prieš save, savo kūną ar save pačią.“
Psichologinis tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. „Šitie duomenys leidžia manyti, kad iš tikrųjų tai labai emociškai intensyvus išgyvenimas ir gali reikėti pagalbos.“
Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Ji taip pat nurodo, kad net iki 70 proc. „Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino.“ Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė pabrėžia, kad kitos ankstyvo persileidimo priežastys būna labai retos - pavyzdžiui, motinos gimdos anomalijos ar netinkamoje vietoje įsitvirtinęs būsimas nėštumas.

Profesorė įvardijo ir persileidimo rizikos veiksnius: moters ir vyro amžius, moters virusinės infekcijos, diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas. Anot pašnekovės, stresas tiesiogiai neveikia nėštumo, tačiau juos galima sieti netiesioginiais ryšiais. Pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui, padidėja kortizolio kiekis, o jis silpnina moters imuninę sistemą. „Nėra tokio stebuklingo vaisto, kuris pagerintų embriono įsitvirtinimą, vystymąsi“, - dažną mitą paneigia gydytoja.
Jeigu diagnozuojama, kad nustojo vystytis embrionas, ne iš karto prasideda kraujavimas. Kurį laiką moteris gali tik jausti, kad išnyko jos jaučiami subjektyvūs nėštumo požymiai. Tarkime, moterį labai pykino, buvo šleikštulys, buvo padidėjusios ir jautrios krūtys. Šie požymiai pradeda silpnėti arba išnyksta. Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt., gydytojas gali pasiūlyti vieną iš kelių galimų taktikų:
Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką.
Jeigu Jūsų nėštumas nesibaigė gimdymu ir Jums buvo nustatytas nesivystantis nėštumas, labai svarbu atlikti tyrimus, kad būtų nustatytos galimos priežastys ir sumažinta pasikartojančio persileidimo rizika ateityje. Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė.
Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu.
Be genetinių tyrimų, svarbu įvertinti ir kitus galimus veiksnius, kurie galėjo lemti nėštumo nutrūkimą:
Žemiau pateikiama pagrindinių tyrimų, kurie gali būti atliekami po nesivystančio nėštumo, apžvalga:
| Tyrimas | Tikslas | Kam atliekama |
|---|---|---|
| Kariotipas | Nustatyti chromosomų pakitimus | Moteriai ir partneriui |
| Trombofilijų mutacijos | Įvertinti kraujo krešumo sutrikimus | Moteriai |
| MTHFR mutacija | Folio rūgšties metabolizmo įvertinimas | Moteriai |
| Homocisteino kiekis kraujyje | Nustatyti riziką, susijusią su MTHFR | Moteriai |
| Antifosfolipidinis sindromas | Nustatyti autoimunines priežastis | Moteriai |
| Folio rūgštis eritrocituose | Įvertinti folio rūgšties atsargas | Moteriai |
| NIPT iš moters kraujo po persileidimo | Išanalizuoti nutrūkusio nėštumo audinių genetiką | Moteriai (iš jos kraujo mėginio) |
| Skydliaukės hormonai | Įvertinti skydliaukės funkciją | Moteriai |
| Bendras kraujo tyrimas, geležies, mikroelementų kiekis | Bendros sveikatos, mitybos įvertinimas | Moteriai |
Prenataliniai tyrimai yra puikus būdas patikrinti, ar vaisius vystosi tinkamai. Šie tyrimai pasižymi plačiu įvairių diagnostinių kriterijų, stebimų nėštumo metu, spektru. Genetiniai tyrimai nėštumo metu turi aiškių privalumų, tačiau kartu jie kelia ir tam tikrų iššūkių. Pirmiausia, šie tyrimai leidžia labai anksti, dar nėštumo pradžioje, nustatyti rimtas vaisiaus sveikatos problemas. Tai suteikia tėvams ir gydytojams galimybę laiku įvertinti situaciją ir, jei reikia, imtis papildomų veiksmų ar detalesnių tyrimų. Vis dėlto, nepaisant pažangios technologijos, svarbu suprasti ir genetinių tyrimų ribotumus. Kai kurie iš jų tik įvertina riziką, bet nepatvirtina galutinės diagnozės. Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų.
Prenataliniai tyrimai medicinoje yra skirstomi į invazinio bei neinvazinio pobūdžio tyrimus.

Nėštumo metu moters ir vaisiaus būklė yra atidžiai stebima. Specialistai nurodo, kad kiekviena nėščioji turėtų atlikti prenatalinius tyrimus, tačiau kai kuriais atvejais NIPT tyrimai yra ypač rekomenduojami. Prenataliniai genetiniai tyrimai rekomenduojami, esant konkretiems rizikos faktoriams:
NIPS tyrimai (arba NIPT) - tai ypač aukšto jautrumo ir specifiškumo tyrimai (>99,9 proc. Dauno sindromui), atliekami iš mamos kraujyje cirkuliuojančios vaisiaus DNR, naujos kartos sekoskaitos metodu. NIPT tyrimas, priklausomai nuo moters pasirinkimo, gali apimti ne tik dažniausių chromosominių sindromų (Dauno, Edvardo, Patau, Turner) nustatymą, bet ir lytinių chromosomų (X, Y) skaičiaus nustatymą bei kitų genetinių susirgimų nustatymą (>100 ligų). Kokios apimties NIPS tyrimą pasirinkti, Jums gali patarti gydytojas genetikas konsultacijos metu.
Tai tikslesni, tačiau didesnę riziką keliantys tyrimai, atliekami esant aukštai rizika neinvazinių tyrimų metu:
Siekiant išsitirti po nesivystančio nėštumo ar planuojant būsimą nėštumą, galima kreiptis į valstybines ar privačias medicinos įstaigas.
Daugelyje Lietuvos miestų yra galimybės atlikti įvairius laboratorinius tyrimus:
„Svarbiausia - parama, nes fiziškai dažniausiai didelių problemų nėra, jų dažniau atsiranda tik per patį persileidimo procesą, kada kraujavimas stiprėja, skausmai didėja, tuomet fizinės pagalbos reikia daugiau. O šiaip tuo atveju daugiau kalbame apie emocinę paramą.“
„Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti. Dalyvės minėjo, kad jautėsi išduotos savo kūno, ne tokios moteriškos, kaip turėtų teoriškai, „pagal vadovėlį“, būti.“ Šią skaudžią patirtį moterys yra linkusios nukreipti į save. „Yra labai daug atvejų, kai lieka nežinoma, kodėl taip įvyko. Ir dažnai labai neteisingai tai įvyksta - laukiančioms, sportuojančioms, sveikai besimaitinančioms moterims“, - pastebi psichologė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių tokia emocinė savijauta dažniausiai ima silpnėti, didžioji dalis porų šią patirtį sugeba integruoti į savo gyvenimą ir su ja susitaiko. „Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas. <...> Normalu, kad gali nesinorėti iškart galvoti apie kitą nėštumą.“
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.
Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau.“ Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje. „Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė?“ O padėti norintiems artimiesiems, anot psichologės, būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms.
Jei Jūsų nėštumas nesibaigė gimdymu, jei Jums buvo nustatytas nesivystantis nėštumas, ir jei Jūs galėtumėte pasidalinti šia savo patirtimi, kviečiu sudalyvauti psichologiniame tyrime. Tai kokybinis tyrimas, kurio tikslas suprasti ir aprašyti, ką išgyvena moterys patyrusios nesivystantį nėštumą. Kviečiu Jus individualiam pokalbiui, kurio metu saugioje aplinkoje Jūs galėsite pasidalinti savo asmenine nesivystančio nėštumo patirtimi. Tuo Jūs prisidėsite prie psichologijos mokslo žinių bazės gerinimo, nes Jūsų interviu pagrindu, laikantis visų etikos bei konfidencialumo principų bus rašomas magistro baigiamasis darbas „Moterų nesivystančio nėštumo patirtis“. Darbas bus ginamas Vilniaus universitete. Susisiekti galite: nr.: +37061534800.
tags: #tyrimai #po #nesivystancio #nestumo