Apie motinystės išmokas dažnai pradedama galvoti tada, kai nėštumas persirita į antrą pusę. Tačiau kai kuriais atvejais apie išmokas verta pagalvoti netgi prieš pastojant! Ypač tai aktualu savarankiškai dirbantiems asmenims, nes tarp jų sklando daug mitų, kad išmokos apskritai nėra gaunamos, arba kad nėra galimybės rodyti mažų išlaidų pagal faktą, o reikia rinktis 30% išlaidų išskaičiavimą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip individualios veiklos pajamos yra įtraukiamos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, kokie mokesčių pakeitimai įsigaliojo ir kas svarbu žinoti savarankiškai dirbantiems asmenims, planuojantiems gauti šias išmokas.
Išmokas šeimos pagausėjimo laukiantiems tėvams moka „Sodra“.

Norint gauti motinystės išmoką, būtina atitikti tam tikras sąlygas:
Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėn. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn. stažo per pastaruosius 24 mėn. Stažas sukaupiamas sumokėjus valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo ne mažesnės nei 6 minimalių atlyginimų dydžio sumos.
Svarbu žinoti:
Išmokų lubos yra taikomos tik tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų išmokoms. Jos yra perkaičiuojamos kiekvieną metų ketvirtį, kadangi yra “pririštos” prie vidutinio darbo užmokesčio (VDU) Lietuvoje. Kai didėja VDU, tuomet ir padidėja motinystės išmokų lubos.
Pavyzdžiui, 2024 m. I-Vame ketvirtyje išmokų luboms yra taikomas VDU galiojęs 2024 m. Kadangi motinystės išmokų lubos negali viršyti dviejų VDU, jos bus taikomos tiems, kas uždirba daugiau nei 4367,20€. Jei uždirbama mažiau nei 4367,20€, tuomet išmokos bus atitinkamai apskaičiuotos pagal asmens vidutines draudžiamąsias pajamas, galiojusias už paskutinius 12 mėnesių iki teisės į išmoką dienos. Visos motinystės išmokos yra skaičiuojamos nuo draudžiamųjų pajamų ir darbo užmokesčio prieš mokesčius.

Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas „Sodrai“ ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Tai aktualu tiek tais atvejais, kai individuali veikla yra pagrindinis pajamų šaltinis, tiek kai ji vykdoma kaip papildoma veikla kartu su darbo santykiais.
Svarbu atskirti ir suprasti, kad dirbant su individualia veikla, svarbu ne kiek uždirbome, bet nuo kokios sumos mokame mokesčius. Pirmiausia yra išskaičiuojamos išlaidos.
Paanalizuokime du pavyzdžius, iliustruojančius išmokų skaičiavimą dirbantiems su individualios veiklos pažyma:
Šie pavyzdžiai rodo, kad nors bendrai gautos sumos skiriasi, išmokos abiem atvejais gali būti vienodos, nes jos priklauso nuo apmokestinamosios bazės, atskaičius leistinas išlaidas.
VSD įmokos turi būti mokamos avansu. Pavyzdžiui, jei norima, kad gegužės mėnesio pajamos būtų įtrauktos į išmokas - įmokos už gegužę turi būti sumokėtos iki gegužės 31 d. SAV pranešimas turi būti pateiktas iki kito mėnesio 15 d., pavyzdžiui, už gegužės mėnesį SAV pranešimas turi būti pateiktas iki birželio 15 d. Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus, nes jos nebus įskaitytos kaip pajamos iš veiklos.
SAV pranešimą galima pateikti keliais būdais:
VSD įmokos tarifas yra 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime, tarifas padidėja iki 15,52%. PSD įmokos tarifas yra 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir mokamos kas mėnesį nuo MMA.
Savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas moka ne nuo visų savo pajamų. Pavyzdžiui, dirbant su individualios veiklos pažyma, įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų jau atskaičius leistinus atskaitymus, kurie įprastai siekia 30 proc.
Jeigu gyventojas už metus deklaruos 10 000 eurų pajamų, atskaitys 30 proc. leistinų atskaitymų ir sumokės įmokas nuo 90 proc. likusių pajamų, jo vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį bus 525 eurai ((10 000 - 30%)x0,9/12) ir per metus, už kuriuos deklaruoja gautas pajamas, bus įgijęs 11 mėn. ir 11 d. motinystės socialinio draudimo stažą.

NPD yra taikomas pagal bendrąsias žmogaus pajamas. Į tai įeina darbo užmokestis, nedarbingumas, visos išmokos, savarankiška veikla ir kitos pajamos. NPD taikymas labiausiai orientuotas į žemas pajamas gaunančius asmenis.
Jei bendros pajamos yra aukštesnės nei vidutinis šalies darbo užmokestis, saugiau NPD yra netaikyti nei dekretui, nei vaiko auginimo atostogoms. Tai reiškia, kad metų gale nereikės jo grąžinti, jei dalinai grįšite į darbą arba gausite papildomų pajamų.
Pasirinkimas tarp 18 ar 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogų priklauso nuo šeimos norų ir galimybių. Svarbu prisiminti, kad vaiko auginimo atostogos mamai arba tėčiui prasideda tada, kai mamai baigiasi nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretas), o ne nuo vaiko gimimo datos.
Išmokų suma priklauso nuo pasirinkto laikotarpio ir jūsų deklaruotų pajamų vidurkio per 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio:
Matematiniai skaičiavimai:
Pildydami prašymą „Sodrai“ ir darbdaviui, galite nurodyti skirtingus laikotarpius: kiek laiko norite gauti išmoką ir kada norite grįžti į darbą, t. y. kiek laiko darbdavys turi saugoti jūsų darbo vietą.
Nors įstatymo tikslas kilnus, skatinantis tėčius įsitraukti į vaikų auginimą, praktikoje tai sukelia nepatogumų. Tėčio neperleidžiami mėnesiai nėra prievolė. Jei tėtis nenori jų imti, jo niekas negali priversti. Tačiau jei tėtis tais mėnesiais naudojasi, tai yra lygiavertės vaiko auginimo atostogos, tiesiog jas perima tėtis.
Lietuvoje vienu metu vaikų auginimo atostogose pagal įstatymą gali būti tik vienas iš tėvų, jeigu tai nėra dvynukų gimimo atvejis. Tai reiškia, kad mama privalo grįžti į darbą. Jei tėtis pasirenka neišnaudoti šių mėnesių, mama išmokos už tuos mėnesius gauti negali. Svarbu apgalvoti, kada tėčiui patogiausia pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais ir ką tuo metu darys mama. Jei mama dar negrįžta į darbą, ji gali pasinaudoti kasmetinėmis apmokamomis atostogomis, taip pat išeiti nemokamų atostogų. Tėčiai šiuos mėnesius gali ir skaidyti.
Skirtingai nuo ankstesniojo įstatymo, kai tai buvo galima tik antraisiais metais, dabar galima grįžti į darbo rinką pasibaigus neperleidžiamiems mėnesiams, t. y. maždaug nuo ketvirtojo vaiko mėnesio, jei dirbama pagal darbo sutartį. Savarankiškai dirbantys asmenys apskritai gali veiklos net ir nenutraukti.
Dirbant pagal darbo sutartį: svarbu sekti, kad buvęs vidurkis, iš kurio buvo skaičiuota išmoka, ir dabartinis gaunamas darbo užmokestis neviršytų buvusio uždarbio. Pavyzdžiui, jei priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 2000 Eur, pasibaigus neperleidžiamiems mėnesiams gaunama 60%, tai priskaičiuota išmoka bus 1200 Eur. Jei uždirbsite daugiau, tai mažins išmoką.
Savarankiškai dirbantiems asmenims: nėra ribojimų, kiek jie gali uždirbti iš savarankiškos veiklos išmokos gavimo metu. Tai reiškia, kad asmuo gali gauti tiek individualios veiklos pajamas, tiek valstybės išmoką už vaiką.
Čia paprastai galimi 3 scenarijai:
Žinoma, ne visais atvejais apsimoka naudotis buvusiuoju scenarijumi, nes galbūt mama pradėjo naują verslą, generuoja pajamas, kurios sudėjus su išmokomis viršija jos anksčiau buvusias pajamas.
Nuo 2024 metų sausio mėnesio Lietuvoje įsigaliojo nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Anksčiau buvo taikomi 20 proc. ir 32 proc. tarifai, o dabar atsirado 25 proc. tarifas, kuris apmokestina tarpinę suminę dalį.
Individualios veiklos vykdytojai, uždirbantys iki 42 500 eurų per metus, gali pritaikyti iki 20 procentų tarifą, kuris iki 20 000 Eur apmokestinamas 5 proc. ir palaipsniui didėja iki 20 proc. Viršijus šią sumą, taikomi bendrieji progresiniai tarifai (25 proc. ir 32 proc.).
Štai pagrindiniai GPM ir pelno mokesčio tarifų pokyčiai:
| Mokestis | Ankstesnis tarifas | Dabartinis tarifas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| GPM (standartinis) | 20%, 32% | 20%, 25%, 32% | Atsirado 25% tarifas |
| GPM (dividendai, akcijos) | 15% | 15% | Fiksuotas tarifas, jei išlaikytos > 5 metus |
| Lengvatinis pelno mokestis | 5% arba 0% | 5% | Iki 300 tūkst. Eur (darbuotojų skaičius nebesvarbus) |
Kadangi išmokų skaičiavimas priklauso nuo individualios situacijos, geriausia naudoti „Sodros“ skaičiuoklę, kuri padeda tiksliai apskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpas.
Kodėl verta pasinaudoti skaičiuokle?
Dirbant savarankiškai itin svarbu tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, nes tai padeda sklandžiai deklaruoti pajamas, apskaičiuoti mokesčius ir išvengti nesusipratimų su VMI ar „Sodra“.
tags: #motinystes #ismoka #neapmokestinamu #pajamu