Motinystės išmoka Lietuvoje: skaičiavimas, sąlygos ir tvarka
Vaiko laukimas yra vienas ypatingiausių, tačiau kartu ir daugiausiai nerimo keliančių laikotarpių moters gyvenime. Be emocinio pasiruošimo, itin svarbų vaidmenį vaidina ir finansinis stabilumas, todėl būsimoms mamoms kyla daugybė klausimų apie valstybės teikiamą paramą. Viena aktualiausių temų - motinystės išmoka, kuri neretai painiojama su vaiko priežiūros išmoka.
Nėštumo laikotarpis - tai ne tik džiaugsmingo ir jaudinančio laukimo, bet ir didelių pokyčių bei naujų atsakomybių metas. Pasikeitus pajamų šaltiniui, svarbu iš anksto žinoti ir labai aiškiai suprasti, kokio dydžio finansinės paramos galima tikėtis iš valstybės, kad šeimos biudžetas būtų suplanuotas kuo tiksliau, įvertinant visas galimas išlaidas, susijusias su naujo šeimos nario atėjimu.
Šiais metais galiojanti motinystės išmokų skaičiavimo tvarka apima kelis esminius ir gana detalius kriterijus: reikalaujamą socialinio draudimo stažą, per nustatytą vertinamąjį laikotarpį gautas pajamas bei kasmet peržiūrimas minimalias ir maksimalias išmokų ribas. Tikslus supratimas, kaip skaičiuojami šie pinigai, kada jie išmokami ir kokie kriterijai taikomi, leidžia šeimai ramiau planuoti savo biudžetą vaiko atėjimo momentu.
Kas yra motinystės išmoka?
Motinystės išmoka yra tikslinė valstybės skiriama finansinė parama, kurios pagrindinis tikslas - kompensuoti dalį prarasto darbo užmokesčio toms moterims, kurios dėl nėštumo ir vėliau sekančių gimdymo atostogų laikinai negali tęsti savo profesinės veiklos. Ši valstybės išmoka mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.
Prieš pradedant gilintis į skaičiavimus, būtina atskirti dvi dažnai painiojamas sąvokas. Motinystės išmoka (dažnai vadinama „dekretiniais“) yra mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Paprastai šis laikotarpis trunka 126 kalendorines dienas: 70 dienų iki numatytos gimdymo datos ir 56 dienos po jos. Įprastai ji mokama už 126 kalendorines dienas, kai moteris oficialiai išeina nėštumo ir gimdymo atostogų suėjus lygiai 30 nėštumo savaičių. Tuo tarpu vaiko priežiūros išmoka mokama pasibaigus motinystės atostogoms, kai vienas iš tėvų (mama arba tėtis) išeina prižiūrėti vaiko iki jam sueis vieneri ar dveji metai.
Kas turi teisę gauti motinystės išmoką?
Socialinio draudimo stažas
Vienas iš esminių ir griežčiausių kriterijų, tiesiogiai lemiančių moters teisę į motinystės išmoką, yra oficialiai sukauptas socialinio draudimo stažas. Kad įgytumėte teisę gauti motinystės išmoką, nepakanka vien fakto, kad esate dirbanti. Svarbiausias rodiklis yra motinystės socialinio draudimo stažas.
Remiantis šiuo metu šalyje galiojančiais teisės aktais, moteris privalo turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą, kuris turi būti sukauptas per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios oficialios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Stažo išimtys
Vis dėlto, teisinė sistema yra lanksti ir numato tam tikras reikšmingas išimtis, kurios apsaugo specifinėse situacijose esančias moteris. Pavyzdžiui, jeigu jauna moteris nurodyto 12 mėnesių stažo nespėjo įgyti dėl to, kad atitinkamu laikotarpiu ji mokėsi profesinėje mokykloje, kolegijoje ar universitete pagal dieninę studijų formą, ir nėštumo atostogos jai buvo suteiktos per 12 mėnesių nuo šios mokslo įstaigos baigimo, jai motinystės išmoka vis tiek gali būti sėkmingai paskirta. Taip pat, labai svarbi išimtis taikoma toms motinoms, kurios prieš tai jau buvo motinystės ar vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku.
Teisė užsieniečiams
Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas. Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.
Kaip apskaičiuojama motinystės išmoka?
Kompensuojamojo uždarbio nustatymas
Pačios motinystės išmokos dydis tiesiogiai priklauso nuo moters oficialiai gautų pajamų, nuo kurių buvo atsakingai skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Sistema automatiškai vertins jūsų pajamas, gautas per 12 mėnesių laikotarpį, kuris baigiasi kovo mėnesį. Daugelis būsimų mamų klysta galvodamos, kad išmoka skaičiuojama pagal paskutinio mėnesio atlyginimą. Tai netiesa. Jei į nėštumo ir gimdymo atostogas (dekretą) išeinate 2024 m. birželio 1 d., vadinasi, jūsų vidurkis bus skaičiuojamas pagal pajamas, gautas nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. Ši taisyklė yra itin svarbi planuojant pajamas.
Išmokos dydis ir apmokestinimas
Iš gauto bendro kompensuojamojo uždarbio yra detaliai apskaičiuojama vienos dienos išmoka. Motinystės išmoka yra viena dosniausių socialinių išmokų Lietuvoje, nes jos tikslas - kompensuoti visas pajamas, kurių moteris netenka dėl nėštumo ir gimdymo. Šiuo metu bazinis motinystės išmokos dydis siekia 77,58 procento gavėjo patvirtinto kompensuojamojo uždarbio dydžio. Gali pasirodyti, kad tai yra mažiau nei 100 procentų jūsų algos, tačiau čia slypi svarbus mokesčių sistemos niuansas.
Svarbu žinoti, kad motinystės išmoka yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) - 15 proc., bei privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) - 6 proc.
Minimalios ir maksimalios išmokų ribos
Valstybės socialinės apsaugos sistema yra sukurta taip, kad garantuotų bazinį pragyvenimo lygį, todėl net jei moters pajamos vertinamuoju laikotarpiu buvo labai mažos arba atvirkščiai - itin didelės, valstybė taiko atitinkamas išmokų ribas, populiariai visuomenėje vadinamas „grindimis“ ir „lubomis“. Kaip ir dauguma „Sodros“ išmokų, motinystės išmoka turi savo „grindis“, tačiau, skirtingai nei vaiko priežiūros išmokos, ji neturi griežtų „lubų“, susietų su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU) ta pačia prasme.
Minimali riba: Motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos dydžiai, galioję praėjusį ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Kadangi šie dydžiai yra kasmet indeksuojami pagal infliaciją ir bendrą ekonominę šalies situaciją, labai svarbu prieš išeinant atostogų pasitikrinti tuo metu galiojantį oficialų bazinį dydį.
Kita vertus, itin dideles pajamas uždirbančioms moterims taikomas proporcingas apribojimas. Nors paties nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu išmokoms nėra taikomos tokios griežtos „lubos“ kaip vėlesnių vaiko priežiūros atostogų metu, vis dėlto bendras priskaičiuotas kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį skaičiuojama dienos išmoka, negali viršyti sumos, apribotos pagal nustatytus šalies vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius. Tiksliau tariant, taikomas apribojimas, susietas su dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.
Motinystės išmokos gavimo procesas
Prašymo pateikimas ir reikalingi dokumentai
Kad paskirtoji išmoka sėkmingai ir be jokių vėlavimų pasiektų jūsų asmeninę banko sąskaitą laiku, būtina atsakingai, tinkamai ir nustatytais terminais pateikti visus reikalaujamus dokumentus valstybinėms institucijoms. Visas procesas prasideda pas jus prižiūrintį gydytoją.
Elektroninis nėštumo pažymėjimas: Suėjus lygiai 30 nėštumo savaičių (arba 28-ajai, jei laukiamasi dvynukų ar daugiau vaikų), jūsų nėštumą tiesiogiai prižiūrintis medicinos specialistas (akušeris-ginekologas arba kompetentingas šeimos gydytojas) sistemoje suformuoja ir išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.
Darbdavio informavimas ir duomenys: Jūsų darbdavys, gavęs informaciją iš „Sodros“ sistemos apie išduotą pažymėjimą, turi patvirtinti jūsų atostogas. Svarbu informuoti darbdavį iš anksto, kad jis galėtų laiku pateikti reikiamus duomenis (NP-SD pranešimą). Jūsų esamas darbdavys, gavęs oficialų jūsų prašymą dėl išleidimo į nėštumo ir gimdymo atostogas darbovietėje, savo ruožtu per įstatyme numatytą laiką turi pateikti valstybinėms institucijoms pranešimą.
Asmeninio prašymo pateikimas: Po to, kai medicininis pažymėjimas sėkmingai sukuriamas, būsimajai mamai tereikia prisijungti prie asmeninės elektroninės paskyros gyventojams. Patogiausia prašymą pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams. Sistemoje rasite jau suformuotą ruošinį, kuriame reikės tik patvirtinti duomenis ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią norite gauti pinigus. Rekomenduojama prašymą užpildyti kuo greičiau po to, kai išeinate atostogų, kad išmokos skyrimo procesas neužsitęstų.
9 žingsniai kaip gauti nedarbingumą ir išmoką vaiko priežiūrai
Išmokos mokėjimo tvarka
Paprastai motinystės išmoka už visą patvirtintą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, apimantį 126 arba 140 dienų, išmokama vienu bendru kartu. Po to, kai sistemoje pateikiami visi reikalaujami dokumentai iš jūsų bei darbdavio pusės, atsakingi specialistai per 10 darbo dienų priima sprendimą. Priėmus teigiamą sprendimą, pinigai pervedami į nurodytą sąskaitą maždaug per kelias savaites. „Sodra“ sprendimą dėl išmokos skyrimo priima per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo, o pinigai pervedami per 7 darbo dienas po sprendimo priėmimo.
Specifinės situacijos
Savarankiškai dirbančios moterys
Taip, savarankiškai dirbančios moterys, pavyzdžiui, turinčios individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar esančios individualių įmonių savininkės, turi visiškai tokią pačią teisę į motinystės išmoką kaip ir moterys, dirbančios pagal standartinę darbo sutartį įmonėse. Svarbiausia sąlyga - jos turi būti tvarkingai, be skolų mokėjusios valstybinio socialinio draudimo įmokas ir būti sėkmingai sukaupusios tą patį reikiamą 12 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius. Savarankiškai dirbančios moterys (pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą) taip pat turi teisę į motinystės išmoką, tačiau čia galioja griežtesnė tvarka dėl įmokų mokėjimo. Svarbus niuansas: savarankiškai dirbančios moterys dažnai mokesčius moka tik kartą per metus, deklaruodamos pajamas.
Darbas pas kelis darbdavius
Jeigu būsimoji mama yra itin darbšti ir dirba pas kelis skirtingus darbdavius, pajamos, legaliai gautos iš visų šių darboviečių per vertinamąjį laikotarpį, yra tiesiog sumuojamos. Atitinkamai skaičiuojamas vienas bendras kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį ir bus nustatomas jūsų gaunamos išmokos dydis. Svarbu nepamiršti, kad net ir sudėjus kelias solidžias algas, vis tiek taikoma maksimalaus kompensuojamojo uždarbio riba.
Priešlaikinis gimdymas ar komplikacijos
Priešlaikinio, netikėto gimdymo atveju, kai moteris nespėja pasinaudoti teise į nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 30 nėštumo savaitės taip, kaip buvo planuota, motinystės išmoka moteriai vis tiek pilnai priklauso. Ji skiriama ir mokama už visas numatytas 126 kalendorines dienas, visiškai nepriklausomai nuo to, kiek dienų moteris realiai spėjo pasinaudoti atostogomis iki paties netikėto gimdymo momento. Jei gimdymas buvo komplikuotas (pavyzdžiui, atliktas Cezario pjūvis) arba gimė daugiau nei vienas vaikas (dvynukai, trynukai), motinystės atostogos yra pratęsiamos 14 kalendorinių dienų.
Darbas motinystės atostogų metu
Pagal dabar galiojančius įstatymus, jeigu moteris nėštumo ir gimdymo atostogų metu, už kurias yra jau paskirta motinystės išmoka, vis dėlto turi oficialių draudžiamųjų pajamų iš darbo ar savarankiškos veiklos, pačios išmokos dydis yra atitinkamai ir proporcingai mažinamas. Motinystės išmoka yra skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas. Kitaip tariant, tokiu atveju valstybė moka tik skirtumą tarp pradinės paskirtos išmokos dydžio ir jūsų tuo konkrečiu metu papildomai gaunamų pajamų sumos. Jei atlyginimas viršija paskirtą išmoką, motinystės išmoka nebus mokama.
„Pametinukai“ (gimus antram vaikui VPA metu)
Taip, tai vadinamieji „pametinukai“. Jei moteriai gimsta antras vaikas, kol ji dar yra vaiko priežiūros atostogose su pirmuoju vaiku, jai suteikiama teisė pasirinkti palankesnį vidurkį. „Sodra“ palygins jūsų uždarbį, pagal kurį buvo skaičiuota išmoka už pirmąjį vaiką, ir naująjį uždarbį. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Kitos susijusios išmokos ir parama tėvams
Nėštumo ir gimdymo atostogos yra tik pats pirmasis ir sąlyginai trumpas etapas sudėtingoje, bet labai reikalingoje ir visapusiškoje valstybės teikiamoje paramos sistemoje jaunoms šeimoms. Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų.
Vaiko priežiūros išmoka
Pasibaigus 126 dienų motinystės atostogų laikotarpiui, iš karto seka kitas ne ką mažiau svarbus ir gerokai ilgesnis žingsnis - oficialios vaiko priežiūros atostogos. Kiekviena šeima turėtų kuo anksčiau, idealiu atveju dar nėštumo metu, pasitarti ir atvirai apsvarstyti, kuris iš tėvų eis vaiko priežiūros atostogų pagrindiniu laikotarpiu. Skirtingai nei pradinę motinystės išmoką, kuri orientuota išimtinai tik į vaiko besilaukiančią mamą, vaiko priežiūros išmoką vėliau gali sėkmingai gauti tiek mama, tiek tėtis, o tam tikrais specifiniais atvejais - net ir dirbantys bei įmokas mokantys seneliai, jeigu jie atitinka įstatymo numatytus griežtus stažo reikalavimus.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (2026 m.).
| Atostogų trukmė | Išmoka iki 12 mėn. (nuo kompensuojamojo uždarbio) | Išmoka nuo 12 iki 24 mėn. (nuo kompensuojamojo uždarbio) |
|---|---|---|
| Iki 18 mėnesių | 60% | - |
| Iki 24 mėnesių | 45% | 30% |
Neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai
Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka. Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos.
Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka.
Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūrios mėnesiais.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
Dirbant vaiko priežiūros atostogų metu
Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų (pavyzdžiui, jeigu dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažinima, bet ir tuo atveju, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (t. y. už kiekvieną vaiką mokama atskira išmoka, jei tėvai atitinka reikalavimus). Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, privalote susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“.
Tėvystės išmoka
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Vienkartinė išmoka nedirbusiai nėščiajai
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Dėl šios išmokos kreipkitės į į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Papildomos laisvos dienos („Mamadieniai“ ir „Tėvadieniai“)
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
Kitos šeimos paramos priemonės
Papildomai planuojant biudžetą verta iš anksto pasidomėti vienkartine valstybės išmoka gimus vaikui bei kas mėnesį iki pilnametystės mokamais universaliais vaiko pinigais, kuriuos administruoja vietinės savivaldybės.
Svarbi informacija ir ateities pokyčiai
SVARBU: „SoDra“ yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinį draudimo fondą. Prašymai skirti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas teikiami „SoDrai“.
Geras šių visų teisinių procesų, terminų bei galimybių išmanymas ne tik padės subalansuoti šeimos biudžetą pirmaisiais, neabejotinai daugiausiai iššūkių ir naktinio budėjimo keliančiais, kūdikio gyvenimo metais, bet ir leis sukurti patikimą finansinę pagalvę tėvams.
Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką vaiko priežiūrai gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys asmenys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y. visiems.
tags: #motinystes #pasalpos #apskaiciavimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
