Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) tėvams, auginantiems vaikus
Būsimi ir esami tėveliai turi pasirūpinti ne tik vaiko, bet ir savo privalomuoju sveikatos draudimu tam, kad galėtų gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje.
Vaiką auginantys tėvai turi žinoti, kad privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis, gimus atžalai, mamai arba tėčiui nesuteikiamas savaime, t. y. jie patys turi sutvarkyti reikiamus dokumentus, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai.
Norint, kad draudimas įsigaliotų, tėvai turi atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) pagal savo gyvenamąją vietą (PSD nebus suteiktas telefonu arba pateikus dokumento kopiją).
Atvykęs vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, TLK privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Originalo neturėjimas negarantuoja, kad vaiką tikrai augina būtent tas asmuo, kuris nori pasinaudoti valstybės parama.
Duomenys, patvirtinantys draustumą, įvedami į informacinę sistemą, kuria naudojasi gydymo įstaigos, su kuriomis ligonių kasos sudaro sutartis dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo.
Už gydymo paslaugas, teikiamas medicinos įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, mokėti nereikės - už tai moka ligonių kasos PSDF biudžeto lėšomis.
Tik vienas iš tėvų gali būti draudžiamas PSD valstybės lėšomis.
Kas gali būti draudžiamas valstybės lėšomis?
Tėvams, auginantiems vaikus, reikia įsidėmėti, kad teisę į PSD valstybės lėšomis turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vieną vaiką iki 8 m., ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vieną vaiką iki 8 m.
Taip pat šią teisę turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, kol vyriausiam vaikui sukanka 18 m.
Tėvai turi tarpusavyje nuspręsti, kuris iš jų bus draudžiamas PSD valstybės lėšomis ne tik gimus vaikui, bet ir vėliau, jei, pavyzdžiui, vienas iš jų netenka darbo.
Esminė priežastis yra ta, kad į PSD valstybės lėšomis turi teisę tik vienas iš tėvų - mama arba tėtis.
Kuris iš jų pageidaus šio draudimo gimus vaikui automatiškai nefiksuojama.
Dėl to tėvai turi sutarti tarpusavyje.
Sutarus, kad draudimas valstybės lėšomis reikalingiausias, tarkime, mamai, šis sutarimas gali būti ir laikinas.
Pasikeitus situacijai (netekus darbo ar pan.), teisė į PSD gali būti perduota tėčiui ar atvirkščiai.
„Tėvų apdraudimo PSD nereikėtų vertinti kaip savaime suprantamo dalyko. Situacijų būna įvairių. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai tėvai dirba, gyvena ir yra apdrausti sveikatos draudimu kitose šalyse, kai kuriems tėvams atimtos tėvystės teisės, kai kurie bausmę atlieka pataisos namuose, o būna ir taip, kad vaiką augina vienas iš tėvų, kai tuo tarpu kitas prie auginimo neprisideda ir pan. Tokiais atvejais reikia individualiai vertinti kiekvieną situaciją ir nustatyti, ar pageidaujančiajam galima suteikti sveikatos draudimą. Neretai tokio draudimo suteikti negalima, nes, pavyzdžiui, negalima apdrausti žmogaus sveikatos draudimu dviejose šalyse. Taip pat PSD valstybės lėšomis nepriklauso praradus tėvystės teises“, - sako Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.
Tėvams, auginantiems vaikus, reikia įsidėmėti, kad teisę į PSD valstybės lėšomis turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vieną vaiką iki 8 m., ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vieną vaiką iki 8 m.
Taip pat šią teisę turi vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, ar vienas iš globėjų, šeimoje globojantis 2 ir daugiau nepilnamečių vaikų, kol vyriausiam vaikui sukanka 18 m.
Norint, kad vienam iš tėvų PSD būtų suteiktas, būtina TLK pateikti prašymą apdrausti, nurodant jame savo ir vaikų duomenis.
Tai galima padaryti ir neatvykus į ligonių kasą - reikia užpildyti prašymą, kurio forma skelbiama ligonių kasų interneto svetainėje čia.
Užpildytą prašymą į ligonių kasą galima atsiųsti paštu arba el. paštu.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais gyventojai, norėdami nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinimo.
Nepaisant to, kad žmogus gali būti draudžiamas PSD valstybės lėšomis, jis pats turėtų pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu.
Tai leis gydymo įstaigoms išvengti nesklandumų, o pacientui nereikės mokėti už paslaugas, kurios jam turėtų būti teikiamos nemokamai.
Pirmiausia atvykti į TLK turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys.
Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo.
Tad tokiai moteriai nereikėtų nerimauti - jai bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Tik svarbu su asmens tapatybės dokumentu ir nėštumą patvirtinančia pažyma, kurioje turi būti nurodytas nėštumo laikotarpis arba data, kada suėjo 28 nėštumo savaitės, apsilankyti TLK - pagal šiuos dokumentus ji bus apdrausta.
Tuo tarpu kūdikio besilaukiančioms moterims, dirbančioms pagal darbo sutartį, kurioms yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos, kreiptis į TLK dėl draustumo valstybės lėšomis nustatymo nereikia.
Tiesa, jei mažylio besilaukiančioms sportininkėms, atlikėjoms, dirbančioms pagal autorines ir kt. sutartis dėl kokių nors priežasčių nėštumo ir gimdymo atostogos nesuteikiamos ir pašalpos neskiriamos - jos, suėjus 28 nėštumo savaitėms, taip pat su pažyma turėtų kreiptis į TLK.
Dažnai būna, jog sportininkės, atlikėjos, pagal autorines sutartis dirbančios moterys kas mėnesį pajamų negauna, todėl tokiu atveju moters draustumas PSD nutrūksta.
Tad atkreipiame dėmesį į tai, kad nėščios moterys, gaunančios pajamų pagal autorines sutartis, taip pat iš sporto, atlikėjo veiklos, tais mėnesiais, kai šių pajamų negauna, PSD įmokas turi mokėti savarankiškai - tol, kol pradės gauti pašalpas iš „Sodros“.
Jei besilaukiančios mamos vykdo individualią veiklą, jos iki nėštumo ir gimdymo atostogų turi mokėti fiksuotas PSD įmokas „Sodrai“ arba VMI (jei vykdo veiklą pagal verslo liudijimą).
Šios įmokos turi būti mokamos tol, kol pašalpas pradės mokėti „Sodra“.
Tuo atveju, jei šioms moterims pašalpa neskiriama, jos turi kreiptis į TLK.
Pateikusios pažymą, jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis pirmiau minėtu laikotarpiu - suėjus 28 nėštumo savaitėms iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo.
PSD mokėjimo ypatumai tėvams
Dirbdama pagal IVP net jei būsit drausta, kaip turinti vaiką, vis tiek turėsite mokėti PSD nuo gaunamų pajamų.
PSD dydis tokiu atveju priklauso tik nuo jūsų pajamų, mokat 6.98 proc.
Taip ir toliau mokėsite 6,98 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA.
Nebent nevykduteme jokios veiklos.
Na neturėtumet verslo liudijimo ar individualios veiklos tada nereiktų mokėti.
Klausimas kam tėvas ir dirbs pirmus metus ir eis vpa.
Tai juk gausis kad bus prarastos pajamos.
Jei alga viršys vpa jis jų tiesiog negaus.
Kaip jau rašė, jei vyras eis VPA ir dirbs, finansiškai jums visiškai nenaudinga, nes VPA išmokos negaus.
Na kodėl vyras lieka dirbti, tai čia jau kita situacija ir ji mums 100 kartų naudingesnė, nei kad sėdės namie.
Tai jei parašau prašymą dėl PSD ligonių kasom, tai vistiek moku tą patį 50 eur PSD, tik už 12 mėn iškart matų gale?
Tai vyras tegu dirba kaip dirbęs, niekas jam neliepia namie sėdėti.
Na kodėl vyras lieka dirbti, tai čia jau kita situacija ir ji mums 100 kartų naudingesnė, nei kad sėdės namie.
Na kodėl vyras lieka dirbti, tai čia jau kita situacija ir ji mums 100 kartų naudingesnė, nei kad sėdės namie.
Ar pasikeisti eigoje, jei pvz. vyras irgi su individualia dirba ir siuo metu neturi darbo tai buna vel ispupla tai vel neturi tai tuos menesius kai nedirba moka vistiek psd ta fiksuota, bet kaip suprantu nereiketu moket jei as atsisakau ligoniu kasose to draudimo nes yra mazas vaikas o jis persirasytu?
Nes man vistiek nuskaito sodra psd tai jokio nuostolio cia nebutu ir nereiktu man psd susimoket?
Ir jei jis nedirba ir turi susitvarkes ta drraudima su ligoniu kasom kad vaika turim maza ant jo tai nereiktu isvis moket jam (negaunant pajamu is darbo)?
Mano žiniomis aš (jūs taip pat) turėdama vieną vaiką būsite drausta PSD iki vaikui sueis 8 metai, t.y. Nereiks kas mėnesį (metų gale taip pat) mokėti tų berods 52 Eur.
Ir nesvarbu, kas eina VPA, šia lengvata bet kuris tėvas gali pasinaudoti.
Tėvai turi tarpusavyje nuspręsti, kuris iš jų bus draudžiamas valstybės lėšomis, nes juo gali tapti tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas.
Vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis.
Ką daryti, jei gimus vaikui arba praradę darbą, laiku į ligonių kasą nedirbantis tėvas ar mama nesikreipė?
Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligoni kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos.
Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama.
Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Auginant vieną vaiką iki 8 metų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali rinktis, kuris bus draudžiamas valstybės lėšomis.
Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų ar įtėvių gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų.
Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, kuris nori būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK ir informuoti apie pasirinkimą, kad būtent jis nori būti apdraustu PSD valstybės lėšomis.
Vaikelio besilaukiantys ar jau auginantys mažamečius vaikus ir dirbantys tėvai dėl savo draustumo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) gali jaustis ramūs, nes šios įmokos nuo jų darbo pajamų yra atskaičiuojamos kiekvieną mėnesį.
Vis dėlto tais atvejais, kai mažylio besilaukianti šeima nedirba, iškyla daugybė klausimų.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai būsimieji tėveliai nežino, kokiais atvejais valstybė juos draudžia PSD, kuris garantuoja gydymo paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Taip pat nežino, ką reikėtų daryti, norint tapti draudtu PSD.
Paprastai problemų dėl draustumo kyla moterims, kurios pradeda lauktis vaikelio niekur nedirbdamos ir neturėdamos bedarbio statuso, t. y. VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė teigia, kad neretai ir darbo biržoje registruotos bei niekur nedirbančios moterys, gavusios iš gydytojo pažymą apie nėštumą, pristato ją tik darbo biržai, tačiau teritorinei ligonių kasai (TLK) nepateikia.
„Deja, tos būsimos mamos, kurios niekur nedirba ir nepristato tokios pažymos teritorinei ligonių kasai, lieka neapdraustos PSD tiek nėštumo laikotarpiu, tiek ir po gimdymo.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo ir tik jam prasidėjus būsimieji tėveliai sužino, kad gimdyvė yra nedrausta PSD.
Tai padaryti labai svarbu, kad ateityje nekiltų keblumų gydymo įstaigoje, norint gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas“, - sako N. Jelenskienė.
Taigi svarbu žinoti, jei nėščioji niekur nedirba, kad ji kreiptųsi į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir šios pažymos originalą pateiktų artimiausiai TLK.
Taip pat kiekvienai vaikelio besilaukiančiai moteriai svarbu žinoti ir tai, kad apdraustomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, taip pat nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms) ir 56 dienos po gimdymo.
Be to, Lietuvoje apdraustuoju laikomas ir vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų.
„Gimus vaikeliui tėvai turi tarpusavyje nuspręsti, kuris iš jų bus draudžiamas valstybės lėšomis, nes juo gali tapti tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas.
Vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, ligonių kasai turi pateikti vaiko gimimo liudijimo originalą ir savo tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kol tėvai nesikreipia į TLK, tol ligonių kasos neturi informacijos apie tai, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis, šios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų kompensuojamų gydymo paslaugų“, - sakė N. Jelenskienė.
N. Jelenskienės teigimu, jei laiku neatvykstama į TLK susitvarkyti reikiamų dokumentų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje, nes draudimo laikotarpis turi būti nustatomas ligonių kasoje.
Tik po to gali būti teikiamos gydymo paslaugos, už kurias moka ligonių kasos.
Spaudimas šokinėja? Lietuvė parodė arbatos mišinį, kurį gėrė mūsų močiutės.
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje.
Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai.
Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės.
Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta.
Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo.
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje.
Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba.
Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis.
Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis.
Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos.
Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama.
Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
