Motinystės pašalpa grįžus iš užsienio: sąlygos, tvarka ir iššūkiai

Grįžimas į Lietuvą: iššūkiai ir motinystės išmokos

Grįžimas į Lietuvą po ilgos emigracijos neretai žymi naujo gyvenimo pradžią. Vis daugiau tautiečių grįžta į Lietuvą po ilgesnio gyvenimo svetur. Tačiau, džiaugsmą dėl naujų galimybių tėvynėje kartais temdo klausimai apie finansinį stabilumą, ypač susiję su motinyste.

Sugrįžtančių lietuvių dilemos

Grįžusi į Lietuvą po ilgos emigracijos, moteris netikėtai sužinojo džiugią naujieną - ji laukiasi. Norėdama pasiruošti ateičiai, tautietė kreipėsi į „Sodrą“, kur gavo informacijos apie motinystės išmokas. Deja, ne visada viskas būna taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Gintarei, grįžusiai po ilgos emigracijos, džiaugsmą dėl netikėtos žinios apie nėštumą temdė klausimai apie finansinį stabilumą. Deja, moteris sužinojo, kad valstybės išmokos jai nepriklauso. Ji kėlė klausimą, ar Lietuvoje iš tiesų sudaromos sąlygos emigrantams grįžti. Ji pabrėžė, kad valstybė, skatindama grįžti, nutyli svarbias detales. „Reklamuojama tik gražioji situacijos pusė, kai žmonės jau turi sukaupę stažą Lietuvoje.“

Nuo 2024 metais beveik 19 tūkst. emigravusių lietuvių grįžo gyventi į Lietuvą. Labiausiai sugrįžti skatina gimtinėje likusi šeima ir draugai, tačiau lietuviai orientuojasi ir į šalies gyvenimo kokybę bei ekonominę situaciją. Šiame straipsnyje aptarsime nėštumo atostogas, susijusias sąlygas ir kitus svarbius aspektus, kurie aktualūs besilaukiančioms moterims, ypač grįžtančioms iš užsienio.

Motinystės ir kitos su vaiko gimimu susijusios išmokos Lietuvoje

Svarbu suprasti, kokios išmokos priklauso Lietuvoje ir kokie yra reikalavimai joms gauti. Pagal interneto puslapio renkuosilietuva.lt pateiktą informaciją, vaiko besilaukiantiems ir sulaukusiems asmenims gali būti skiriamas visas pluoštas išmokų Lietuvoje.

Motinystės pašalpa

Lietuvoje likus dešimčiai savaičių iki numatytos gimdymo datos, valstybė (ir darbdavys, žinoma) būsimą mamą išleidžia mokamų nėštumo ir gimdymo atostogų. Tai teisė - ne pareiga, todėl kiekviena moteris sprendžia, pasinaudoti ja ar ne. Jei būsima mama nusprendžia atostogomis pasinaudoti, jos jai ir duodamos. Beje, visos iškart, dalimis nedalijamos.

Nurodoma, kad nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip suėjus 30 nėštumo savaičių, atostogų laikotarpis - 126 kalendorinės dienos. Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį iškart išmokama už visą atostogų laikotarpį, t. y. už 70 kalendorinių darbo dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo, ir yra lygi 100 proc. pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 eurai.

Tėvystės išmoka

Tėvystės išmoka gali būti skiriama tėčiui išėjus mėnesio atostogų gimus vaikui. Šias atostogas galima pasiimti bet kada, kol vaikui sukaks trys mėnesiai. Išmokos dydis taip pat siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio (ne mažiau nei 288 eurai).

Vaiko priežiūros išmoka

Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų, kol vaikui sukaks vieneri ar dveji metai. Maksimalus vaiko priežiūros atostogų laikas - treji metai, tačiau paskutiniais metais išmoka nebebus mokama. Jei prižiūrėti vaiko išeinama vieneriems metams, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei dvejiems - pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais - 40 proc. Minimali vaiko priežiūros išmoka šiuo metu Lietuvoje siekia 228 eurus, maksimali - 1837,6 euro. Jei vaiko priežiūros atostogų einama dvejiems metams, tuomet pirmaisiais metais maksimali suma - 1286,32 euro, o antraisiais - 735,04 euro.

Pasirinkus vienus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, jose esančiam žmogui skiriama išmoka siekia 77,58 proc. Pasirinkus dvejus metus trunkančias vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais skiriama išmoka siekia 54,31 proc., antraisiais - 31,03 proc. buvusio darbo užmokesčio popieriuje. Vis dėlto ši tvarka sulaukia kritikos.

Vaiko pinigai ir vienkartinė išmoka gimus vaikui

Nuo šių metų kiekvienam vaikui Lietuvoje skiriami 30 eurų vaiko pinigai nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Nuo kitų metų vaiko pinigai sieks 50 eurų. Vaiko pinigai priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams.

Kiekvienam gimusiam ir Lietuvoje deklaruotam vaikui taip pat mokama 418 eurų vienkartinė išmoka vienam iš tėvų. Norint gauti šią išmoką nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas turi būti Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys.

Sąlygos motinystės išmokoms grįžusiems iš užsienio

Bendrieji teisės aktų principai

Pagal ES ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus numatyta, kad, pavyzdžiui, dirbantiems pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tik tos valstybės teisės aktai. „Todėl asmuo turi teisę gauti išmokas pagal valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutiniu metu, teisės aktų nuostatas. Taigi, teisė gauti išmokas įgyjama pagal valstybės, kurioje asmuo pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbo paskutiniu metu“, - aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

ES socialinio draudimo stažo įskaitymas

Svarbu pabrėžti, kad ES narės įgytus socialinio draudimo ar darbo laikotarpius į socialinio draudimo stažą įskaito tos valstybės, kuriose žmogus paskutiniu metu dirbo. „Sodros“ atstovas spaudai pridūrė, kad tais atvejais, kai dėl motinystės ar vaiko priežiūros išmokų skyrimo kreipiasi apdraustasis asmuo, kuris per paskutinius dvejus metus dar neįgijo reikalaujamo stažo Lietuvoje, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu dirbo užsienyje, į motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi jo darbo užsienyje laikotarpiai.

Šiuo metu reikalingas motinystės draudimo stažas Lietuvoje siekia ne mažiau 12 mėn. per paskutinius dvejus metus iki pirmosios nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų dienos.

„Tiek motinystės išmoka, tiek vaiko priežiūros išmoka gali būti mokamos ir atleistiems iš darbo asmenims, jei jie turi reikiamą draudimo stažą. Tačiau tik tuo atveju, kai iki atleidimo iš darbo jiems buvo taikomi Lietuvos teisės aktai“, - detalizavo pašnekovas.

„Jei iki atleidimo iš darbo asmuo dirbo Lietuvoje ir turi reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, jam skiriama tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmoka, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo registruotas Lietuvoje“, - teigė S. Jarmalis.

Tačiau jei po atleidimo iš darbo Lietuvoje iki nėštumo ir gimdymo atostogų ar iki vaiko priežiūros atostogų pradžios asmuo pradeda dirbti užsienyje, o atvykęs į Lietuvą asmuo nėra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, jis neįgyja teisės gauti tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmokos. „Iš kelių valstybių išmokos nėra mokamos.“

Norint gauti šias išmokas taip pat reikia turėti būtinąjį vadinamąjį motinystės draudimo stažą ir paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Motinystės išmokai gauti gali būti priskaičiuotas kitoje ES valstybėje įgytas socialinio draudimo stažas, tačiau paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje.

„Brexit“ įtaka socialinėms garantijoms

Atsižvelgiant į tai, kad nemažai Lietuvos piliečių dirba Jungtinėje Karalystėje, svarbu aptarti, kaip „Brexit“ gali paveikti socialines garantijas, įskaitant motinystės išmokas.

Švelnus „Brexit“ scenarijus

Jeigu Londonas pasitrauks su Išstojimo sutartimi, tuomet iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Tai reiškia, kad:

• Senatvės socialinio draudimo pensijos: Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbdamas Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, tuomet po „Brexit“ grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas.
• Senatvės pensijos stažas: Iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje įgytas stažas bus sumuojamas - bet kiekviena valstybė mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą.
• Ligos ir motinystės išmokos: Nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, asmenys, ilgą laiką dirbę, gyvenę ir mokėję mokesčius kitoje ES valstybėje, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje (jei asmuo išvyko į Jungtinę Karalystę iki 2020 m. gruodžio 31 d.), turi teisę į socialines garantijas.

Nedarbo išmokų ypatumai grįžusiems

Nedarbo išmokos: Nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas. Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą.

Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. „Gal į Lietuvą?“ - Užimtumo tarnybos grįžtamosios migracijos skatinimui skirta iniciatyva užsienyje gyvenantiems lietuviams apie šalies darbo rinką, jos tendencijas ir užimtumo galimybes. Informacijos apie bendrą situaciją šalies darbo rinkoje galite rasti Užimtumo tarnybos interneto svetainėje (www.uzt.lt).

Tai reiškia, kad žmogus turi registruotis bedarbiu užimtumo tarnyboje toje šalyje, kurioje dirbo ir gyveno. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nusprendus grįžti ir ieškoti darbo Lietuvoje, bedarbis turi kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės Užimtumo tarnybą dėl nedarbo išmokos eksporto. Pažymima, kad svarbu neskubėti išsiregistruoti iš kitos ES valstybės. Prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas gyvenamosios vietos užimtumo tarnyboje bent 4 savaites. Asmenys, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau atliko laikino pobūdžio darbą kitoje ES valstybėje (pvz., sezoninis darbuotojas), netekę darbo dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į gyvenamosios vietos įstaigą, kuri skiria ir moka nedarbo išmokas. Asmuo turi registruotis bedarbiu Lietuvos Užimtumo tarnyboje. Nedarbo išmoką jam skirs „Sodra“ pagal Lietuvos teisės aktus, įvertindama kitoje ES valstybėje turimą nedarbo draudimo stažą ir gautą darbo užmokestį.

Jeigu pakeičiate gyvenamąją vietą, registracinės kortelės duomenis galite persikelti į kitą miestą pagal faktinę gyvenamąją vietą, patvirtinus tapatybę per Elektroninių valdžios vartų portalą (pasinaudojant e. bankininkyste).

Kas keitėsi nuo 2026 m. sausio 1 d. dėl nedarbo išmokų

„Aš taip supratau, kad pritrūko laiko paaiškinti žmonėms, kas atsitiko, kodėl yra tokie pokyčiai įstatymuose. Teko bendrauti tiesiogiai su socialinės apsaugos ir darbo ministre ponia [Jūrate] Zailskiene. Ji paaiškino šią keblią situaciją ir iš tiesų nėra taip blogai, kaip pateikiama dabar viešojoje erdvėje“, - komentuoja D.

„Tai yra kaip nauja emigracija, ypač jeigu turi vaikų, reikia integracijos į mokyklas, darbo vietų. Ir kai sužinai tokią žinią, tai, visų pirma, aišku, atsakymas būna toks, kad mūsų vėl nelaukia.“ Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk pažymi, kad šie pokyčiai nesudarys kliūčių sugrįžti norintiems lietuviams gauti nedarbo išmokas. Pasak jos, pakeitimais siekiama apibrėžti laikino darbo kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje laikotarpį ir teisingiau paskirstyti finansinę naštą tarp valstybių narių.

„Pirmiausia, Lietuvos piliečiai tikrai yra laukiami Lietuvoje (...). Iš esmės, kas pasikeitė, tai buvo apibrėžta laikino pobūdžio [sąvoka - LRT.lt]. Tačiau yra išimtis, kai žmogus, pavyzdžiui, gyvena Lietuvoje, bet laikinai dirba kitoje ES valstybėje narėje. Tai šiuo atveju buvo apibrėžta, kas yra tas laikinai. Nuo sausio 1 dienos laikina reiškia, kad ne ilgiau negu 30 mėnesių per 36 mėnesius, t. y. 3-ejus metus.“

D. pabrėžia: „Dabar reikia nuraminti žmones ir išaiškinti [naują tvarką]. Žmogus turi žinoti, kad nereikia skubėti išsiregistruoti savo valstybėje - tai yra esmė. (...) Kitas klausimas: kaip bus su valstybėmis, kurios nepriklauso ES? „Grįžta inžinieriai, grįžta vadybininkai, finansininkai, bet jie vis tiek ieškosi darbo ir tą saugumo pagalvę mes jiems nuo šių metų sausio 1 dienos ištraukiam iš po kojų“, - sako D. Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo viceministrė nesutinka, kad šie įstatymo pakeitimai atima saugumo garantiją iš aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių, į Lietuvą norinčių sugrįžti piliečių. „Informacijos reikia daugiau, bet tikrai neištraukiama pagalvė - šią teisę [sugrįžę piliečiai - LRT.lt] gali realizuoti ir labai laukiame visų kvalifikacijų lietuvių Lietuvoje“, - teigia A. Putk.

Nėštumo ir vaiko priežiūros atostogos: Lietuvos ir kitų ES šalių lyginamoji analizė

Motinystės atostogos Lietuvoje: bendra apžvalga

Lietuvoje likus dešimčiai savaičių iki numatytos gimdymo datos, valstybė (ir darbdavys, žinoma) būsimą mamą išleidžia mokamų nėštumo ir gimdymo atostogų. Tai teisė - ne pareiga, todėl kiekviena moteris sprendžia, pasinaudoti ja ar ne. Jei būsima mama nusprendžia atostogomis pasinaudoti, jos jai ir duodamos. Beje, visos iškart, dalimis nedalijamos. Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį iškart išmokama už visą atostogų laikotarpį, t. y. už 70 kalendorinių darbo dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo, ir yra lygi 100 proc. pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje

Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos po jo gimimo trunka dvejus metus - 24 mėnesius. Taip pat, gimus vaikui šeima šiuo metu gali pasirinkti, kuris iš tėvų, globėjų ar senelių eis vaiko priežiūros atostogų. Galima pasirinkti, ar vaiko priežiūros atostogos truks metus, ar dvejus, ar trejus. Vasarą Lietuvos Seimas nutarė, kad tėvai gali patys pasirinkti, kiek laiko jie nori auginti vaiką namuose. Jeigu tėvai renkasi dvejų metų vaiko priežiūros atostogas, pirmaisiais metais jie gautų 70 proc., o antraisiais - 40 proc. kompensuojamo atlyginimo dydžio išmokas. Jeigu apsisprendžia, kad vaiką namuose augins tik vienerius metus, jie kiekvieną mėnesį gautų 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmokas.

Baltijos šalių motinystės ir tėvystės atostogų schemos

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje motinystės atostogos kompensuojamos išmokant visą buvusį darbo užmokestį. Skiriasi tik apibrėžimas, nes vienur nurodoma kompensuojama dalis nuo neto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), kitur nuo bruto (neatskaičius mokesčių). 100 proc. neto darbo užmokesčio kompensuojama Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje - 80 proc. bruto darbo užmokesčio. Taigi galima teigti, kad visose trijose Baltijos valstybėse motinystės atostogos apmokamos labai panašiai - kompensuojant visą buvusį darbo užmokestį.

Didžiausias skirtumas - reikalingo darbo stažo trukmė. Lietuvoje motinoms, norinčioms gauti motinystės atostogų išmoką, reikalingas 12 mėn., Latvijoje - 6 mėn., Estijoje - 3 mėn. darbo stažas per paskutinius 24 mėn.

Tėvo atostogų schemos Baltijos valstybėse taip pat gana skirtingos. Latvijoje ir Estijoje tėvo atostogų laikotarpis sudaro tik 10 dienų, Lietuvoje - vieną mėnesį, taigi yra tris kartus ilgesnės. Be to, šį mėnesį kompensuojama 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Latvijoje už 10 dienų atostogas kompensuojama 80 proc. buvusio darbo užmokesčio, o Estijoje nuo 2009 m. dėl socialinių išmokų „karpymo“ tėvo atostogų nuspręsta nekompensuoti visai. Taigi šioje šalyje vyrams sudarytos prasčiausios sąlygos.

Eglės patirtis Vokietijoje: išmokos net ir nedirbus šalyje

Vilnietė Eglė prieš penkerius metus paliko darbą Lietuvoje ir su užsieniečiu vyru išvyko gyventi į Vokietiją. Iš pradžių moteris dar liko registruota Lietuvoje ir toliau mokėjo socialinio draudimo įmokas. Davusi sau laiko išmokti vokiečių kalbą, lietuvė ramiai galvojo apie darbą naujoje šalyje, tačiau po daugiau nei metų netikėtai sužinojo, kad laukiasi. „Žinojau, kad gimdysiu Vokietijoje, todėl iškart prisiregistravau šioje šalyje“, - pasakojo Eglė.

Nors šioje šalyje moteris dar nebuvo dirbusi, sužinojo, kad jei šeimoje bent vienas iš partnerių draustas socialiniu draudimu (dirba), kartu su juo draustu laikomas ir nedirbantis sutuoktinis. Tai Eglei leido gauti tam tikras išmokas gimus pirmajam vaikui.

Kaip pasakojo lietuvė, Vokietijoje pirmiems dviem vaikams mokami 194 eurų dydžio vaiko pinigai, trečiam ir ketvirtam - išmokos dar didesnės. „Žinoma, Lietuvoje beveik 400 eurų už du vaikus, atrodytų, daug, bet Vokietijoje paskaičiavus visas išlaidas, tai ne taip pasakiška, nes vien darželis kainuoja daugiau nei vaiko pinigai“, - atviravo šiuo metu du mažylius auginanti pašnekovė.

Kaip toliau pasakojo Eglė, Vokietijoje taip pat galima vieneriems metams išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tiksliau, šeimai yra skiriama iš viso 14 mėnesių apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kuriuos tėvai gali pasidalinti tarpusavyje. Tiesa, maksimali mėnesinė išmoka siekia 1800 eurų arba 65-67 proc. atlyginimo „į rankas“, o tai, pasak pašnekovės, palyginus su Vokietijos kainomis ir vidutiniais atlyginimais, nėra daug.

„Nusprendėme, kad vyras neis vaiko priežiūros atostogų, nes jo sėdėjimas namie manęs neišgelbės, o jam išėjus atostogų netektume didelės dalies pajamų“, - pasakojo mama. Kita vertus, Eglė džiaugėsi, kad nors Vokietijoje ji nebuvo dirbusi nė dienos, jai taip pat priklausė tam tikros išmokos: už pirmą vaiką ji gaudavo po 300 eurų vienerius metus. „O jei labai nedelsi ir pakankamai greitai gimsta antras, o pirmajam dar nėra trejų metų, gauni arba 10 proc. atlyginimo išmokos, arba mažiausiai 75 eurus papildomai. Todėl kai gimė antrasis, gavau 375 eurų per mėnesį“, - savo patirtimi dalijosi lietuvė.

Pavyzdžiui, Vokietijoje motinystės atostogos trunka 14 savaičių - tai vienas trumpiausių periodų ES. Visą laikotarpį motinos gauna 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Šiuo metu ES minimalios motinystės atostogos yra 14 savaičių. Prieš kelias dienas ES ministrai aiškia balsų persvara atmetė siūlymą iki minimalaus 20 savaičių laikotarpio padidinti motinystės atostogas visoje ES.

Vaiko priežiūros sistemos Belgijoje

Belgijoje vaikų susilaukusios mamos į darbą grįžti turi itin anksti - vaikui esant vos trijų-keturių mėnesių, todėl šalyje veikia apgalvota sistema, kaip padėti tėvams. Vaikų priežiūra ir užimtumas - opus klausimas tėvams. Kai kurie vaikai negauna vietos darželiuose, o ne kiekviena šeima gali sau leisti auklių paslaugas. Vėliau, vaikams augant, iškyla ir užimtumo po pamokų klausimas.

Anot Živilės, Belgijoje visiškai normalu į lopšelį vaiką atvesti vos 3-4 mėnesių, mat belgai mano, kad vaikas turi socializuotis nuo mažų dienų. Vis dėlto lopšelio, darželio ar įvairių būrelių dirbantiems tėvams ne visada užtenka, dažnai į pagalbą tenka pasitelkti vaikų prižiūrėtojo paslaugas. Pagal įstatymus, vaikų prižiūrėtojais šalyje galima tapti nuo 15 metų ir tai labai populiaru - nereikia sudaryti darbo sutarties, moksleiviai ir studentai atleidžiami nuo mokesčių, nebent dirba daugiau nei 8 valandas per dieną.

Šalyje veikia ne viena platforma, jungianti tėvus ir vaikų prižiūrėtojus. Viena tokių - „Gezinsbond“, kurioje vaikų prižiūrėtojais gali dirbti tik studentai. Tėvams tereikia užsiregistruoti internetinėje platformoje ir sumokėti metinį nario mokestį - 50 eurų.

Naujovės Švedijoje: apmokamos atostogos seneliams

Švedija savo gyventojais rūpinasi nuo gimimo iki mirties. Ši 10 mln. gyventojų turinti Skandinavijos šalis, garsėjanti mokesčių mokėtojų finansuojama socialinės gerovės sistema, per kelias kartas sukūrė visuomenę, kurioje piliečiais rūpinamasi nuo lopšio iki kapo.

Švedijoje pradėtas taikyti naujas novatoriškas įstatymas, pagal kurį seneliai gali įsitraukti į anūkų priežiūrą ir gauti apmokamas vaiko priežiūros atostogas. Naujai pradėtas taikyti įstatymas reiškia, kad seneliai, prižiūrintys savo anūkus, gaus užmokestį iki trijų mėnesių per pirmuosius vaiko metus.

Tai įvyko po to, kai Švedijos parlamentas, 349 vietų Riksdagas, praėjusių metų gruodį pritarė vyriausybės pasiūlymui dėl tėvystės pašalpos perkėlimo. Pagal šį įstatymą tėvai gali dalį savo dosnios vaiko priežiūros atostogų pašalpos pervesti vaiko seneliams, skelbia portalas „Independent“.

Švedijoje gimus vaikui turite teisę būti visiškai laisvas nuo darbo. Tėvystės išmoka mokama 480 dienų, arba maždaug 16 mėnesių vienam vaikui. Iš jų 390 dienų kompensacija apskaičiuojama pagal visas asmens pajamas, o už likusias 90 dienų žmonės gauna fiksuotą 180 kronų (apie 16 eurų) per dieną sumą.

Agentūros atstovė Aleksandra Wallin Švedijos transliuotojui SVT sakė, kad naujasis įstatymas suteiks daugiau galimybių. Vis dėlto, pasak jos, taisyklės seneliams yra tokios pačios kaip ir įprastoms tėvystės pašalpoms ir reikalauja, kad asmuo būtų apdraustas tėvystės pašalpai gauti, o tokių žmonių Švedijoje yra dauguma.

Sąlygos Senelių Atostogoms

Tėvystės pašalpai gauti yra tam tikrų sąlygų - pavyzdžiui, pensininkas taip pat gali išeiti vaiko priežiūros atostogų, tokiu atveju kompensacija priklauso nuo asmens pensijos. Kol asmuo gauna tėvystės pašalpą, jis negali ieškoti darbo ar studijuoti.

Su Lietuva lygintis gali Estija - 18 mėnesių, Latvija ir Bulgarija - 12 mėnesių, Švedija - iki 15 mėnesių, jeigu bent po 6 mėnesius prižiūri kiekvienas iš tėvų, kitu atveju - tik 9 mėnesiai.

Nėštumo atostogų įtaka sveikatai ir kelionės nėštumo metu

Mokslinių tyrimų įžvalgos apie nėštumo atostogas

Mokslinių tyrimų apie tai, kokią įtaką kūdikiui ir mamai turi sprendimas, eiti arba ne nėštumo ar gimdymo atostogų, nėra daug. Pirma, pastebėta, kad moterys, kurios yra užsibrėžusios tikslą dirbti iki gimdymo, dažniau gimdo prieš laiką, gimdymai dažniau baigiasi cezario pjūvio operacija, o naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Tai lemia patiriama įtampa, fizinis krūvis, poilsio stygius, netinkama, nepakankama mityba (valgoma per mažai, ne laiku, o kada papuola ir pan.).

Tyrimai taip pat parodė, kad akivaizdžiausia nauda pastebima išėjus atostogų likus keturioms savaitėms iki gimdymo. Atostogų išėjus anksčiau, t. y. ilgesnių (šešios savaitės ir ilgiau), nėštumo atostogų tokia akivaizdi nauda nepastebėta. Tyrimas taip pat parodė, kad jei moteris dirba fiziškai lengvą darbą, pavyzdžiui, biure prie kompiuterio, 8 val. per dieną, tai gimdymui įtakos tai, ar moteris ėjo atostogų ar ne, neturėjo.

Kelionės nėštumo metu: patarimai būsimoms mamoms

Jei nėštumo metu jaučiatės gerai - galite drąsiai planuoti atostogas užsienyje. Prieš vykstant vertėtų pasidomėti, kokios yra šalies higieninės sąlygos, o nuvykus būti kiek budresnei - gerti ne čiaupo, o vandenį tik iš butelio, vaišintis tik aiškiais maisto produktais (vengti žalio, termiškai neapdoroto maisto, gatvėje plautų ir parduodamų vaisių). Geriausia keliauti į netolimus kraštus - čia nepatirsite didelių klimato ar kultūrinių pokyčių. Paprastai nerekomenduojama vykti į egzotiškas atogrąžų šalis, mat ten keliaujant dažniausiai reikalingi skiepai, didesnė tikimybė pasigauti infekciją.

Pasirinkite tinkamą kelionės draudimą. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų sveikatos draudimas apima nėščiųjų priežiūros paslaugas, nes apsilankymas medicinos įstaigoje užsienyje gali brangiai kainuoti. Jei tenka keliauti trečiajame nėštumo trimestre, rekomenduojama pasidomėti, kur yra artimiausia įstaiga, kuri galėtų suteikti reikiamą pagalbą prasidėjus priešlaikiniam gimdymui ar pablogėjus sveikatai.

Aviakompanijų taisyklės nėščiosioms

Nėščiųjų skraidinimas lėktuvu yra reglamentuojamas tarptautinių teisės aktų.

• SMALL PLANET AIRLINES: Iki 27 nėštumo savaitės jokie keliavimo apribojimai netaikomi.
• AER LINGUS: Pateikus reikiamą pažymą leidžiama skristi iki 28 nėštumo savaitės.
• AEROFLOT: Nuo 36 nėštumo savaitės būtina medicininė pažyma iš gydytojo.
• AIRBALTIC: Nėra apribojimų keliaujant iki 27 nėštumo savaitės.
• AIR FRANCE/KLM: Leidžiama skristi iki 36 nėštumo savaitės, laukiantis vieno vaiko; iki 34 nėštumo savaitės, laukiantis 2 ir daugiau vaikų.
• AUSTRIAN AIRLINES: Nėra apribojimų keliaujančioms nėščiosioms iki 36 savaičių (išskyrus laukiantis 2 ir daugiau vaikų - tuomet keliavimas leidžiamas iki 32 nėštumo savaitės).

tags: #motinystes #pasalpa #grizus #is #uzsienio

• Ar saugu dažyti plaukus vaikams? Išsamus gidas
• Dainos vaikams
• Iššūkiai ir sprendimai globos namuose
• maistas kūdikiams nuo 5 mėnesių
• kodėl verta rinktis vilnonį miegmaišį kūdikiui