Motinystė, neteikianti džiaugsmo: priežastys, simptomai ir pagalbos galimybės

Vaiko gimimas - gražiausias gyvenimo įvykis? Bent jau taip atrodo, skaitant žinomų moterų pasisakymus apie jausmus, kurie kyla susilaukus kūdikio. O nepriekaištingos fotosesijos verčia galvoti, kad tobula figūra ir euforija - natūralūs motinystės palydovai. Tačiau tikrame gyvenime būna visaip: nemiga ir nuovargis, konfliktai su vyru, pinigų stygius, nepasitenkinimas niekur nedingstančiais kilogramais ir nuodėmingos mintys - kodėl aš gimdžiau... Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl motinystė ne visada teikia džiaugsmą, atpažinsime dažniausiai pasitaikančius sutrikimus ir sužinosime, kur galima rasti pagalbą.

Netobula motinystės realybė ir visuomenės lūkesčiai

Kultūriniai veiksniai daro didelę įtaką motinystės suvokimui. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Nors tikrame gyvenime būna visaip: nemiga ir nuovargis, konfliktai su vyru, pinigų stygius, nepasitenkinimas niekur nedingstančiais kilogramais ir nuodėmingos mintys - kodėl aš gimdžiau. Tačiau kalbėti apie tai dažnai nebūna su kuo, nes atrodo, kad, užsiminus apie liūdesį, nusivylimą motinyste, aplinkiniai ne tik nesupras, bet ir pasmerks. Vis tik savo jausmų nereikia bijoti ir slėpti - kokie jie bebūtų.

Šiuolaikiniai žmonės neretai serga depresija dėl daugybės priežasčių - greito gyvenimo tempo, vienatvės ar net biologinių veiksnių. Ką tik pagimdžiusios mamos - taip pat rizikos grupė, ypač jei jų nėštumas ar gimdymas buvo komplikuotas, yra finansinių ar emocinių problemų, trūksta šeimos palaikymo ar vyro meilės bei supratimo.

Kasmet gimdo apie 20 tūkst. moterų, o 1 iš 4 po gimdymo patiria ryškius pogimdyminės depresijos simptomus, rodo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos apklausa „Mano gimdymas“. Tuo pat metu poros susiduria su krizėmis, kurios dažnai baigiasi skyrybomis.

Melancholija po gimdymo: laikina būsena

Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Pogimdyminė depresija: atpažinimas ir pasekmės

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.

Pagrindiniai pogimdyminės depresijos požymiai

Šie požymiai gali leisti įtarti pogimdyvinę depresiją:

1. Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina ir pailsėjus. Gali sutrikti miegas, apimti nesibaigiantis mieguistumas. Pavargstama net nuo nieko neveikimo. Kartais net nusiprausti yra tikras iššūkis.
2. Gyvenimo džiaugsmo nebuvimas. Kai džiaugsmo neteikia niekas - nei artimųjų dėmesys, nei geras oras, nei kūdikis. Ateitis atrodo niūri, o dabartis beprasmė.
3. Abejingumas kūdikiui. Moterys žino, kaip elgtis su kūdikiu „teisinga“, todėl jį maitina, rengia, prausia. Tačiau yra jam abejingos. Būna atvejų, kai nekyla rankos net jį pervystyti ar pamyluoti. Kartais ima pyktis, kad jis rėkia ir trukdo.
4. Nerimas, itin stiprus dirglumas. Gali pravirkdyti ar supykdyti ne tokia intonacija pasakytas artimųjų žodis, ne taip suformuluotas sakinys. Vaizduotė gali piešti įvairius baisius ateities scenarijus. Gali erzinti bet koks artimųjų veiksmas, net paprastas durų uždarymas ar kalbėjimas telefonu.
5. Kaltės jausmas ir savižudiškos mintys. Suvokimas, kad kūdikiui nejaučiami tie jausmai, kuriuos privalu jausti gerai mamai, sukelia didžiulį kaltės jausmą, savigraužą.

Nidos Vildžiūnaitės vadovaujamas Pogimdyminės depresijos centras sprendžia kitą, dažnai nutylimą problemą - psichikos sveikatą motinystėje. Centras ne tik inicijuoja ir aktyviai prisideda prie sisteminio pokyčio Lietuvoje, bet ir kasmet suteikia vienkartinę ar tęstinę psichologinę pagalbą apie 140-iai mamų bei jų artimųjų. „Daugiau nei 15 m. kuriant edukacinius leidinius tėvams ir plėtojant nematomas, sudėtingas, „šešėlines“ temas vis dažniau girdėjome istorijas apie mamų emocinius sunkumus, tačiau kartu matėme, kad supratimo ir pagalbos galimybių labai mažai.“

Užsitęsus psichologiniams sunkumams, išgyvenant stiprų emocinį skausmą moterims gali kilti minčių apie savęs žalojimą: 2022 m. duomenimis apie tai paminėjo 10,4 proc. „Kiekviena moteris verta sklandžios motinystės patirties, todėl mums būtina didinti supratimą apie organizaciją, jos palaikymą ir matomumą nacionaliniu mastu, kad galėtume nuveikti dalykų, kuriuose matome didelę prasmę. Tai yra, stiprinti visuomenės emocinio raštingumo kultūrą ir skleisti žinią, kad motinystėje patirti prieštaringų jausmų, sudėtingų būsenų bei kreiptis pagalbos yra normalu“, - teigia N. Vildžiūnaitė.

Disforinis pieno atleidimo refleksas (D-MER): fiziologinė priežastis

Visos žindančios mamos žino, kad pienas iš krūties teka tik tada, kai suveikia pieno atleidimo refleksas. Pieno tekėjimas yra fiziologinis procesas, kurį valdo smegenyse esančios hormonus išskiriančios liaukos. Oksitocinas yra žinomas hormonas, priklausantis endorfinų grupei ir paprastai sukeliantis malonumą, prieraišumą, atsipalaidavimą, meilės jausmą. Žodžiu, sukeliantis euforiją. Tačiau dėl keistų gamtos išdaigų ar kūno veiklos sutrikimų kai kurioms moterims jo išsiskyrimas gali sukelti ne euforiją, bet visiškai priešingą jausmą - nusivylimą, nepasitenkinimą, depresiją, kartais net abejingumą aplinkai, jausmą, kad esi nelaiminga bloga mama.

Kadangi tai visiškai priešingi jausmai tam, ką tikimės patirti žindymo metu - euforiją susijusią su pieno tekėjimu - iš čia kilo ir šio reiškinio pavadinimas, reiškiantis priešingą savijautą: disforija (iš graikų kalbos dysphoros - sunkiai ištveriamas). Neigiami jausmai, susiję su disforiniu pieno atleidimo refleksu, jaučiami šiek tiek prieš prasidedant pieno tekėjimui, t. y. prieš pajuntant oksitocino poveikį krūtims, ir tai gali nutikti keliasdešimt kartų per dieną. Tai gali būti po 3-5 kartus vieno žindymo metu (padauginkite iš mažiausiai 8 kartų žindymų per parą) ir dar keletą kartų per dieną spontaniškai, vien pagalvojus apie kūdikį, sušilus ar patiriant malonias, o kartais ir ne visai malonias emocijas.

Kol kas nėra atlikta jokių formalių šio reiškinio tyrimų, tačiau spėjama, kad jis gali būti susijęs su hormonų dopamino ir prolaktino sąveika. Kai pienas ima tekėti, smegenys taip pat ima skirti prolaktiną, kad paskatintų pieno gamybą. Tam, kad prolaktino kiekis galėtų pamažu didėti, dopamino kiekis turi šiek tiek sumažėti. Žinoma, kad dopaminas yra susijęs su nuotaikų kaita, ir spėjama, kad ne visai normalus dopamino kiekio sumažėjimas ir yra disforinio pieno atleidimo reflekso metu jaučiamų nemalonių emocijų priežastimi.

Disforinis pieno atleidimo refleksas nieko bendra neturi su psichologinėmis reakcijomis į žindymą, t. y. jei mamai nepatinka žindyti, tai nėra disforinis pieno atleidimo refleksas. Taip pat tai nėra pieno atleidimo sukeltas pykinimo jausmas, jeigu tai yra vienintelis simptomas. Disforinis pieno atleidimo refleksas yra tai, kas yra refleksas - jo neįmanoma valingai kontroliuoti ar pasveikti nuo jo taikant psichoterapines priemones. Jis pasireiškia likus nuo 2 min. iki 30 sekundžių prieš pasirodant pojūčiams krūtyse ir praeina sulig pieno atleidimo reflekso veikimo pabaiga.

Visų pirma svarbus yra žinojimas ir supratimas. Žinojimas, kad disforinis pieno atleidimo refleksas yra fiziologinės, o ne psichologinės prigimties ir nieko bendro neturi su mamos ketinimais ir valia, palengvina mamoms kaltės ir graužaties jausmą tarp šio reiškinio epizodų. Taip pat žinojimas, kad ši savijauta praeis vos tik prasidės pieno tekėjimas, teikia vilčių. Antidepresantai, paprastai skiriami pogimdyminei depresijai gydyti, neveikia disforinio pieno atleidimo reflekso.

Asmeninė patirtis: Dianos kelionė per pogimdyminę depresiją

Diana prisimena savo motinystės pradžią: „Staiga plačiai atsimerkiu…tamsu, naktis…neina susivokti. Kas vyksta? Širdis pašėlusiai daužosi, gerklėje lyg užstrigęs gumulas, trūksta oro. Kur aš? Stengiuosi susikaupti. Galvok, Diana, galvok. Taip. Gimdymo namuose. Bandau rikiuoti mintis, kurios, atrodo, kaip bičių spiečius dūzgia galvoje. Spaudžia krūtinę, atrodo, kad luitas betono užgulė. Kas vyksta? Vėl bandau susivokti, sugauti ir sustabdyti galvoje skriejančias mintis…atrodo, jei įsitverčiau bent vienos - būtų nuo ko atsispirti. Bet jos padrikos, betikslės, persmelktos neaiškaus nerimo, baimės, abejonių. Nepavyksta.“

„Įjungiu šviesą, atsisėdu ir bandau giliai kvėpuoti. Apsižvalgau….dar vakar tokia jauki atrodžiusi pogimdyminė palata, dabar manęs visai nebedžiugina. Jaučiu užgimusį norą tiesiog dingti iš čia, bėgti, ištrūkti. Kur? Nežinau. Gal namo? Staiga suprantu, kad prisiminusi namus, kuriuos taip puoselėjau, ruošiau ir puošiau vaikelio sutiktuvėms - nebejaučiu tų šiltų jausmų, neberandu tos ramybės, kuri turėtų manęs ten laukti, nes suprantu, kad viskas pasikeitė ir niekada nebebus taip kaip buvo.“

„Žiūriu į lovelėje gulintį tik vakar gimusį savo sūnų ir nesuprantu savęs, nesuprantu savo jausmų, atrodo, kad kažkokia vidinė tamsa ir tuštuma užpildžiusi kiekvieną mano esybės kertelę. Kažkoks beprotiškas nerimas ir baimė sukaustę visą mano kūną, jaučiuosi sustingusi, nerangi, o aplink viską matau ribotai, tarsi ant galvos kas būtų užmovęs kibirą ir palikęs jame dvi skyles akims. Viskas lyg suspausta. Tikrai nejaučiu laimės, nejaučiu jokios euforijos, jokio pasitenkinimo….net nežinau ar jaučiu meilę šiam saldžiai miegančiam kūdikėliui.“

„Taip….tokia buvo mano Motinystės pradžia. Sunki, skaudi, kurioje buvau pametusi save. Ir nors dabar esu be galo laiminga ir dėkinga augindama du nuostabius savo vaikus sūnų ir dukrą - už šiandieninę laimę turėjau sumokėti savo kainą - pogimdymine depresija. Tuomet nesugebėjau priimti savo jausmų, jų pilnai išgyventi ir paleisti, kad nebeslėgtų ir nebetemdytų mano gyvenimo džiaugsmo, kad neatimtų gyvenimo spalvų. Nepriėmiau savęs tokios, kokia tuo metu buvau, nemokėjau savęs suprasti. Jaučiausi bloga mama, nesugebanti pakankamai mylėti, pakankamai jausti…tikėjau, kad tai aš viena tokia “nepakankama”…baudžiau save už tai nemeile sau.“

„Tik daug vėliau, kai pagaliau išdrįsau paprašyti pagalbos, psichologo ir vienos artimos man moters palaikymo dėka, supratau, kad tai, su kuo aš susidūriau po gimdymo, yra gana dažnas reiškinys. Daugelis moterų susiduria su panašiais išgyvenimais, priskiriamais pogimdyminei depresijai, tačiau labai nedaugelis, kurios apie tai kalba garsiai.“

„Aš šiandiena apie tai kalbu. Kalbu, nes tikiu, kad galbūt kažkam mano pasakojimas taps tuo vilties šiaudu, padėsiančiu suprasti, kad su jumis yra viskas gerai. Jūs ne vienos, kurios susiduriate su emociniais sunkumais susilaukus mažylio ir tai nėra nei blogai, nei gėdinga, nei kažkaip neteisinga - taip tiesiog yra. Ir tai reikia priimti, kad galėtumėte paleisti, kad priimtumėte pagalbą iš šalies. Kad nelauktumėte kol tai praeis savaime, kad neprarastumėte to laiko kai galite džiaugtis ir mėgautis motinyste.“

Motinystės sunkumus lemiantys veiksniai

Laukiantis mažylio, moters gyvenime įvyksta didelių pokyčių, kurie paliečia ne tik kūną, bet ir psichiką. Motinystė - tai pilnas patirčių patyrimas, tačiau kartais viduje sunku susigaudyti, suprasti save ir sau padėti. Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku.

Hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai

Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Po gimdymo hormoniniai pokyčiai, nemigo naktys gali išprovokuoti depresijos pradžią. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą. Žindymas taip pat turi didelę įtaką emocinei būklei. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti pozityvių emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.

Kultūriniai ir visuomenės lūkesčiai

Motinystė - tai pilnas patirčių patyrimas, tačiau kartais viduje sunku susigaudyti, suprasti save ir sau padėti. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Labai dažnai moterims, kurios nusivilia motinyste ir savimi, pakiša koją per aukšti turėti lūkesčiai nėštumo metu. Kuo jos svajoja apie idealesnį buvimą mama - graži ir gerai besijaučianti mama, vaikas ramus tik miegantis ir besišypsantis, vyras ir visi kiti artimieji labai daug padedantys, bet ir nekontroliuojantys - tuo vaikas ir motinystė teikia mažiau džiaugsmo. Kartais labai nusiviliama savimi kaip moterimi, kaip mama, jei nepavyko suplanuotas gimdymas, maitinimo pradžia. Tada išgyvenamas stiprus kaltės jausmas, kad nepavyko duoti savo vaikui visa ko geriausia.

Santykių problemos ir paramos trūkumas

Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Psichologė V. Mikutatienė teigia, kad nėra motinystės instinkto, kuris automatiškai moterims sukeltų norą turėti vaikų. Motinystės instinktą nulemia daugiau kultūra, kurioje gyvena moteris, tėvų auklėjimas ir žaislų parinkimas vaikams. Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami veiksniai, darantys įtaką moters motinystės patirčiai:

Savęs priežiūros svarba

Gebėjimas pasirūpinti savimi: miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Motinystė yra didelis gyvenimo pokytis, procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.

Kaip sau padėti ir kur ieškoti pagalbos?

Geroji žinia, ta, kad kuo greičiau moteris supranta, kad jai galbūt prasideda pogimdyvinė depresija, ir kreipiasi pagalbos, tuo sėkmingiau pavyksta su ja susidoroti. Tereikia žengti vieną žingsnelį. Pogimdyminę depresiją gali išgyventi kiekviena, nepriklausomai nuo šeiminės ar materialinės padėties. Nemažai garsių moterų ją patyrė ir sėkmingai įveikė.

Pirmieji žingsniai gerinant savijautą

Ką daryti? Nereikia savęs kaltinti. Būtinai kalbėkitės apie savo jausmus su artimaisiais. Jei vis tik taip laukta motinystė neteikia džiaugsmo ir moteris panyra į liūdesį ar savęs kaltinimą, pirmiausia reiktų išdrįsti paprašyti artimųjų pagalbos prižiūrėti mažylį ar padėti susitvarkyti namuose. Tada skirkite laiko tik sau - išsimiegokite arba užsiimkite malonia veikla. Antra, reiktų mažiau skaityti straipsnių ir mažiau sekti socialiniuose tinkluose tobulas mamytes, kurios švyti grožiu ir kelia nuotraukas su tobulai besišypsančiais kūdikiais ir idealiai sutvarkytais namais. Trečia, neišsigąskite, kad meilė vaikui gimsta ne iš karto, tai gali vykti ir po truputį. Mėgaukitės buvimu su kūdikiu ir nekritikuokite savęs, kad ką padarote netobulai. Su pirmu vaiku mokomės būti pakankamai gera mama.

• Adekvatūs lūkesčiai sau: Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės.
• Socialiniai santykiai: Tai vienas iš esminių veiksnių, turinčių didelę įtaką mamos emocijoms. Konsultuodami artimuosius mokysime, savarankiškai organizuoti pagalbą PD požymius patiriančiai mamai. Tikime, kad kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kaip padėti PD patiriančiam artimajam bei vertinti emocinius sunkumus kaip visos šeimos patirtį.
• Judėjimas: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto.
• Kvėpavimas: Gilus kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą.
• Mityba: Subalansuota mityba palaiko fizinę ir emocinę gerovę.

Profesionali pagalba ir specialistai

Jei esate ar jaučiatės vieniša, išdrįskite pasisakyti mažylio gydytojai, ji tikrai nukreips pas specialistus. Pogimdyvinės depresijos priežastys gali būti pačios įvairiausios, kartais tai tiesiog sutrikusi medžiagų pusiausvyra organizme. Būna, jog pakanka labai paprastos specialistų pagalbos, ir pasaulis vėl ima atrodyti linksmas ir geras. Tereikia žengti vieną žingsnelį. Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai. Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus, bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais.

Pagalbos organizacijos ir kontaktai Lietuvoje

Lietuvoje fizine sveikata vis dar rūpinamės labiau nei psichikos sveikata. Dėl to santykių krizės, neištikimybė, emocinė įtampa, pogimdyminė depresija ir prarasta prasmė tampa kasdienybe tūkstančiams žmonių, kurie pagalbos ieško per vėlai. Gilinantis į moterų poreikius, sunkumus, su kuriais jos susiduria nėštumo metu ir po gimdymo, gimė unikalių metodų, kylančių iš realaus poreikio mūsų visuomenėje. Surinkti nemokamos emocinės paramos kontaktai Lietuvoje ragina mamas nekentėti ir žengti pirmą žingsnį prieinamu būdu (pagalbos linijos, konsultavimo, paramos ir pagalbos svetainės), primena apie nemokamas valstybines psichologų konsultacijas.

• Visuomenės sveikatos biurai: rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai: teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
• Mobilios krizių įveikimo komandos: esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
• Būtinoji pagalba: Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
• Pogimdyminės depresijos centras (VšĮ „Mediapressa“): švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams. www.pdcentras.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt.
• Mamos linija: Anoniminė emocinė parama el. paštu.
• Programėlė „Ramu“: tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
• Savitarpio grupės: Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis.
• Namų mama: Nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje.
• Viltes linija: teikiama emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo. 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt.
• Jaunimo linija: Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt.
• Tu esi: informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt.
• Caritas Motinos ir vaiko globos namai: paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos.
• Programėlė „Atsipūsk“: dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą.
• Programėlė „Pagalba sau“: emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
• „Mama mums rūpi“: pogimdyminės depresijos prevencija. Psichologai-konsultantai teikia psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu.

Psichoterapija - kelionė į save

Psichoterapija tai kelionė į save. Tai laikas vidinei kelionei, tai galimybė atrasti savo kelią, patikėti juo, priimti jį, atverti savo žaizdas, susitikti su savo šešėliu. Tai galimybė užmegzti gilesnį ryšį su savimi, su kitu žmogumi, su pasauliu. Tai erdvė išgirsti save, patirti ir iš tiesų susidomėti savo gyvenimu. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.

tags: #motinyste #neteikia #dziaugsmo

• pačiūžų pasirinkimas vaikams
• Lietuvos paukštininkystės modernizacija
• kaip narkozė veikia vaiko emocinę būklę
• Kaip ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinius įgūdžius
• Sužinokite apie Basčių šeimos tradicijas