Mosėdis - viena iš seniausių Žemaičių žemės gyvenamųjų vietovių, įsikūręs prie Bartuvos upės (Baltijos jūros intakas, 102,5 km), apie 40 km į šiaurės rytus nuo Kretingos ir apie 13 km į pietus nuo Skuodo, nelabai toli (apie 15 km) nuo Latvijos sienos.
Pirmą kartą Mosėdžio vardas paminėtas 1253 m. kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose. Kuriantis Lietuvos valstybei, ši vietovė priklausė Ceklio sričiai, kuri XIII - XV a. buvo svarbi Lietuvos valstybės kūrimosi laikais. Mosėdis liko keliolikos kilometrų atstumu nuo jos, Lietuvos pusėje. Nuo 16 a. buvo dvaras ir valsčius - vyskupo valdos administracinis vienetas. Mosėdis įsikūręs Salantų regioniniame parke, o per miestelį teka Bartuva.
Mosėdis, kaip miestelis, 1950-94 metais buvo apylinkės centras, o 1950 m. iki 20 a. 10 dešimtmečio pradžios - kolūkio centrinė gyvenvietė. 2002 metais buvo patvirtintas miestelio herbas.

Švietimas Mosėdyje turi gilias tradicijas. Mokykla Mosėdyje buvusi dar unijinės Lietuvos laikais. Vyskupo M. Valančiaus rūpesčiu ji buvo atgaivinta ir 1853 m. ją lankė 49 mokiniai, daugiausia berniukai. Apie 1880 m. vietos kunigų rūpesčiu, mokykla buvo „žemaitiškai - katalikiška“: mokyta lietuviškai tikybos dalykų, katekizmo ir lietuviškai skaityti bei rašyti. 1867 m. įsteigta Mosėdžio valdinė pradžios mokykla. Kurį laiką tikybos dalykas mokykloje lietuviškai dėstė kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, 1895 - 1897 m. Mosėdžio vikaru dirbęs kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Po 1905 m. lietuviai mėgino įsteigti „Saulės“ draugijos mokyklą, bet iš rusų valdžios leidimo negavo.
Miestelyje šiuo metu veikia gimnazija (iki 1947 m. pradinė, 1947-54 m. septynmetė, 1954-2006 m. vidurinė mokykla), lopšelis‑darželis ir biblioteka, įkurta 1937 metais. Kultūrinį gyvenimą aktyviai palaiko Mosėdžio kultūros centras. Žymiausias Mosėdžio traukos centras - Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, kurį V. Intas pradėjo kurti 1957 metais, o atidarytas jis buvo 1979 metais.
Miestelyje veikia Mosėdžio parapijos vaikų globos namai. Jie įvardijami kaip viena iš miestelio institucijų, kartu su lopšeliu‑darželiu ir biblioteka. Tačiau pateiktuose šaltiniuose tiksli Mosėdžio parapijos vaikų globos namų įkūrimo data nėra nurodyta.

Nepriklausomybės metais Mosėdis išliko valsčiaus centru ir priklausė Kretingos apskričiai. 1923 m. miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, viešas valstybinis bibliotekos skyrius su skaitykla, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, kooperatyvas, malūnas, smulkaus kredito draugija, elektrinė, keliolika krautuvių ir amato dirbtuvių.
Dabartinėje Mosėdžio seniūnijoje veikia dvi norvegų kapitalo įmonės - UAB „Mitter“, gaminanti dirbtinius kailius, ir UAB „Termotextile“, gaminanti antklodes ir pagalves. Taip pat yra dvi medžio apdirbimo įmonės - UAB „Skalsa“, bei trys paminklų gamybos įmonės (A. Kataržio PĮ „Kūlis“, A. Venslausko IĮ, P. Leiliono IĮ) ir autoservisai („Kabera“ Udraliuose ir autoservisas Šaukliuose). Seniūnijoje yra 2 pašto skyriai, 11 parduotuvių, kavinė, svečių namai „Kaštonas“, ambulatorija, vaistinė.

Mosėdį palietė ir nelaimės - 1962 m. birželio 6 d. miestelį ištiko didelis gaisras, kurio metu išdegė gera dalis miestelio, įskaitant kolūkio kontorą, vaistinę, daugelį kolūkiečių bei miestelėnų pastatų. Nuo ugnies pavyko išgelbėti tik rytinius ir vakarinius Mosėdžio pakraščius.
Miestelyje aktyviai puoselėjamos kultūrinės tradicijos. 1993 m. Mosėdyje, Bartuvos upės slėnyje, vyko tarptautinio folkloro festivalio „Baltica 93“ renginiai. „Baltica“ festivalio renginiai Mosėdyje vyko du kartus. Mosėdį taip pat garsina miestelyje jau daugelį metų vykstantys įdomūs kultūriniai renginiai, tokie kaip folkloro šventės „Bieg opelė vingurdama“, country muzikos festivalis ir kiti. 2003 m. iškilmingai pažymėtos Mosėdžio pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750-osios metinės, o renginiai vyko tris dienas.
