Moterystės iššūkiai: Perdegimas, stereotipai ir savirealizacija
Motinystė - tai nuostabus, tačiau kartu ir labai sudėtingas kelias, kupinas džiaugsmo, meilės, bet ir didelių iššūkių. Viena svarbiausių problemų, su kuria susiduria daugelis mamų, ypač auginančių kelis mažamečius vaikus, yra vadinamasis „perdegimas“. Šis terminas, dažniausiai vartojamas apibūdinti profesinės veiklos krizę, psichologines problemas darbe, nuolatinį nuovargį, nusivylimą, nesugebėjimą pailsėti, blogą miegą ir prarastą susidomėjimą anksčiau mėgta veikla, puikiai atspindi ir motinystės realybę.
„Jeigu kalbam apie mamas, kurios turi kelis mažamečius vaikus, tai diskusija jau susiaurinta iki mamų, kurios augina kelias atžalas. O mažamečiais vaikais paprastai yra laikomi vaikai iki šešerių metų, iki tol, kol jie išeina į mokyklą“, - teigia psichologas G. Navaitis. Jo pastebėjimu, daugelis straipsnių ir literatūros, skirtų profesiniam perdegimui, gali būti sėkmingai pritaikyti ir kalbant apie mažamečių vaikų priežiūros ugdymo situaciją.
Pavyzdžiui, JAV atlikti tyrimai rodo, kad iki 70 proc. tėvų patiria perdegimą, dažniausiai tai nutinka prižiūrint mažamečius vaikus. Perdegimo atsiradimo priežastys yra suprantamos: vaiko priežiūra yra nuolatinis procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. „Mes negalim vieną kartą pamaitinti vaiko, nuprausti, aprengti ir pasakyt, kad jau viską padariau. Tai, po poros valandų arba, geriausiu atveju, kitą dieną vėl reikės tai padaryti“, - pabrėžia G. Navaitis.
Be to, visuomenės ir pačių motinų lūkesčiai, kad motinystė turėtų teikti vien džiaugsmą, gali būti sunkiai įvykdomi. „Pareikalauti iš žmogaus jausmų, negalim. Mes galim susitarti dėl elgesio, kokiais principais vadovaudamiesi padarysim sprendimus“, - akcentuoja psichologas, kalbėdamas apie svarbius aspektus mamų psichologinei sveikatai palaikyti.
„Šeimyninis perdegimas“ ir poilsio svarba
G. Navaitis įvardija ir tokią sąvoką kaip „šeimyninis perdegimas“, kurio įveikimui gali padėti ne tik pats žmogus, bet ir aplinkiniai. Poilsis yra neatsiejama perdegimo atsikratymo dalis. „Pavargusiam žmogui reikia pailsėti. Vėlgi, jis turėtų suprasti ir pats, kad jam to reikia. Aplinkiniai turėtų kiek įmanoma padėti sudaryti sąlygas pilnaverčiam poilsiui“, - teigia specialistas.
Jis taip pat pastebi, kad kai kurios mamos klysta, bandydamos save žvalinti kofeinu ar kitais stimuliatoriais, kurie, ypač vartojami antroje dienos pusėje, gali sutrikdyti kokybišką miegą. „Atvejis, apie kurį kalbame, nėra išskirtinis, su juo susiduria turbūt didžioji dalis mamų, net tos, kurios turi tris aukles, padedančios prižiūrėti vaiką“, - priduria G. Navaitis.
Apibendrinant, ekspertas pabrėžia, kad šeimoje taip pat galimas perdegimas, ir visos rekomendacijos bei siūlymai, skirti jo įveikimui, tinka ir kalbant apie mamas. Svarbu keisti ne negatyvias emocijas, o ieškoti racionalių sprendimų, palengvinančių situaciją.
Vaikų auginimo iššūkiai ir visuomenės stereotipai
Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų tėvai susiduria su daugybe klausimų ir patarimų, kaip geriausia auginti vaiką. Nuo naujagimio pervystymo iki miegojimo su vaiku vienoje lovoje - kiekvienas žingsnis sulaukia aplinkinių dėmesio ir komentarų.
„Nuo Giminės Moterų iki praeivių gatvėje - rodėsi, visas pasaulis geriau už mane žino, kaip būti to vaiko motina“, - dalinasi viena mama, susidūrusi su informacijos gausa ir prieštaringais patarimais. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje informacija pasiekiama akimirksniu, tėvams tampa vis sunkiau atskirti, kuriais patarimais verta pasikliauti.
Ši problema yra glaudžiai susijusi su visuomenėje įsišaknijusiais lyčių stereotipais. Patriarchalinės sistemos liekanos vis dar daro įtaką moters vaidmeniui šeimoje ir visuomenėje. Tradiciškai moteris yra matoma kaip vaikų augintoja ir namų šeimininkė, o vyras - kaip šeimos materialinių išteklių tiekėjas. Tokie stereotipai riboja moterų savirealizacijos galimybes ir gali lemti diskriminaciją.
„Žiniasklaida gyventojų daugumai pristato, kas reikšmingo įvyko, bet taip pat ji pateikia veiksmingą interpretaciją, kaip reikia suprasti tai, kas įvyko. Žiniasklaida kuria įvaizdį (psichologijoje - vaizdinius) ignoruodama atskiras detales, arba konkrečius elementus priskirdama grupei“, - teigiama straipsnyje apie moters įvaizdį nacionaliniuose dienraščiuose. Dažnai moteris stereotipiškai siejama su namų jaukumu, vaikais, santuoka, emocionalumu, o vyriškumas - su nepriklausomybe, konkurencija, agresyvumu.
Tokie stereotipai gali turėti neigiamos įtakos ne tik moterų, bet ir vaikų raidai. Nuo pat mažens mergaitės ir berniukai yra skatinami atlikti tam tikrus lyčių vaidmenis, o tai gali riboti jų asmenybės vystymąsi ir saviraišką.
Viena iš svarbiausių užduočių tėvams - atrasti pusiausvyrą tarp tradicinės išminties, šiuolaikinių mokslo atradimų ir asmeninio patyrimo. Svarbu pasitikėti savo intuicija, atvirai bendrauti su partneriu ir ieškoti informacijos iš patikimų šaltinių.
Vaikų lytiškumo ugdymas ir savęs pažinimas
Vaikų lytiškumo ugdymas - tai ne tik supažindinimas su kūno dalimis, bet ir visapusiškas vaiko asmenybės ugdymas. Nuo pat mažens vaikai tyrinėja savo kūną, domisi aplinkiniais, užduoda klausimus. Tėvų užduotis - sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas galėtų laisvai reikšti savo jausmus ir ieškoti atsakymų.
Svarbu suprasti, kad vaiko lytinis ugdymas apima kur kas daugiau nei vien tik savęs įvardijimą berniuku ar mergaite. Tai apima vidinį savo lytinio tapatumo suvokimą, kuris gali atitikti biologinę lytį arba jos neatitikti. Vaikams svarbu suteikti galimybę tyrinėti pasaulį, žaisti su įvairiais žaislais, nevaržant jų fantazijos ir kūrybiškumo.
„Kad galėtume geriau suprasti vaikus, padėti jiems save geriau pažinti ir formuoti lytinį tapatumą galima vaikams pasiūlyti didelę žaislų įvairovę, neakcentuojant, su kokiais iš jų turėtų žaisti berniukai, o kokiais - mergaitės“, - pataria specialistai.
Vaikų psichologė Ramunė Narkevičiūtė pabrėžia, kad svarbu leisti vaikams tyrinėti savo kūną, mokyti kūno dalių pavadinimų ir paaiškinti, kad tam tikros kūno dalys yra privačios. Taip pat svarbu atvirai atsakyti į vaiko klausimus apie jo atsiradimą, atsižvelgiant į jo amžių ir supratimą.
Kai šeimoje atsiranda naujas narys, vyresni broliai ar seserys gali jausti nerimą ir pasikeitimus savo elgesyje. Tėvams svarbu suprasti šiuos pokyčius, kalbėtis su vaiku, padėti jam suprasti savo jausmus ir jaustis mylimu bei reikšmingu.
Galiausiai, svarbiausia, kad lytiškumo ugdymas kuria vaiko santykį su tėvais, pedagogais ir kitais žmonėmis. Toks bendravimas formuoja saugumo ir pasitikėjimo kitais žmonėmis nuostatą, žinant, kad jis yra visada laukiamas, priimamas, suprantamas bei išklausomas.
Nors visuomenėje vis dar jaučiamas patriarchalinės sistemos poveikis ir lyčių stereotipai, vis daugiau dėmesio skiriama lyčių lygybei ir moterų savirealizacijos galimybėms. Svarbu, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo lyties, turėtų galimybę siekti savo tikslų ir gyventi visavertį gyvenimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
