Užkrečiamasis odos moliuskas (lot. Molluscum contagiosum) - tai virusinė odos liga, kurią sukelia Molluscum contagiosum virusas (MCV). Ši liga yra ganėtinai dažna, ypač tarp mokyklinio amžiaus vaikų, ir priklauso Poxvirus šeimai. Virusai į odą prasiskverbia pro mikroskopinius odos barjero pažeidimus, ir po inkubacinio periodo bet kurioje kūno vietoje pastebimas moliuskų augimas. Nors liga dažnai praeina savaime per 6-12 mėnesių, gydymas gali būti reikalingas siekiant sumažinti diskomfortą, užkirsti kelią viruso plitimui ar išvengti kosmetinių pasekmių.
Infekcijos sukėlėjas ir perdavimas
Ligą sukelia Molluscipox virusų genčiai priklausantis, poksvirusų grupės užkrečiamojo moliusko virusas. MCV užsikrečiama nuo sergančio žmogaus. Ligos inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų atsiradimo) svyruoja nuo 2 iki 7 savaičių, tačiaus kartais jis gali užsitęsti net iki 6 mėnesių. Infekcijos sukėlėjas perduodamas nuo odos ant odos liečiantis su sergančiuoju. Ligonis gali pernešti virusą į kitas savo kūno vietas liesdamas ar krapštydamas bėrimą. Jei odos pažeidimas yra lytinių organų srityje, užkrečiamasis moliuskas traktuojamas kaip lytiškai plintanti liga. Sukėlėjas taip pat gali būti perduodamas nuo sergančiojo per daiktus, pvz.: naudojantis tais pačiais rankšluosčiais, vonios kempinėmis ir kt. Virusu užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su sergančiuoju, taip pat per užkrėstus daiktus, pvz., rankšluosčius, žaislus, naudojantis ta pačia vonia, pirtyse, baseinuose, ar autoinokuliacijos būdu (kasantis, dėl trinties).
Didelė rizika susirgti vaikams kyla dėl to, kad jų imuninė sistema nėra iki galo susiformavusi, ir jie dažniau patiria tiesioginį odos su oda kontaktą su kitais žmonėmis. Didžiausia tikimybė užsikrėsti jiems ir yra tiesioginio kontakto metu per odą ar naudojantis sergančio asmens buitiniais daiktais. Pastebėta, kad didesnis viruso paplitimas šiltuose ir drėgnuose kraštuose.

Simptomai ir požymiai
Būdingos pavienės arba daugybinės odos ar perlamutrinės spalvos 2-6 milimetrų dydžio ovalios papulės, dažniausiai su labai būdingu įdubimu centre. Odos pažeidimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, išskyrus delnus ir padus. Vaikams dažniau pažeidžiamas veidas, liemuo, galūnės, o suaugusiems kirkšnys, lytinių organų sritis, šlaunys ir apatinė pilvo dalis. Labai retais atvejais bėrimai gali atsirasti burnos gleivinėje. Infekcijai būdingi blizgūs odos dariniai (panašūs į spuogus ar pūsleles), vadinami papulėmis. Papulės turi įdubimą viduryje. Tačiau ant kūno jų nebūna daug, t. y. vidutiniškai iki 20-ies. Dažniausiai užkrečiamuoju moliusku serga vaikai, nes jie prasčiau laikosi asmens higienos, artimiau kontaktuoja. Pirmiausia atsiranda keli smulkūs bėrimai, kurie palaipsniui užauga į iki 5 mm (nors gali būti nuo 2 iki 6 mm) dydžio papules. Nors papulių atsiranda ant viso kūno, dažniausiai jomis išberiamas veidas, pažastys, liemens sritis, galūnės, suaugusiesiems - apatinė kūno dalis. Dažniausiai ligoniai nejaučia jokių simptomų, tik odoje atsiranda tipiškas papulinis bėrimas. Kai kurie skundžiasi pažeistos vietos niežuliu, jautrumu ar skausmu. Daliai pacientų aplink bėrimus atsiranda alerginis odos uždegimas. Susidarę bėrimai vokų odoje gali sąlygoti konjuktyvitą. Odoje atsiranda standžios, lygiu paviršiumi, aiškių ribų, kupolo formos papulės. Paprastai bėrimas būna normalios odos spalvos, tačiau kartais gali būti lengvo perlamutrinio blizgesio. Vėliau mazgelio centre atsiranda įdubimas, kartais su angele centre, pro kurią matosi balkšvas ar gelsvai rusvas į varškę panašus turinys, kuris paspaudus išbėga. Bėrimo elementai paprastai būna 2-6 mm diametro. Papulių skaičius paprastai svyruoja nuo 1 iki 20. Dažniausiai jos išsidėsto grupelėmis, tačiau gali būti pasklidę odoje po visą kūną. Pacientams, infekuotiems ŽIV, bėrimo elementai gali būti didesni (iki 1 cm dydžio) ir jų gali atsirasti daugiau(>30 vienetų), nei asmenims, su normalia imunine būkle.

Diagnostika
Užkrečiamasis moliuskas dažniausiai diagnozuojamas apžiūros metu nustačius tipinius bėrimo elementus. Tačiau kartais užkrečiamąjį moliuską tenka skirti nuo daugelio kitų į jį panašių odos ligų. Jei pacientui užkrečiamojo moliusko rizika yra maža, o atsiradę bėrimai yra netipinės išvaizdos ar netipinėse kūno vietose, visuomet reikėtų pagalvoti, o jei reikia ir ištirti dėl tokių ligų kaip karpos, kondilomos, papilomos, epiteliomos, bazalinių ląstelių karcinoma, herpetinio bėrimo ir kt. Jei ligos diagnozė neaiški, gali būti atliekama pažeistos odos biopsija ir histologinis medžiagos tyrimas. Esant dideliam skaičiui bėrimo elementų ar kai papulės yra didelio skersmens, o ypač veido srityje, pacientus reikia tirti dėl galimos ŽIV infekcijos.
Gydymo metodai
Moliuskų gydymui gali būti pasirenkami mechaniniai (lazerinė destrukcija, šaldymas azotu, pašalinimas kiurete arba išspaudimas), cheminiai (tam tikros cheminės medžiagos, kaip kalio hidroksidas 5-10 proc., kantarinas) ar imunomoduliaciniai (specialūs vaistai, pvz. imikvimodas) metodai. Gydymo taktika priklauso nuo amžiaus, bėrimų kiekio ir lokalizacijos, todėl gydytojo parenkama individualiai.
MOLUTREX tirpalas
MOLUTREX tirpalas yra skirtas išoriniam naudojimui ant odos ir rekomenduojamas tepti ant odos moliuskų (Molluscum contagiosum) 2 kartus per dieną (ryte ir vakare). Naudojant tirpalą, buteliuką padėkite ant lygaus paviršiaus, kad išvengtumėte išsiliejimo. Svarbu užtikrinti, kad tirpalas nepatektų ant sveikos odos.
SVARBU: MOLUTREX tirpalo nenaudokite ilgiau nei 14 dienų. Šis produktas gali sukelti įvairaus laipsnio nepageidaujamą poveikį, deginimo pojūtį arba laikiną dirginimą. Prieš naudojimą atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.
Kitos gydymo galimybės
Kitos gydymo galimybės apima:
Laikymas
Buteliuką laikykite vertikaliai. Laikyti kambario temperatūroje (15-25 0C), vaikams nepasiekiamoje vietoje. Po kiekvieno naudojimo buteliuką sandariai uždarykite. Ant pakuotės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, MOLUTREX naudoti negalima.
Kada kreiptis į gydytoją?
JEI TURITE ABEJONIŲ AR KLAUSIMŲ, VISADA PASITARKITE SU GYDYTOJU ARBA VAISTININKU. Nors odos moliuskas dažniausiai ir nesukelia simptomų bei diskomforto, dermatologai rekomenduoja gydyti ir užkirsti kelią moliusko augimui ir plitimui.