Motinystės psichikos ligos: nuo melancholijos iki psichozės

Lietuvoje fizine sveikata vis dar rūpinamės labiau nei psichikos sveikata. Dėl to santykių krizės, neištikimybė, emocinė įtampa, pogimdyminė depresija ir prarasta prasmė tampa kasdienybe tūkstančiams žmonių, kurie pagalbos ieško per vėlai. Motinystė - tai didelis gyvenimo virsmas, kuris atneša ne tik džiaugsmą, bet ir iššūkius. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai pokyčiai, taip pat reikšmingi psichologiniai procesai.

Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris, gali nepastebėti arba neatpažinti motinystės psichikos ligų simptomų. Kartais moterys geba juos užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias motinystės psichikos ligas, jų simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus.

Perinatalinio laikotarpio emociniai pokyčiai ir iššūkiai

Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.

Ankstyvasis nėštumas: neužtikrintumas ir pasiruošimas

Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus.

Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.

Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas.

Antrasis trimestras: ryšio kūrimas ir savęs pažinimas

Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.

Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas.

Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo.

Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“. Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje.

Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu. Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate. Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime.

Paskutinis trimestras ir pasiruošimas gimdymui

Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo.

Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta. Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme.

Dažnai gali aplankyti mintys apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.

Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.

Motinystės psichikos sutrikimai

Motinystės liūdesys (Pogimdyminė melancholija)

Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija. Tai yra nuotaikos sutrikimas, kurį patiria didžioji dalis moterų po gimdymo. Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.

Simptomai

• Nemiga
• Verksmingumas
• Prislėgta nuotaika
• Nerimas
• Negalėjimas sutelkti dėmesio
• Dirglumas

Šie simptomai neryškūs ir praeina per kelias dienas ar valandas.

Gydymas ir pagalba

Profesionali specialistų pagalba dažniausiai nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti. Gydytojas turi nuraminti moterį ir paaiškinti, jog šie pokyčiai įprasti ir praeinantys.

Pogimdyminė depresija

Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. moterų. Apie 10-20 proc. moterų laikotarpiu po gimdymo, kuris trunka iki šešių mėnesių ar netgi metus patiria klinikinio lygio depresiškumą. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia ir apie 4-10 proc. vyrų. Pogimdyminė depresija dažnai yra painiojama su motinystės melancholija.

Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“. Pogimdyminė depresija gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo.

Simptomai

Pogimdyminės depresijos požymiai stipresni nei pogimdyminės melancholijos atveju. Tai intensyvus liūdesys, didelis jautrumas, verksmingumas, baimė dėl vaiko. Moteris gali greitai susierzinti, ji tampa dirgli, gali atsirasti tuštumos ir nevilties jausmas - jei vaikas neramus, kiek tai truks, kada pasibaigs? Gali dingti apetitas, labiau paveikiamos kognityvinės funkcijos, sunkiau susikaupti, atsiminti, ypač priimti sprendimus dėl vaiko priežiūros. Esant sunkesnei jausenai, motinai sunku pajusti ir ryšį su kūdikiu. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.

Būdingi pogimdyminės depresijos simptomai:

• Prislėgta nuotaika
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas
• Energijos praradimas arba nuovargis
• Bevertiškumo, kaltės jausmai
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
• Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu
• Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai

Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims.

Kada kreiptis pagalbos?

Pastebėjus, kad liūdesys, nerimas ar įtampa trunka ilgiau nei dvi savaites, verta pasitarti su specialistu. Pirmieji ženklai gali būti nuolatinis liūdesys, nerimas, miego sutrikimai, nuovargis ar praradimo džiaugsmo jausmas. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba. Galiausiai kyla minčių atsikratyti kūdikio ar žaloti jį bei save. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, savižudybę ar neįveikiamą neviltį, būtina nedelsti ir kreiptis į skubią pagalbą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis, prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti mamai. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Šiuo metu gali paaštrėti organizmo reakcijos į pasikeitimus ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.

Yra tam tikri rizikos veiksniai:

• Psichologiniai: depresija ir nerimas anksčiau, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
• Akušerijos: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis.
• Socialiniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
• Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.

Didelę įtaką turi ankstesni psichikos sutrikimai, patirta trauma, menka pagalba iš artimųjų, konfliktiški santykiai, finansiniai rūpesčiai. Kaip moteris reaguoja į nėštumą, įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtis, gebėjimas išspręsti konfliktus, įveikti nerimą, spręsti gyvenimo bei fizines problemas. Kai kurioms moterims nėštumas nulemia regresiją, t.y. grįžimą prie primityvesnio psichikos funkcionavimo lygmens, kurioms gali išryškėti psichikos sutrikimų, kai kurioms sunkūs būna ankstyvieji santykiai su vaiku. Itin sunkus gali būti pirmas nėštumas, mat nelengva suvokti, jog vaikas bus visiškai atskira šio pasaulio dalis. Apskritai didelė dalis moterų patiria prieštaringus jausmus nėštumo atžvilgiu. Neplanuotas nėštumas, kartais nėštumas labai sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis arba komplikuotas nėštumas sukelia ryškius emocinius svyravimus. Moterys, nėštumo metu sirgusios depresija ir nuo jos gydytos antidepresantais, baiminasi žalingo poveikio kūdikiui.

Pasekmės

Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Nuotaikos sutrikimai po gimdymo neigiamai veikia fizinius, psichinius ir socialinius moters gyvenimo kokybės komponentus, protinį funkcionavimą, gebėjimą pasipriešinti stresui, kontroliuoti savo emocijas ir elgesį. Nors moterys po gimdymo labai dažnai bendrauja su sveikatos priežiūros specialistais, nuotaikos po gimdymo sutrikimai lieka nepastebėti arba negydomi, nes moterys žindymo metu atsisako vartoti medikamentus. Perinataliniu metu (apimančiu nėštumo laikotarpį ir laikotarpį po gimdymo) moters psichologinei savijautai sveikatos priežiūros specialistai skiria nepakankamai dėmesio, o dažnai ir artimieji dėl informacijos ar nuovokumo stokos nežino, kaip psichologiškai palaikyti moterį ar įžvelgti galimą psichikos sutrikimą.

Gydymas

Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai. Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių.

• Psichoterapija: Gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę. Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan.
• Medikamentinis gydymas: Gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų.
• Bendros sveikos gyvensenos taisyklės: Motinoms nėštumo metu ir po gimdymo svarbi tiek profesionali, tiek savipagalbos pagalba. Savipagalbos metodai gali žymiai palengvinti kasdienę emocinę būseną. Rekomenduojamos reguliarios fizinės veiklos formos - vaikščiojimas, lengvi pratimai ar joga. Kvėpavimo pratimai padeda valdyti įtampą. Labai svarbi ir šeimos, partnerio bei artimųjų parama. Atviras bendravimas apie sunkumus skatina emocinę stiprybę.

Pogimdyminė psichozė

Tuo metu rečiausiu ir pavojingiausiu sutrikimu įvardijama pogimdyminė psichozė - specialistų teigimu, ji pasireiškia 1-2 moterims iš 1 tūkst. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė. Pogimdyminė psichozė - psichikos sutrikimas, kuris atsiranda arba pasunkėja moteriai po gimdymo ir pasireiškia sunkia depresija bei kliedesiais. Pogimdymine psichoze serga 1-2 iš 1000 gimdyvių. Tai sunkiausias ir pavojingiausias psichikos sutrikimas pogimdyminiu laikotarpiu. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena.

Simptomai

Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo. Pogimdyminė psichozė dažnai išryškėja 2-3-iąją dieną, kartais 2-3-iąją savaitę po gimdymo. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).

Pogimdyminės psichozės atveju gali sutrikti moters orientacija, realybės suvokimas, ji atrodo sumišusi, chaotiška, vangi arba, priešingai, pernelyg susijaudinusi. Gali pasireikšti kraštutiniai nuotaikų svyravimai, nemiga, slegianti kaltė, gilus nerimas, o kūdikis mamai emociškai tarsi išvis neegzistuoja, ji jam nieko nejaučia. Kai moteris nebeskiria, kur yra realybė, o kur jos vaizduotės kuriami dalykai, ji jau pati sau padėti nebegali.

Gimdyvę pradeda kankinti fizinis ir psichinis silpnumas, ji pasidaro ypač jautri, greitai pervargsta, sutrinka miegas, apima liguista baimė dėl kūdikio. Stiprėjant baimei, apima depresija, darosi liūdna, niekas nedomina, nėra dvasinės pusiausvyros, viskas slegia, gyvenimas atrodo be prošvaisčių. Neretai moterys nepasakoja apie savo išgyvenimus, apie juos galima spręsti tik iš išvaizdos. Jų veidas būna kenčiantis, liūdnas, tvirtai sučiauptos lūpos, jų kampai nusvirę žemyn, antakiai suraukti, kaktos raumenys įtempti, išvagoti vertikalių raukšlių. Moteris būna pasyvi, nejudri, jai sunku papasakoti apie savo būseną. Jos balsas būna tylus, dažnai kalba pašnibždomis, su pauzėmis, atodūsiais, mąsto lėtai. Depresiją dažnai lydi kliedesiai ir haliucinacijos. Moteriai atrodo, kad pakeitė arba pakeis jos vaiką, jos vaikas atrodo kitoks. Ji sako, kad yra našta kitiems, kad nebus gera motina savo vaikui, todėl geriau nusižudyti. Kartais, norėdama apsaugoti savo vaiką nuo būsimų kančių, mano, kad geriau jį nužudyti.

Kiti psichozės simptomai:

• Haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
• Kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
• Maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
• Prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
• Kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
• Įtarinėjimas ar baimės jausmas;
• Nerimas;
• Jautimasis labai sutrikusiu;
• Elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Ja susirgti didesnė rizika yra toms moterims, kurių giminėje yra sirgusiųjų nuotaikos sutrikimais arba anksčiau jos pačios jomis sirgo. Dažniausiai psichozė būna po pirmojo gimdymo. Pogimdymine psichoze susergama dėl fiziologinių organizmo permainų, staiga pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir dėl psichinės įtampos - baimės gimdyti, miego stokos, pervargimo, sudėtingų santykių šeimoje, nelaukiamo nėštumo, nesėkmingos santuokos. Pats gimdymas psichozės nesukelia. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas. Pogimdyminė psichozė gali būti simptominė (dėl pogimdyminio sepsio) - dažniausiai su delyro simptomais ir endogeninė, pasireiškianti bipoliniais afektiniais sutrikimais (anksčiau vadinta maniakine depresine psichoze) arba šizofrenija.

Diagnostika

Po gimdymo daugumai moterų padidėja emocinis labilumas, jautrumas. Šie sutrikimai praeina savaime. Ryškesnės psichopatologijos nebūna. Psichikos sutrikimų gali būti po narkozės, pavyzdžiui, po cezario pjūvio operacijos. Psichika gali sutrikti dėl somatinių ir neurologinių ligų. Reikia ištirti, ar nėra infekcijos, ar nesutrikusi hormonų pusiausvyra, pavyzdžiui, kai yra hipotirozė, nėščiųjų toksikozė ir kt.

Gydymas

Įtarus pogimdyminę psichozę, reikėtų skambinti 112 arba tiesiog nuvežti moterį į ligoninės priimamąjį. Gydoma antidepresantais, trankviliantais, antipsichoziniais vaistais, šalinami uždegimo židiniai. Jeigu moteris nepradedama laiku gydyti, gali grėsti pavojus jai ir vaikui (iki nužudymo ir savižudybės). Vienoje studijoje nurodoma, kad 5 proc. tokių pacienčių nusižudė, 4 proc. nužudė savo kūdikį (H.J.Kaplan, B.J.Sadock). Geros prognozės galima tikėtis, jeigu yra artimųjų parama, geras priešliginis ir paties sutrikimo gydymas. Po gimdymo turi būti palaikomas ryšys su šeimos gydytoju. Jeigu yra sutrikusios psichikos požymių, būtina psichiatro konsultacija. Jeigu yra suicidinių minčių arba kliedesiai dėl kūdikio, negalima motinos palikti vienos su vaiku. Tokią moterį reikėtų gydyti stacionare.

Profilaktika

Moteris iš anksto turi būti rengiama gimdymui ir motinystei. Nėščiajai ir gimdyvei reikia psichoterapeuto pagalbos. Taip pat psichologiškai reikia parengti nėščiosios šeimos narius, kad savo elgesiu nesukeltų moteriai psichikos traumų.

Pagrindinės pagalbos galimybės ir šaltiniai

Lietuvoje fizine sveikata vis dar rūpinamės labiau nei psichikos sveikata. Dėl to santykių krizės, neištikimybė, emocinė įtampa, pogimdyminė depresija ir prarasta prasmė tampa kasdienybe tūkstančiams žmonių, kurie pagalbos ieško per vėlai. Šias problemas siekia spręsti dvi organizacijos: VšĮ „Laimė šeimoje“ ir Pogimdyminės depresijos centras (VšĮ „Mediapressa“), skirtingais būdais teikiančios emocinę ir psichologinę paramą Lietuvos šeimoms. Jų abiejų tikslas - užtikrinti, kad šeimos su savo sunkumais neliktų vienos.

VšĮ „Laimė šeimoje“

„Laimė šeimoje projektai“ įkūrėjas Audrius Murauskas sako, kad ši iniciatyva atsirado iš asmeninės patirties ir dešimtmečius trukusio darbo švietimo bei tėvystės organizacijose. „Idėja gimė iš gyvenimo - per šeimos iššūkius, ilgą saviugdos kelią ir daugiau nei 20 metų savanoriškos veiklos švietimo bei tėvystės organizacijose („Lietuvos tėvų forumas“, „Rengimo šeimai asociacija“). Pamačiau, kad šeimos Lietuvoje dažnai paliekamos vienos su savo problemomis. Norėjau sukurti vietą, kur žmonės rastų ne tik žinias, bet ir tikrą pagalbą“, - pasakoja jis.

Šiandien „Laimė šeimoje“ valdo vieną didžiausių emocinio raštingumo platformų Lietuvoje - daugiau kaip 200 vaizdo paskaitų, kurias kuria 30 psichologijos ir švietimo ekspertų. Pagalbą įmonė teikia per asmenines ir porų konsultacijas, mokymų programas, seminarus, emocinio raštingumo paskaitas ir video turinį, kurį žmonės gali pasiekti bet kuriuo metu platformoje www.laimeseimoje.lt. Pasak A. Murausko, į organizaciją šeima dažniausiai kreipiasi tuomet, kai nebežino, kaip susikalbėti. „Jie ieško ne tik atsakymų, bet ir atramos. Dažniausiai kreipiasi dėl santykių krizių, neištikimybės, emocinio atotrūkio poroje, skyrybų rizikos, sudėtingų vaikų auklėjimo situacijų, vidinės įtampos ir prarastos prasmės gyvenime“, - teigia jis.

„Siekime sukurti didžiausią šeimų švietimo platformą Lietuvoje ir Baltijos regione, suteikiančią prieigą prie žinių bei pagalbos bet kuriame gyvenimo etape.“

Pogimdyminės depresijos centras

Nidos Vildžiūnaitės vadovaujamas Pogimdyminės depresijos centras sprendžia kitą, dažnai nutylimą problemą - psichikos sveikatą motinystėje. Centras ne tik inicijuoja ir aktyviai prisideda prie sisteminio pokyčio Lietuvoje, bet ir kasmet suteikia vienkartinę ar tęstinę psichologinę pagalbą apie 140-iai mamų bei jų artimųjų. „Daugiau nei 15 m. kuriant edukacinius leidinius tėvams ir plėtojant nematomas, sudėtingas, „šešėlines“ temas vis dažniau girdėjome istorijas apie mamų emocinius sunkumus, tačiau kartu matėme, kad supratimo ir pagalbos galimybių labai mažai. Iš šio poreikio 2023 m. gimė savarankiška organizacija Pogimdyminės depresijos centras - vieta, kur mamos bei jų artimieji gali gauti profesionalią, nemokamą pagalbą, o medikai - kvalifikacijos mokymus. Kur garsiai kalbame apie tai, kad motinystėje svarbi ne tik fizinė, bet ir psichikos sveikata“, - pasakoja N. Vildžiūnaitė.

Pogimdyminės depresijos centras stebi ir matuoja, kaip keičiasi mamų psichologinė būsena konsultacijų eigoje. Pasak N. Vildžiūnaitės, galima didžiuotis itin aukštos kvalifikacijos centro specialistais, nes depresiškumas vos po 6 psichologo konsultacijų ciklo vidutiniškai sumažėja apie 43 % arba net 6,3 balo, vertinant pagal EPDS skalę.

Lietuvoje kasmet gimdo apie 20 tūkst. moterų. 1 iš 4 mamų, susilaukusių kūdikio, patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus: prislėgtumą, nerimą, kaltės jausmą, išsekimą, bejėgiškumą, neviltį. Prarandamas susidomėjimo ar malonumo jausmas, gali atsirasti abejingumas kūdikiui, apniukti mintys jį sužaloti, mintys apie mirtį. Tai reiškia, kad mažiausiai 5 tūkst. mamų kasmet patiria stiprių pokyčių, dėl kurių kyla psichikos sveikatos sunkumų. „Kiekviena moteris verta sklandžios motinystės patirties, todėl mums būtina didinti supratimą apie organizaciją, jos palaikymą ir matomumą nacionaliniu mastu, kad galėtume nuveikti dalykų, kuriuose matome didelę prasmę. Tai yra, stiprinti visuomenės emocinio raštingumo kultūrą ir skleisti žinią, kad motinystėje patirti prieštaringų jausmų, sudėtingų būsenų bei kreiptis pagalbos yra normalu“, - teigia N. Vildžiūnaitė. Anot jos, dalis mamų, patiriančių pogimdyminės depresijos simptomus, dažnai neatpažįsta jos ir nežino, kad tokia pagalba egzistuoja net nėštumo metu. Kitais atvejais - nedrįsta jos ieškoti dėl visuomenėje vis dar gajų stereotipų, jog motinystė privalo būti išskirtinai džiaugsmingas ir malonus laikotarpis, o mama turi susitvarkyti pati.

Tam, kad augti būtų lengviau, „Laimė šeimoje“ ir Pogimdyminės depresijos centras įsitraukė į socialiniam verslui skirtą intensyvią Lietuvos socialinio verslo asociacijos organizuojamą programą „Poveikio akademija“, kuri tęsėsi iki 2025 m. lapkričio 28 d. „Poveikio akademijoje“ šiemet dalyvavo 10 Lietuvos socialinio verslo įmonių, kurioms buvo organizuotos ekspertinės mokymų sesijos, užtikrinta individuali mentorystė, konsultacijos. Programos pabaigoje geriausiai įvertintas socialinio verslo pristatymas laimėjo finansinį „Luminor“ banko paskatinimą - 3000 eurų.

Kita pagalba ir patarimai

Pagrindiniai pagalbos šaltiniai - psichologai, psichiatrai, psichoterapeutai bei krizių intervencijos centrai. Sunkesnių psichikos sutrikimų (pvz., pogimdyminė depresija, psichozė) atveju svarbu kreiptis nedelsiant. Nereikia jausti gėdos ieškant emocinės paramos. Visi pokalbiai ir konsultacijos su gydytojais ar psichologais yra konfidencialūs pagal įstatymą. Kiekviena moteris turi teisę į nemokamą psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą valstybinėse gydymo įstaigose.

Lietuvoje pagalbą teikia psichologinės pagalbos linijos („Pagalbos moterims linija”, „Vilties linija”), psichikos sveikatos centrai ir savanorių organizacijos. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.

Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

Testų rezultatai nėra diagnozė, tačiau svarbus būdas laiku pastebėti pavojingus signalus ir pasitarti su specialistu. Bendruomeninė pagalba - itin reikšminga. Šeimos narių įtrauktis - itin svarbi, ypač kai šeimoje auga neuroįvairus arba turintis sindromą vaikas. Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai.

Be psichologinių sutrikimų, nėštumo metu ir po gimdymo gali pasireikšti ir kitų negalavimų. Pavyzdžiui, neramių kojų sindromas - dažniausias judėjimo sutrikimas nėščiosioms, apibūdinamas nemaloniais galūnių pojūčiais, kurie pasireiškia ramybės būsenoje vakarais bei naktimis ir sumažėja judinant kojas. Objektyvaus neurologinio tyrimo metu patologijos nenustatoma. Nėščiųjų neramių kojų sindromas dažniausiai siejamas su geležies ir folatų stoka, kurios gydymas paprastai palengvina jo simptomus.

tags: #motinyste #psichikos #ligos

• Kaip išsirinkti vaikišką striukę
• Elektroninės išmokos vaikams Šiauliuose
• Sveika mityba vaikams
• Tendencijos Kalėdų dekoravimui darželiuose
• Technologijų taikymas ikimokykliniame ugdyme