Gimdymo po 50 metų iššūkiai ir galimybės: medicininiai, socialiniai ir asmeniniai aspektai
Nėštumas po 50-ies metų vis dar laikomas itin retu reiškiniu, tačiau šiuolaikinės medicinos ir reprodukcinės technologijos pažanga leidžia kai kurioms moterims pastoti ir šiuo amžiaus tarpsniu. Visgi šis laikotarpis turi daugybę iššūkių - tiek fizinių, tiek emocinių - ir reikalauja kruopštaus pasirengimo bei individualaus medicininio vertinimo. Vakarietiško gyvenimo modelis paliečia vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. Nebeskubama kuo anksčiau kurti šeimų, vaikai planuojami susitvarkius buitį ir karjerą. Daugybė moterų atidėlioja motinystę iki 30 metų ir ilgiau. Tačiau, ar vėlyvas gimdymas jau tapo norma? Nors pasaulis nebepanikuoja, kad vis daugiau moterų atideda motinystę, specialistai neretai neigiamai atsiliepia apie vėlyvą gimdymą ir mano, kad moteris rizikuoja savo bei mažylio sveikata. Bet kai kurie specialistai tvirtina priešingai - esą vėlyva motinystė naudinga ir vaikui ir mamai.
Vaisingumo pokyčiai su amžiumi
Vaisingumas moters organizme natūraliai mažėja su amžiumi. Daugumai moterų menopauzė įvyksta tarp 45-55 metų, o tai reiškia, kad kiaušidės nebegamina kiaušialąsčių, ovuliacija sustoja, ir natūralus pastojimas tampa praktiškai neįmanomas. Net ir iki menopauzės, kiaušialąsčių kokybė ir kiekis gerokai sumažėja, padidėja genetinių anomalijų tikimybė. Mokslu įrodyta, kad kiaušidžių senėjimas prasideda maždaug nuo 28 metų amžiaus, tai reiškia, kad vyksta kiaušialąsčių nykimas ir blogėja jų kokybė. Ypač greitai kiaušialąsčių kokybė pradeda blogėti nuo maždaug 36 metų amžiaus.
Perimenopauzė ir menopauzė
Perimenopauzės pradžia gali būti labai įvairi. Vienoms moterims prasideda apie 40-45 metus, kitoms 35-40 metus. Perimenopauzė yra įžanga į menopauzę. Ji gali testis nuo 6 mėn iki kelių metų. Anksčiau menopauzė prasidėdavo 50-55 metų moterims, tačiau dabar menopauzė „jaunėja“. Normalu, kai menopauzė prasideda apie 45-47 moters gyvenimo metus. 35-40 metų moters menopauzė laikoma ankstyva menopauze. Dažniausias simptomas - sutrinkantis menstruacinis ciklas. Ciklas pradeda trumpėti. Tipiškai menstruacinis ciklas trunka 28-35 dienas, tačiau jis sutrumpėja iki 20 ar net mažiau dienų. Moterys gali kraujuoti ir kas dvi savaites. Tai patys pirmi signalai. Be abejo, yra ir kiti simptomai. Dažnai moteris gali suklysti galvodamos, kad pastojo, nes dingsta menstruacijos. Todėl visada esant menstruacinio ciklo sutrikimams, užsitęsus ilgiau negu 35 dienas rekomenduojame atlikti kraujo tyrimą, nustatyti chorioninį gonadotropiną.
Ar natūralus pastojimas dar įmanomas?
Labai retais atvejais moteris gali pastoti natūraliai net po 50-ies, jei ovuliacija vis dar vyksta. Visgi tai yra išimtinė situacija, o dauguma tokių nėštumų būna netyčiniai, dažnai diagnozuojami vėlai. Todėl medikai pabrėžia, kad net ir artėjant prie menopauzės būtina naudoti kontracepciją, jei nėštumas nėra planuojamas.
Pagalbinio apvaisinimo technologijos ir vėlyvoji motinystė
Nors natūralus pastojimas po 50-ies yra itin retas, medicininiu požiūriu nėštumas vis dar įmanomas - ypač pasitelkus pagalbinio apvaisinimo metodus.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Šiuolaikiniai pagalbinio apvaisinimo metodai - ypač IVF su donoro kiaušialąstėmis - leidžia moterims tapti motinomis ir po 50-ies. Tokiais atvejais vaisius vystosi moters gimdoje, bet genetinė medžiaga dažnai būna iš jaunesnės donorės. Ši praktika vis dažnesnė ir Lietuvoje, nors vis dar kelia etinių, socialinių ir medicininių diskusijų. Mūsų šalyje kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, kai moteris yra iki 42 metų. Dažnai vyresnėms nei 45 metai moterims reikia donorinės kiaušialąstės pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Visose šalyse diskutuojama etiniais šios situacijos klausimais. Ar padedant tokiu būdu šeimai ir kartais rizikuojant moters sveikata ir gyvybe - etiška taikyti tokį gydymą.
Vienas iš naujausių metodų, kurį prieš 6 metus sėkmingai pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti Vaisingumo Centre, yra - kiaušidžių atjauninimo procedura (PRP). Jos metu naudojami moters organizmo ištekliai - trombocitais papildyta kraujo plazma (PRP), ir moteris gali pastoti natūraliai. Į kiaušides suleidus trombocitais papildytos plazmos dėl čia esančių augimo faktorių pažadinami kiaušinėliai, o kiaušidžių kamieninės ląstelės transformuojasi į kiaušialąstes. Tai yra efektyvus gydymo būdas.
IVF ciklas - kas tai? Pagalbinio apvaisinimo procedūros ir naujovės | Vaisingumo šaknys #34
Kiaušialąsčių šaldymas yra vienas vaisingumo išsaugojimo būdų, padidinančių galimybę ateityje susilaukti vaikų. Galimybė pastoti perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu labai padidėja atliekant pagalbinį apvaisinimą, jei jaunesniame amžiuje yra užšaldytos pacientės kiaušialąstės. Tyrimai rodo, kad dažniau savo kiaušialąstes užšaldyti ryžtasi išsilavinusios, karjeros siekiančios ir didesnes pajamas gaunančios 36-40 metų moterys. Iš jų net 85 procentai yra vienišos, neplanuojančios artimiausiu metu kurti šeimos.
Galimos nėštumo rizikos ir komplikacijos po 50 metų
Nors šiuolaikinė medicina leidžia pastoti ir po menopauzės, svarbu suprasti, kad nėštumas po 50 metų neišvengiamai susijęs su padidinta rizika. Su amžiumi keičiasi ne tik moters hormonų pusiausvyra, bet ir širdies, kraujagyslių, inkstų bei kitų sistemų veikla, todėl organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie nėštumo sukeliamų pokyčių.
Sveikatos komplikacijų tikimybė mamai
Vyresniame amžiuje padidėja šių nėštumo komplikacijų rizika: padidėjęs kraujospūdis ir preeklampsija - tai gali kelti pavojų tiek mamai, tiek kūdikiui; gestacinis diabetas - nėštumo metu atsirandantis cukraus kiekio kraujyje sutrikimas, dažnesnis vyresnėms moterims; cezario pjūvis - vyresnio amžiaus moterims dažniau prireikia chirurginio gimdymo dėl padidėjusio komplikacijų skaičiaus; persileidimo ir priešlaikinio gimdymo rizika - ypač jei naudojamos donorinės ląstelės ar hormoninė stimuliacija; kraujavimai nėštumo metu - dėl sumažėjusio gimdos elastingumo ar kraujotakos pokyčių. Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė taip pat yra didesnė. Daugelis akušerių-ginekologų pasakytų, kad laukiantis dvynukų ar trynukų dažniau komplikuojasi ir kitos ligos.
Poveikis kūdikiui
Kūdikio sveikatai taip pat gali kilti tam tikra rizika. Nors donorinės kiaušialąstės sumažina genetinių anomalijų tikimybę, išlieka rizika dėl: mažesnio gimimo svorio, apsigimimų (ypač jei nėštumas vyresnio amžiaus moters organizmui yra labai didelė apkrova), vystymosi sutrikimų pirmaisiais metais (rečiau, bet svarbu stebėti). Pirmąkart gimdančioms 30-etėms gresia sunkesnis gimdymas, rizika susilaukti vaikučio su Dauno sindromu išauga 9 kartus, o tikimybė, kad gimdymas baigsis Cezario pjūviu - iki 40 proc. Medicinos ir genetikos mokslo centro (Rusija) duomenimis, keturiasdešimtmetėms tikimybė pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu, lyginant su 30 metų mamomis, išauga net devynis kartus. Štai kodėl po 40 metų (juo labiau, po 50 metų) moterims geriau atsisakyti natūralaus apvaisinimo ir pasinaudoti dirbtiniu. Adelaidės (Australija) mokslininkai pastebėjo, kad vyresnio amžiaus moterims po dirbtinio apvaisinimo gimę vaikai įgimtų anomalijų turi gerokai rečiau nei tie, kurie buvo pradėti natūraliu būdu.
Būtinas pasiruošimas ir speciali medicininė priežiūra
Planuojančiai gimdyti moteriai būtina pasirūpinti savo sveikata. Mažai keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių moterų, pridėjusios ranką prie širdies, gali pasakyti, kad jaučiasi geriau nei jaunystėje. Taip yra dėl to, kad iki tokio amžiaus (ir tai visiškai natūralu) žmonėms išsivysto lėtinės ligos, atsiranda problemos su širdies ir kraujagyslių sistema, vyksta pokyčiai kaulų ir raumenų sistemoje. Visa tai ne tik apsunkina nėštumo eigą, bet ir mažina tikimybę pagimdyti visiškai sveiką kūdikį.
Todėl, prieš „imantis kūdikio pradėjimo veiklos“, moteriai reikia atlikti visus medicininius tyrimus ir atsikratyti lėtinių ligų. Ir, žinoma, nepamiršti visavertės mitybos, pasivaikščiojimų gryname ore ir būtinai atsisakyti kenksmingų įpročių. Apsigimusių vaikų vyresniame amžiuje gimsta mažiau, nes daugiau tikrina, tokias moteris siunčia genetiko apžiūrai, gauna dar keletą kitų tyrimų. Jaunesnių niekas taip nežiūri, pas genetiką nesiunčia. 50-metė gaus ir atitinkamą priežiūrą, daugiau tyrimų, geresnę ir atidesnę priežiūrą. Pastojus vyresniame amžiuje būtina ir specializuota medikų priežiūra, ir specialūs prenataliniai tyrimai, siekiant sumažinti galimų komplikacijų riziką. Būtina perinatalinė patikra dėl galimų apsigimimų.
Gydytojai akušeriai ginekologai visada tokio amžiaus moteriai išaiškins galimas komplikacijas, įvertins moters galimybes pastoti, patars prieš nėštumą pasikonsultuoti su kitais specialistais, jeigu moteris turi lėtinių ligų. Visada reikia prisiminti, kad tik ant sveikos obels užauga sveikas obuolys.
Šiuolaikinio gimdymo ypatumai: ilgesni sąrėmiai
Visos bent kartą gimdžiusios poros žino, kad ilgiausiai ir skausmingiausiai trunka pirmoji gimdymo fazė - sąrėmiai, kuomet pradeda vertis gimdos kaklelis. Atlikę tyrimą JAV mokslininkai nustatė, kad sąrėmiai šiandien trunka gerokai ilgiau, negu prieš penkiasdešimt metų. Vidutiniškai nuo dešimt iki dvylikos valandų - tiek vidutiniškai trunka sąrėmiai, kol gimdos kaklelis atsiveria tiek, kad vaikutis jau būtų pajėgus išvysti šį pasaulį. Žinoma, šie skaičiai kiekvienai moteriai yra vis kitokie: vienoms šis laikas būna trumpesnis, kitoms - ilgesnis, tačiau vidutiniškai skaičiuojama, kad vienas gimdos kaklelio centimetras atsiveria per vieną valandą.
JAV mokslininkės palygino sąrėmių laiką tarp moterų, kurios gimdė nuo 1959 iki 1966 metų su moterų sąrėmių laiku šiais laikais (gimdžiusiųjų nuo 2002 iki 2008) ir padarė išvadą, kad dabar šis laikas yra gerokai ilgesnis. Sąrėmių laikotarpis pailgėjo beveik trimis valandomis! Išvada yra tokia, kad šiais laikais pirmą kartą gimdžiusioms moterims sąrėmiai trunka maždaug 2,6 valandos ilgiau, negu truko mūsų močiutėms ar mamoms. Kai moteris gimdo antrą arba trečią vaiką, šis skirtumas yra dvi valandos.
Gimdymo „užsitęsimą“ lemiantys veiksniai
Tyrimą atlikusios mokslininkės bando atsakyti į klausimą, kodėl taip nutiko. Vienas iš veiksnių, kodėl taip yra, galėtų būti vyresnis gimdyvių amžius. Šiais laikais gimdo vyresnės moterys. Taip pat svarbus gali būti moterų kūno masės indeksas, kuris irgi yra didesnis šiuolaikinių moterų, sakoma tyrimą publikavusiame „American Journal of Obstetrics & Gynecology“ leidinyje. Dar viena svari tyrimo rezultatus paaiškinanti priežastis - šiuolaikiniai naujagimiai gimsta didesnio svorio, negu šešiasdešimtaisiais metais. Taip pat minimi nuskausminantys vaistai, kurie šiais laikais naudojami daug dažniau, ir dėl to pailgėja sąrėmių laikas.
Pavyzdžiui, epidūrinę nejautrą JAV šiais laikais renkasi 55 procentai gimdančiųjų, tuo tarpu 1959 - 1966 metais tokių buvo vos 4 procentai. Aptariamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo ir cezario pjūvio operacijų JAV - nuo 12 iki 31 procento.
| Laikotarpis | Epidūrinės nejautros naudojimas (JAV) | Cezario pjūvių procentas (JAV) |
|---|---|---|
| 1959 - 1966 m. | 4 % | 12 % |
| 2002 - 2008 m. | 55 % | 31 % |
Vėlyvos motinystės privalumai ir psichologiniai aspektai
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vėlyvas gimdymas - neabejotina nauda. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės. Vis dėlto kol kas tiksliai nenustatyta, kokios priežastys tai lemia. Kad egzistuoja ryšys tarp vėlyvo gimdymo ir ilgesnės gyvenimo trukmės, atrado Jutos universiteto mokslininkai. Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Kenas R. Smithas, jei moteris iš jūsų šeimos gimdė būdama vyresnio amžiaus, didelė tikimybė, kad ir jūsų gyvenimas bus ilgesnis. Norint įvertinti savo šansus tapti ilgaamžiu reikėtų sužinoti, kiek moterų jūsų giminėje susilaukė vaikų būdamos vyresnio amžiaus. Anot mokslininkų, vėlyvas gimdymas yra rodiklis, kad egzistuoja tam tikros genetinės priežastys, lemiančios, jog ilgaamžiškumas bus perduodamas iš kartos į kartą. Genetikai padarė išvadas, kad vėlyva motinystė 14-17 proc. sumažina mirtingumo riziką po 50 metų. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat 20-22 proc. sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.
Nėštumo po 50 metų privalumai ir trūkumai
Nors daug dėmesio skiriama rizikoms, svarbu nepamiršti, kad vyresnės moterys dažnai į nėštumą ateina su didesniu gyvenimo patyrimu, tvirtesne emocine branda ir aiškiu pasirinkimu - šis sprendimas dažniausiai būna labai apgalvotas ir sąmoningas. Vis dėlto negalima ignoruoti ir objektyvių iššūkių.
- Privalumai
- Didesnė emocinė branda ir tvirtas noras turėti vaiką.
- Stabilesnė finansinė padėtis ir gyvenimo patirtis.
- Dažniausiai labiau motyvuotos sąmoningai rūpintis nėštumu.
- Moderni medicina leidžia saugiai išnešioti vaiką net vyresniame amžiuje.
- Trūkumai
- Didesnė rizika nėštumo komplikacijoms (aukštas kraujospūdis, diabetas).
- Gali būti sunkiau fiziškai prižiūrėti vaiką, ypač augant.
- Ilgesnis gijimo laikas po gimdymo, dažniau reikalingas cezario pjūvis.
- Socialinis spaudimas ir neigiamos reakcijos aplinkoje.
sichologiniai ir socialiniai iššūkiai
Nėštumas po 50 metų - tai ne tik medicininis, bet ir psichologiškai bei socialiai reikšmingas įvykis. Jis dažnai kelia įvairių emocijų - nuo džiaugsmo ir vilties iki nerimo dėl ateities. Neretai vyresnės moterys susiduria su išankstiniu visuomenės vertinimu ar net atviru skepticizmu. Čia yra vyresnių žmonių požiūris. Kad būtinai nesveikas gims, ar ką. Turbūt dėl mūsų šalies tradicijų. Nes taip yra įprasta. Jau labiau įprasta matyti paauglę ar 19-metę nėščią. Manau, kad daugiausiai lemia ne tradicijos, o asmeninė žmogaus patirtis. Ir kiekvienas žiūri iš savo varpinės. Jei gimdė tik 20 - tam bus keista, kad kažkas 40-50 metų dar nori susilaukti vaikų, kai "jau reiktų anūkus supuoti".
Nėra taip, kad vyresniam amžiuj sunkiau praeitų nėštumas ar gimdymas, ypač jeigu ne pirmakartė. Taigi klijuoti etiketes pagal amžių ne šiaip neetiška, bet ir neprofesionalu. Žmogus ir 60 metų gali būtų geresnės sveikatos nei daugelis jaunų. Žmogus žmogui nelygus ne tik sveikatos, bet ir charakterio, gyvenimo džiaugsmo ir t.t. atžvilgiais.
Emocinė būsena ir psichologinė adaptacija
Moterys, pastojusios vyresniame amžiuje, dažnai jaučia spaudimą „suspėti viską padaryti“, nes laiką mato kaip ribotą. Gali kilti klausimai apie gebėjimą fiziškai pasirūpinti kūdikiu, apie sveikatos palaikymą ateityje ar net apie tai, ar pavyks pamatyti vaiko pilnametystę. Taip pat neretai jaučiamas emocinis nuovargis dėl ilgo nevaisingumo gydymo proceso, ypač jei nėštumas pasiektas per pagalbinį apvaisinimą.
Socialiniai lūkesčiai ir aplinkinių reakcija
Nors visuomenė tampa vis atviresnė, kai kuriose kultūrose ar bendruomenėse vyresnės amžiaus moterys vis dar gali sulaukti neigiamų reakcijų ar klausimų: „Ar ne per vėlu?“, „Kas augintų vaiką, jei kas nors nutiktų?“ Tokios reakcijos gali paveikti emocinę savijautą, ypač jei moteris neturi palaikančios aplinkos ar šeimos. Svarbu atsiminti, kad kiekviena moteris turi teisę į motinystę savo laiku - o emocinis pasirengimas dažnai būna net stipresnis nei jaunesniame amžiuje.
Gydytojų ir moterų patirtys
Nėštumas vyresniame amžiuje visada turi būti vertinamas individualiai. Svarbu ne tik moters amžius, bet ir jos bendra sveikatos būklė, hormonų balansas, kraujagyslių sistema, širdies veikla ir net psichologinis pasirengimas. Gydytojai vieningai sutaria - toks nėštumas gali būti sėkmingas, jei yra kruopščiai planuojamas, stebimas ir palaikomas mediciniškai.
Gydytojo nuomonė
Profesorius Eyalas Shineris iš Beer Ševos (Izraelis) klinikos „Soroka“ akušerijos ir ginekologijos skyriaus teigia: „Jeigu dėl kokių nors priežasčių jūs nusprendėte atidėti motinystę vėlesniam laikui, būkite pasiruošusios tam, kad nėštumas ir gimdymas gali neapsieiti be didelių komplikacijų. Tačiau gimdysite jūs, pavyzdžiui, 42, 50 ar 52 metų - bent jau medicinos statistikos požiūriu, ypatingo skirtumo nėra“. Izraelio mokslininkai mano, kad gimdymas po 50 metų sveikai moteriai nėra pavojingesnis nei keturiasdešimtmetei. Svarbiausia yra tinkamai tam pasiruošti ir kaip įmanoma labiau sumažinti visas rizikas.
Akušeris-ginekologas dr. Dainius Kuliešius pažymi: „Nėštumas po 50 metų nėra neįmanomas, bet jis reikalauja labai tikslaus vertinimo ir priežiūros. Pacientėms šiuo amžiaus laikotarpiu dažniau taikome individualų stebėsenos planą, rekomenduojame išsamius tyrimus dar prieš pastojimą. Jei moteris yra fiziškai ir psichologiškai pasirengusi, tokia motinystė gali būti labai prasminga ir saugi.“
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė doc. dr. Eglė Machtejevienė įvardijo, kad svarbu atsižvelgti ne tik į motinos, bet ir į tėvo amžių. „Didelės rizikos nėštumas gali prasidėti dar iki pastojimo. Jeigu pacientė yra vyresnio amžiaus, jeigu jai yra 35 metai ir daugiau, jeigu vaiko tėtis yra 42 metų ir daugiau, tuomet mes kalbame apie genetinius tyrimus, kurių reikės vaisiui,“ - teigė E. Machtejevienė. - „Kartais netgi porai būna sunku pastoti, didelė rizika prasideda jau tada, kai prireikia pagalbinio apvaisinimo metodo.“
Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė teigė, kad gimdyvių amžius Lietuvoje vis didėja, tačiau pridūrė, kad kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį. „2017 metais 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc.“ - vardijo D. Ramašauskaitė. Ji siūlytų pagimdyti kuo jaunesniame amžiuje, bent jau iki 40 metų, nes nuo 35-erių vaisingumas pradeda mažėti, didėja apsigimimų rizika.
Žmonių atsiliepimai apie nėštumą po 50 metų
Nors nėštumas vyresniame amžiuje vis dar nėra dažnas reiškinys, moterų, kurios jį patyrė, istorijos gali būti nepaprastai įkvepiančios. Dauguma jų pabrėžia ne tik iššūkius, bet ir gyvenimą pakeitusią patirtį bei gilų emocinį ryšį su šiuo vėlyvu sprendimu.
- „Mano dukra gimė, kai man buvo 51-eri. Aš jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad niekada neturėsiu vaikų… Ir štai - šiandien aš turiu nuostabią mergaitę, kuri kiekvieną dieną man primena, kad gyvenimas vis dar pilnas stebuklų.“ - Regina, 54 m.
- „Buvo baisu - gydytojai įspėjo apie rizikas, artimieji stebėjosi. Bet mano organizmas susitvarkė puikiai. Aišku, buvo sunkiau fiziškai nei jaunystėje, bet emocinis pasitenkinimas - nepalyginamas.“ - Jurgita, 57 m.
- „Auginu sūnų kartu su vyru, kuris vyresnis net už mane. Kartais žmonės žiūri kreivai, bet kai matau savo vaiko šypseną, suprantu, kad mums buvo verta.“ - Rūta, 52 m.
- „Nėštumas vyresniame amžiuje - tai nuolatinė stebėsena, atsargumas, tyrimai… Bet kartu ir brandus motinystės išgyvenimas. Jautiesi tikrai pasiruošusi būti mama.“ - Aušra, 50 m.
Istorija apie 70 metų S. Namukwayą iš Ugandos, susilaukusią dvynių po pagalbinio apvaisinimo procedūros, kelia diskusijas. Pediatrai dvynius pavadino stebuklingais kūdikiais. Pati S. Namukwaya įsitikinusi: „Kai kas gali ginčytis, kad būdama 70 metų esu sena, bet Dievas nusprendė, kad būdama tokio amžiaus turėsiu dvynius. Nėra nė vieno, kuris galėtų apriboti Dievo valią ir galią.“ Tačiau JAV medikas Branas Lewine’as įsitikinęs, kad apvaisinti 70-metę yra labai neatsakinga, atsižvelgiant į galimas rizikas ir kūdikio ateitį. Tačiau Ugandoje galioja savos tradicijos. Gydytojas E. T. Sali nedvejodamas gynė S. Namukwayą: „Tai žmogaus teisė. Tai jos kūnas. Ji fiziškai pasirengusi.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
