Motinystės išmoka ir darbo galimybės Lietuvoje: išsamus gidas

Lietuvoje šeimos, besiruošiančios susilaukti vaiko arba jau auginančios vaikus, gali pasinaudoti įvairiomis finansinėmis išmokomis ir paramos priemonėmis. Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Viena svarbiausių tokių išmokų yra motinystės išmoka, skirta kompensuoti prarastas pajamas nėštumo ir gimdymo laikotarpiu.

Kas yra motinystės išmoka ir kam ji priklauso?

Motinystės išmoka, oficialiai vadinama nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) išmoka, yra socialinio draudimo išmoka, skirta moterims, kurios laukiasi arba neseniai pagimdė ir yra apdraustos motinystės socialiniu draudimu. Ji padeda užtikrinti finansinį stabilumą svarbiu gyvenimo etapu, kompensuojant prarastas pajamas nėštumo ir gimdymo laikotarpiu.

Motinystės išmokos gavimo sąlygos

Kad gautumėte motinystės išmoką, turite atitikti šias pagrindines sąlygas:

• Būti apdraustai motinystės socialiniu draudimu (dirbti pagal darbo sutartį, būti savarankiškai dirbančiu asmeniu ir mokėti įmokas, arba turėti tam tikro statuso pareigūno ar kario).
• Turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
• Turėti išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.

Yra svarbių išimčių dėl stažo reikalavimų. Pavyzdžiui, jei prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, stažas gali būti skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio iki ankstesniam vaikui sukako 2 metai. Taip pat yra išimčių studentėms ir tam tikrų statusų pareigūnėms ar karėms. Dalį stažo įgijote kitoje ES/EEE šalyje ar Šveicarijoje (reikia pateikti E104/S041 formą arba prašyti „Sodros“ tarpininkauti ją gaunant; paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje).

Jei neturite teisės į motinystės išmoką, vaiko priežiūros atostogų (vienerių ar dvejų metų) gali išeiti ir išmoką gauti vaiko tėtis, seneliai ar kiti artimieji, jei jie yra apdrausti ir turi pakankamą stažą.

SVARBU: Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.

Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas. Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.

Nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė

Įprastinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas taip:

• 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos.
• 56 kalendorinės dienos po gimdymo datos.

Galima išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogos „neprasitęs“, t. y. bendra trukmė liks 126 dienos, o laikotarpis po gimdymo sutrumpės.

Jei gimdymas įvyksta anksčiau nei planuota, atostogų trukmė nesutrumpėja - 56 dienos po gimdymo vis tiek suteikiamos. Jei gimdymas vėluoja, laikotarpis iki gimdymo prasitęsia, bet bendra 126 dienų trukmė išlieka (atostogos po gimdymo atitinkamai sutrumpėja).

Jeigu gimdymas yra komplikuotas arba gimsta du ar daugiau vaikų, NGA trukmė pratęsiama papildomai 14 dienų. Šiuo atveju reikia atskiro prašymo ir pratęsimo pažymėjimo.

Jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų iki gimdymo, jai priklauso 126 kalendorių dienos po gimdymo, tačiau šiuo atveju išmoka bus mokama už 56 dienas (arba 70 dienų komplikuoto gimdymo atveju).

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo, o papildomai už 98 kalendorines dienas, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

Motinystės išmokos dydis ir apskaičiavimas

Motinystės išmokos dydis priklauso nuo gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (atlyginimą „ant popieriaus“, nuo kurio buvo mokėtos „Sodros“ įmokos) per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dieną.

Motinystės išmoka sudaro 100 % kompensuojamojo uždarbio (šis dydis buvo grąžintas nuo anksčiau taikyto 77,58%).

Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 BSI (Bazinių socialinių išmokų) dydžiai, galioję praeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Pavyzdžiui, 2025 m. BSI yra 55 Eur, taigi minimali mėnesio išmoka (neatskaičius mokesčių) yra 330 Eur (6 x 55 Eur). Pastaba: BSI dydis gali kisti.

Jei asmuo tuo pačiu metu gauna vaiko priežiūros išmoką ir jam suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, jam bus mokamos abi išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. (arba 78 proc.) jo kompensuojamojo uždarbio.

Visa apskaičiuota išmoka už 126 dienas (arba 140 dienų po komplikuoto gimdymo) paprastai sumokama iš karto per nustatytą terminą po prašymo pateikimo ir sprendimo priėmimo. Jei atostogų laikotarpis apima metų sandūrą, kartais galima rinktis mokėjimą dalimis.

Pavyzdys (supaprastintas)

Jei apskaičiuota mėnesio išmoka yra 1000 Eur ir pateiktas prašymas taikyti NPD (neapmokestinamąjį pajamų dydį), po mokesčių (PSD ir GPM) į rankas galite gauti apie 890.31 Eur. Tikslius skaičiavimus atlieka „Sodra“.

Išmokos apskaičiavimo pavyzdys už 126 kalendorines dienas

** Nuo šios sumos Sodra dar nuskaičiuos PSD (privalomąjį sveikatos draudimą) ir GPM (gyventojų pajamų mokestį).

Mokesčiai nuo motinystės išmokos

Nuo priskaičiuotos motinystės išmokos sumos „Sodra“ išskaičiuoja mokesčius:

• PSD (Privalomasis sveikatos draudimas): 6,98 % nuo visos priskaičiuotos sumos (2025 m. tarifas).
• GPM (Gyventojų pajamų mokestis): 15 % (arba 20%, jei išmoka labai didelė, bet tai reta motinystės išmokos atveju) nuo sumos, likusios atėmus pritaikytą NPD ir PSD.
• NPD (Neapmokestinamasis pajamų dydis): Taikomas tik pateikus atskirą prašymą (GPS9). NPD dydis priklauso nuo išmokos dydžio ir 2025 m. MMA (Minimaliosios mėnesinės algos), kuri yra 924 Eur. Formulė sudėtinga (pvz., NPD = 747 - 0,17 * (Pajamos - 924), bet ne daugiau kaip 747 Eur ir ne mažiau kaip 0), todėl tiksliausią sumą matysite „Sodros“ sprendime arba galite pasiskaičiuoti „Sodros“ ar VMI skaičiuoklėmis. Jei mėnesio išmoka neviršija 924 Eur, taikomas maksimalus 747 Eur NPD (2025 m. duomenys).

Tai tik iliustracinis pavyzdys, tikslius skaičiavimus atlieka „Sodra“.

• GPM - gyventojų pajamų mokestis, • NPD - neapmokestinamasis pajamų dydis, • PSD - privalomasis sveikatos draudimas.

Kaip gauti motinystės išmoką?

Norėdami gauti motinystės išmoką, turite atlikti šiuos veiksmus:

1. Pasitarkite su gydytoju: Aptarkite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju (akušeriu-ginekologu), nuo kada tiksliai išeisite šių atostogų. Tai galima daryti ne anksčiau nei suėjus 30 nėštumo savaitei.
2. Gaukite elektroninį nedarbingumo pažymėjimą: Sutartą dieną gydytojas (dažniausiai akušeris-ginekologas, kartais šeimos gydytojas) išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir išsiųs jį „Sodrai“.
3. Informuokite darbdavį (jei dirbate): Nors „Sodra“ informuos darbdavį apie jūsų atostogas, visada pravartu informuoti ir pačiai. Darbdavys turės pateikti „Sodrai“ reikiamus pranešimus (anksčiau vadintus NP-SD).
4. Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos: Tai svarbiausias jūsų žingsnis norint gauti pinigus. Užpildykite prašomus duomenis (banko sąskaitą ir kt.) „Sodros“ gyventojų portale.
5. Pateikite prašymą dėl NPD (jei norite): Jei norite, kad „Sodra“ skaičiuodama išmoką taikytų Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), turite pateikti atskirą prašymą „Sodros“ gyventojų portale. Prisijunkite prie „Sodros“ gyventojų portalo. Kairėje meniu pasirinkite Prašymai -> „NORIU GAUTI MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS, VAIKO PRIEŽIŪROS AR VAIKO IŠLAIKYMO IŠMOKĄ”. Pasirinkite „Prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, GPS9″ (patikrinkite, ar kodo numeris nepasikeitęs). Užpildykite ir pateikite. Jei šio prašymo nepateiksite, NPD nebus taikomas, bet permokėtą GPM galėsite susigrąžinti kitais metais teikdami metinę pajamų deklaraciją VMI.

„Sodra“ jus informuos el. paštu apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo. Sprendimas dėl motinystės išmokos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.

Motinystės išmoka ir darbas

Išėjusi į nėštumo ir gimdymo atostogas nebegalite dirbti, t.y. gauti atlyginimo. Priešingu atveju, jums bus atitinkamai sumažinta motinystės išmoka. Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) pagal savo esmę yra laikotarpis, kai moteris laikinai negali dirbti dėl nėštumo ir gimdymo. Motinystės išmoka yra skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas būtent šiuo laikotarpiu. Jei asmuo šių atostogų metu dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį, tai reiškia, kad jis nepraranda pajamų dėl buvimo atostogose, todėl motinystės išmoka už tą laikotarpį, kai buvo gautas darbo užmokestis, paprastai nėra mokama arba yra mažinama.

Svarbu nesupainioti su vaiko priežiūros atostogomis, kurių metu galimybės dirbti ir gauti išmoką yra kitokios ir platesnės.

Po nėštumo ir gimdymo atostogų

Pasibaigus 126 (ar 140) dienų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, galite rinktis vieną iš šių variantų:

• Išeiti vaiko priežiūros atostogų (vieneriems arba dvejiems metams, su galimybe pratęsti iki trejų). Dėl vaiko priežiūros išmokos reikia teikti atskirą prašymą „Sodrai“.
• Grįžti į darbą.

Kadangi motinystės išmoka dažniausiai išmokama visa iš karto už visą laikotarpį, o pirmoji vaiko priežiūros išmoka gaunama tik praėjus maždaug mėnesiui po vaiko priežiūros atostogų pradžios, svarbu atsakingai planuoti šeimos biudžetą šiam pereinamajam laikotarpiui.

Vaiko priežiūros išmokos ir darbas nauja tvarka

Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu?

Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai. Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“.

Darbo užmokesčio ir išmokos derinimas VPA metu

Išmoka NEbus mažinama, jeigu vaiko priežiūros išmokos ir darbo užmokesčio bendra suma neviršija asmens vidutinio darbo užmokesčio. Ir būtent ties šia „asmens vidutinio darbo užmokesčio” sąvoka atsiranda daug skirtingų nuomonių bei dezinformacijos. Taigi, kad būtų lengviau suprasti, ką įstatymo leidėjai turėjo omenyje, pabandykime pamodeliuoti dvi situacijas.

Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis.

Situacijos pavyzdžiai

Situacijose pateikiami išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai yra ,,ant popieriaus’’.

1. Pavyzdys nr. 1: Asmuo uždirba 3 500 Eur prieš mokesčius. Asmuo, pasirinkęs išmokų gavimo laikotarpį iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių, turėtų gauti tokio dydžio išmoką: Nėštumo ir gimdymo 77,58% - 2 715 Eur (apytiksliai dauginame x 4, nes išmokos gavimo laikorpis yra 126 dienos) Vaiko priežiūros 60% - 2100 Eur. Iš pateikto pavyzdžio, galime pasiskaičiuoti, kad kai mokamos išmokos dydis yra 60%, t.y. 2 100 Eur per mėnesį, tam , kad asmuo galėtų ir toliau gauti nesumažintą išmoką, jo išmokos + darbo užmokesčio dydis turi neviršyti jo buvusio vidutinio darbo užmokesčio = 3 500 Eur. Matematika atrodo paprasta: iš paskaičiuoto VDU minusuojama gaunama išmoka ir likusi suma yra ta, kurią galima užsidirbti papildomai kad nebūtų mažinamos paskirtos išmokos (3500 - 2100 = 1400 eur).
2. Pavyzdys nr. 2: Atkreipkite dėmesį, kad šiuo atveju asmens gaunama išmoka nedaug skirsis nuo pavyzdyje nr. 1 pateiktų skaičiavimų, nes visoms, išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogų išmokai, yra taikomos šalyje numatytos „lubos“. Lubos negali viršyti dviejų vidutinių darbo užmokesčių šalyje. Kai išmokos dydis yra 60%, asmeniui, uždirbančiam 5000 eur ji yra mažesnė dėl taikomų lubų. Kitaip tariant, 1496,24 eur suma, kurią bus galima užsidirbti bus taikoma tiek 3 700 eur, tiek 5 000 eur, tiek 7 000 eur ir t.t. gaunantiems asmenims.

Kai išmoka nemažinama: VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio.

Kai išmoka mažinama: Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų. Darbo užmokestis nėštumo ir gimdymo atostogų metu - NGA išmoka iš karto mažinama. Darbo užmokestis tėvystės atostogų metu - TA išmoka iš karto mažinama.

Darbas VPA metu su kita darboviete

Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama.

Dar vienas svarbus momentas, jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai.

Tai reiškiasi, įsidarbinus kitoje darbovietėje, nereikėtų atskleisti informacijos, tokios kaip pavyzdžiui, klientų duomenis, apskaitos informacijos, „know - how“ informacijos kitai įmonei, kurioje įsidarbinome. Taip pat, turint pasirašytą nekonkuravimo susitarimą su darboviete, galimybės VPA metu gali būti apribojamos, kadangi nekonkuravimo susitarimas yra pasirašomas tam, kad darbuotojas būtų įpareigotas darbo santykių metu ir (ar) jiems pasibaigus nekonkuruoti su savo darbdaviu. Kadangi konkuravimas gali vykti tik toje pačioje veiklos srityje, pasirašant tokį susitarimą turi būti aiškiai nurodoma kokia būtent veikla darbuotojas negali užsiimti. Dar svarbu paminėti, kad pasirašius nekonkuravimo susitarimą, darbdavys turi mokėti darbuotojui kompensaciją. Kompensacijos dydis yra nustatomas susitarime, bet negali būti mažesnis kaip 40 proc.

Tiesa, praktikoje, pasitaiko ir tokių atvejų, kai tokie nekonkuravimo apribojimai būna numatyti kituose su darbuotoju pasirašomuose dokumentuose, bet ne atskirame nekonkuravimo susitarime. Pasitaiko ir kai nekonkuravimo sąlyga yra numatyta, bet jokia kompensacija nėra mokama arba pasitelkiama gudrybių, kaip ne va ta kompensacija yra įskaitoma į darbo užmokestį.

Individuali veikla ir motinystės išmokos

Asmenys, vykdantys individualią veiklą, taip pat turi teisę į motinystės išmoką, tačiau jiems taikoma griežtesnė tvarka dėl įmokų sumokėjimo. Būtina kas mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas „Sodrai“ ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. Įmokos turi būti mokamos avansu, kad pajamos būtų įtrauktos į išmokų apskaičiavimą.

Dirbant savarankiškai, įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų, jau atskaičius leistinus atskaitymus (paprastai 30 proc.). Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jeigu tik pavyksta viską suderinti vaikučių auginimo metu.

Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.

Neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai

Neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleidžiama nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų. Tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali.

Na, o įsigaliojus naujai tvarkai, situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius. Taigi, galime numanyti, kad dėl to šie mėnesiai ir yra vadinami „neperleidžiami mėnesiai“, nes jų nenaudojant - jų negalima perleisti kitam, bet dėl šios priežasties, kaip paskata, mokama didesnė išmoka, kuri siekia 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (bet su apribojimais, nes taikomos išmokų „lubos“, šiuo metu jos taikomos gaunant 4194,60 Eur darbo užmokestį „ant popieriaus“ ir daugiau).

Visus kitus VPA išmokų gavimo mėnesius galima perleisti vienas kitam ir/ar vaiko seneliams, bet jų metu jau mokama mažesnė mėnesinė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo to, koks bendras vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpis yra pasirenkamas - gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki kol sukaks 24 mėnesiai.

Ar neperleidžiami mėnesiai yra privalomi?

Kaip bebūtų, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė. Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau turima omenyje, kad jeigu mama ar tėtis šiais neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos). Tiesa, kad nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Ir dar iš visos išdėstytos informacijos galime daryti išvadą, kad šiais neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti TIK vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu.

Papildomos išmokos ir paramos priemonės tėvams

Gimus vaikui Lietuvoje, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, skiriamas kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui. Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų.

Tėvystės išmoka

Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai

Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. SVARBU: Dėl šios išmokos kreipkitės į į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt

Mamadieniai ir tėvadieniai

Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.

Svarbu žinoti

Kitas dažnas klausimas, kuomet tėvai, grįžę į darbą nori dirbti mažiau nei numatyta pagrindinėje sutartyje, sumažinto etato numatytmas. T.y., svarbu žinoti, ne tik kokio dydžio darbo užmokestį tėvai gali, kad nesumažėtų VPA išmokos, bet išsiaiškinti, kokiam etatui šį suma galėtų būti prilyginama.

Gautuose Sodros sprendimuose informacijos yra tikrai nemažai, tad gali tapti nelengva atsirinkti, kuri informacija šiuo klausimu yra svarbi, o kuri ne. Tam, kad nereikėtų užsiiminėti matematikos uždavinių sprendimu, su savo komanda pristatėme naują skaičiuoklę “ Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų”.

SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą. Prašymai skirti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas teikiami SoDrai.

tags: #motinystes #ismoka #ir #darbas

• Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų: teisiniai aspektai
• Aktualūs patarimai registruotiems darbo biržoje ir besilaukiančioms moterims
• Daugiau informacijos apie vaikiškas reguliuojamas kėdutes
• Kaip išsirinkti patogiausią vokelį
• Lavinimo priemonės naujagimiams