Ikimokyklinio ugdymo pedagogų atostogos: trukmė, skaičiavimas ir teisės

Darbo santykių reguliavimo naujovės ir įstatymų pakeitimai nuolat kelia klausimų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, o švietimo sektorius dėl savo specifikos reikalauja ypatingo atidumo. Lietuvos mokytojams, dėstytojams, darželių auklėtojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams atostogų klausimas visada buvo vienas aktualiausių, ypač atsižvelgiant į įtemptą ugdymo įstaigų darbo ritmą ir mokslo metų trukmę.

Pedagoginis darbas yra viena iš tų profesijų, kurioms keliami ne tik itin aukšti kvalifikaciniai, bet ir emocinio atsparumo reikalavimai. Nuolatinis bendravimas su mokiniais, tėvais, pasiruošimas pamokoms ir administracinė našta lemia, jog mokytojai patiria didesnę psichofizinę įtampą nei daugelio kitų sričių darbuotojai. Siekiant išvengti nesusipratimų su mokyklos administracija ir užtikrinti, kad teisė į pilnavertį poilsį būtų įgyvendinta tinkamai, kiekvienam švietimo sistemos darbuotojui būtina detaliai susipažinti su naujausia tvarka.

Teisinis atostogų pagrindas ir sutrumpintas darbo laikas

Būtent dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir poįstatyminiai aktai numato specifines garantijas švietimo darbuotojams, iš kurių svarbiausia - pailgintos kasmetinės atostogos. LR darbo kodekso 112 str. 3 d. reglamentuoja darbo laiko trukmę. Vadovaujantis Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. darbuotojams, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, nustatomas sutrumpintas darbo laikas.

2017 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintas Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašas nustato, kad auklėtojams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, vaikų socializacijos centruose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nustatoma ne ilgesnė kaip 36 valandų darbo savaitė.

Kasmetinių atostogų trukmė ikimokyklinio ugdymo pedagogams

Vienas reikšmingiausių pokyčių, kuriuos atnešė naujasis Darbo kodeksas, yra atostogų skaičiavimo metodikos pakeitimas. Anksčiau mokytojų atostogos buvo skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis, kas reiškė, jog į atostogų trukmę buvo įskaičiuojami ir savaitgaliai. Pagal senąją tvarką pedagogams priklausė 56 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. Šiuo metu atostogos skaičiuojamos darbo dienomis.

Šis perėjimas prie darbo dienų sistemos buvo įgyvendintas siekiant suvienodinti visų Lietuvos dirbančiųjų atostogų skaičiavimo tvarką ir išvengti painiavos, kai atostogos sutampa su šventinėmis dienomis. Pedagogams, atsižvelgiant į jų patiriamą didelę emocinę ir protinę įtampą, įstatymai numato pailgintas kasmetines atostogas. Pagal galiojantį Darbo kodeksą ir Vyriausybės nutarimus, pedagoginiams darbuotojams yra nustatytos pailgintos atostogos.

Standartiniam darbuotojui Lietuvoje priklauso 20 darbo dienų atostogų, tačiau mokytojams šis skaičius yra dvigubai didesnis. Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę).

Svarbu pabrėžti, kad šios pailgintos atostogos priklauso ne visiems mokykloje dirbantiems asmenims, o tik tiems, kurių pareigybės įtrauktos į specialų patvirtintą sąrašą. Prie jų priskiriami ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojai, profesinių mokyklų profesijos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslo darbuotojai, taip pat švietimo pagalbos specialistai - logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, dirbantys ugdymo įstaigose.

Vienas dažniausių mitų švietimo sektoriuje yra susijęs su darbo krūviu. Neretai klaidingai manoma, kad jei mokytojas dirba ne visu etatu (pavyzdžiui, 0,5 ar 0,25 etato), jam priklauso proporcingai mažiau atostogų dienų. Tai yra netiesa. Net ir dirbant vos keletą valandų per savaitę, pedagoginiam darbuotojui priklauso tos pačios 40 darbo dienų kasmetinių atostogų. Skiriasi tik atostoginių dydis, kadangi jie skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU).

Ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo laiko ypatumai

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt.

Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo laiko normos:

Svarbu suprasti, kad mokinių atostogos automatiškai nereiškia mokytojų atostogų. Mokinių atostogų metu mokytojai paprastai dirba: ruošia metodinę medžiagą, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo renginiuose, posėdžiuose ar veda konsultacijas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus.

Atostogų planavimas, skaidymas ir perkėlimas

Atostogų planavimas mokykloje gerokai skiriasi nuo įprastos verslo įmonės. Dėl tiesioginio ugdymo proceso, mokytojų kasmetinės atostogos dažniausiai planuojamos ir suteikiamos mokinių vasaros atostogų metu. Darbo kodeksas numato, kad atostogų grafikas ugdymo įstaigoje turi būti sudaromas laikantis nustatytos procedūros. Įprastai mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į ugdymo planą ir darbuotojų pageidavimus, parengia kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Kiekvienas mokytojas turi teisę siūlyti savo atostogų datas, tačiau galutinis sprendimas priimamas suderinus įstaigos ir darbuotojo interesus.

Svarbus aspektas yra atostogų skaidymas. Nors mokytojams priklauso net 40 darbo dienų, jie turi teisę atostogas imti dalimis. Tačiau įstatymas griežtai reikalauja, kad bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (dirbantiems penkias dienas per savaitę) arba 12 darbo dienų (dirbantiems šešias dienas). Įstatymas neįpareigoja darbuotojo atostogų skaidyti dalimis. Jei pedagogas pageidauja ir mokyklos darbo organizavimas tai leidžia (ypač vasaros metu), jis gali išnaudoti visas 40 ar 48 darbo dienas iš eilės. Skaidymas yra teisė, o ne pareiga, skirta suteikti lankstumo.

Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu. Jeigu mokytojas kasmetinių atostogų metu suserga ir jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, jo atostogos yra automatiškai sustabdomos. Ligos dienos nėra įskaičiuojamos į atostogų dienas. Pasibaigus nedarbingumui, nepanaudotos atostogų dienos darbuotojo pasirinkimu ir susitarus su darbdaviu gali būti pratęsiamos iš karto po ligos arba perkeliamos į kitą laiką.

Atostoginių apskaičiavimas ir kompensavimas

Atostoginiai skaičiuojami remiantis darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Mokytojo VDU apskaičiuojamas imant paskutinių trijų kalendorinių mėnesių, einančių prieš atostogų pradžios mėnesį, atlyginimą. Į šią sumą įtraukiamas ne tik bazinis atlyginimas, bet ir priedai, priemokos už papildomus darbus (pavyzdžiui, sąsiuvinių taisymą, klasės vadovavimą). Atostoginiai mokytojams privalo būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Jei atostoginiai vėluoja, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad atostogos būtų pratęstos tiek dienų, kiek buvo vėluojama sumokėti, už tą laiką mokant atostoginius. Atostogų pakeitimas pinigine kompensacija darbo santykių metu yra griežtai draudžiamas. Vienintelė situacija, kai už nepanaudotas atostogas išmokama piniginė kompensacija - tai darbo sutarties nutraukimas. Jei nutraukiate darbo sutartį, darbdavys privalo išmokėti piniginę kompensaciją už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Papildomos atostogos ir kitos lengvatos pedagogams

Be pagrindinių pailgintų atostogų, Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai suteikia švietimo darbuotojams galimybę gauti papildomas poilsio dienas, kurios padeda derinti asmeninį gyvenimą su darbu bei motyvuoja už lojalumą įstaigai.

Daugeliui Lietuvos darbuotojų už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje (daugiau nei 10 metų) priklauso papildomos atostogų dienos. Tačiau pedagogų situacija čia yra specifinė. Įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad 40 darbo dienų yra pakankama garantija, kuri jau viršija standartines normas, todėl papildomos dienos už stažą nesumuojamos. Visgi, čia yra viena svarbi išimtis: kolektyvinė sutartis. Jeigu švietimo įstaigoje ar šakos kolektyvinėje sutartyje yra numatytos palankesnės sąlygos, tuomet gali būti taikomos papildomos dienos ir už stažą.

Pavyzdžiui, Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos nariui numatytos papildomos 3 darbo dienų kasmetinės atostogos per vienerius kalendorinius metus. Profesinės sąjungos narys, pasijutęs prastai ar suplanavęs vizitą į gydymo įstaigą, turi teisę informavęs darbdavį gauti iki 5 darbo dienų einamaisiais metais sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Jei darbuotojo narystė profesinėje sąjungoje (pvz., LŠDPS) tęsiasi ne mažiau kaip 6 mėnesius, jam sudaroma galimybė dalyvauti rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymuose ir kituose renginiuose, suteikiant per metus 3 darbo dienas, už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Nors stažo atostogos dažniausiai netaikomos, teisė į papildomas poilsio dienas auginantiems vaikus pedagogams galioja taip pat, kaip ir visiems kitiems darbuotojams. Pedagogai, auginantys vaikus, turi teisę į vadinamuosius „mamadienius” arba „tėvadienius”. Šios dienos yra apmokamos vidutiniu darbo užmokesčiu ir nėra išskaičiuojamos iš kasmetinių atostogų. Pedagoginiams darbuotojams skirtos 3 darbo dienos saviugdai, kurios įskaitomos į minėtas 10 darbo dienų mokymosi atostogas paliekant už jas vidutinį darbo užmokestį.

Taip pat egzistuoja galimybė pasinaudoti kūrybinėmis atostogomis ar nemokamomis atostogomis mokslams, disertacijos rašymui, kvalifikacijos kėlimui. Be kasmetinių atostogų, pedagogai turi teisę ir pareigą tobulinti kvalifikaciją. Švietimo įstatymas numato, kad mokytojai kvalifikacijai tobulinti turi teisę į ne mažiau kaip 5 dienas per metus. Tai nėra poilsio atostogos - tai laikas, skirtas mokymams, seminarams ar konferencijoms.

Ką daryti kilus nesutarimams?

Net ir turint aiškų įstatyminį reguliavimą, švietimo įstaigose kartais kyla nesutarimų tarp administracijos ir pedagogų dėl atostogų grafikų, atostoginių apskaičiavimo ar papildomų laisvų dienų suteikimo. Kilus ginčui, pirmiausia rekomenduojama problemą bandyti spręsti taikiai - inicijuoti pokalbį su įstaigos vadovu ar personalo specialistu.

Jeigu konstruktyvaus dialogo užmegzti nepavyksta, mokytojas turi teisę kreiptis į mokykloje veikiančią profesinę sąjungą. Galutinė instancija, sprendžianti darbo santykių nesutarimus, yra Darbo ginčų komisija (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos. Tai yra nemokamas, greitas ir efektyvus būdas apginti pažeistas teises. Skundą Darbo ginčų komisijai darbuotojas turi pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

tags: #kiek #atostogu #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogui

• Sausio 13-osios reikšmė vaikams
• Philips Avent rinkinio apžvalga
• Sužinokite apie bambos išvaržą
• Apie Lukas Gricius: kelias iki pripažinimo
• Geriausios idėjos vaikų šventėms