Istorija mokyklų: nuo praeities iki šiandienos
Istorija mokyklų rengiama iš buvusių mokinių ir mokytojų prisiminimų, išsaugotų nuotraukų, iš išleistų knygų ir straipsnių laikraščiuose. Vienas pagrindinių motyvų rinkti medžiagą apie mokyklas, buvo Tūbinių mokyklos metraštis, kuriame pateikta trumpa istorija ir patalpinta žinių apie mokyklos Tūbinėse pradžią, mokslo metus nuo 1950 iki 1967 m. Po mokyklos uždarymo ~1998-aisiais, Tūbinėse jokių dokumentų apie mokyklą nebebuvo, todėl šio metraščio paieškos mus atvedė į Šilalės Dariaus ir Girėno giminaziją, kur dokumentacija iš buvusios Tūbinių mokyklos buvo perduota saugoti.
Negailestingai bėgantis laikas keičia gimtojo krašto peizažą, užmarštin stumia kažkada šalia buvusių žmonių, bendraklasių, draugų veidus. Dažnas, pažvelgęs į viesulu prabėgusius metus, prisimena savo pirmąją klasę, pirmąjį mokytoją, linksmiausią vakaronę mokykloje. Bene daugiausia apie mokyklos gyvenimą gali papasakoti daugelį metų joje dirbę pedagogai.
Tūbinių mokyklos istorija
Tūbinių krašto vaikai mokėsi net keliose aplinkinėse pradinėse mokyklose, nuo penktos klasės dalis mokinių iš jų persikeldavo toliau mokytis į Tūbines, kita dalis į Šilalę. Tūbinių pradžios mokykla prie paminklo, 1934 m.
Zibalų mokyklos istorija
Didelis būrys žmonių - autorių kolektyvas - apklausė mokytojus, buvusius mokinius, Zibalų krašto gyventojus, pagal jų pasakojimus parengė informacinį leidinį „Zibalų devynmetės mokyklos istorija“. Mokyklos istorijos tyrinėtojams pavyko gauti senų nuotraukų, liudijančių mokyklos praeitį. Mokiniai ir mokytojai siekė kuo daugiau sužinoti apie mokyklos pastatą, mokinių skaičių, buvusių pedagogų darbą, santykius su mokiniais, visuomeninę ir popamokinę veiklą. Zibalų mokykla savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1933 metų. Tais metais buvo pastatytas dailus dviaukštis medinis pastatas. Archyvuose yra išlikę duomenų, kad Zibalų pradinė mokykla naujame pastate savo veiklą pradėjo 1934 metais. Tuomet buvo 4 skyrių mokykla. Kodėl mokyklai parinkta vieta būtent prie kelių sankryžos, galima tik spėlioti. Greičiausiai todėl, kad aplinkinių kaimų vaikams ją būtų patogiau pasiekti. Vietiniai gyventojai tvirtina, kad toje vietoje, kur yra mokyklos šulinys, buvęs senasis pastatas, kuris, pastačius naująjį, nugriautas. Galbūt tai irgi nulėmė mokyklai skirtą vietą. Mokykla apsodinta medeliais. Pasak ilgametės Zibalų pagrindinės mokyklos istorijos mokytojos Vytautės Kvainickienės, pastačius mokyklą, buvo paprašyta vaikų atnešti po medelį. Kas kokį atnešė, tokį ir pasodino aplink mokyklą. Didžiulių medžių atsiradimo istoriją mokytojai papasakojo buvusi mokyklos mokinė V. „Zibalų kraštas šviesėja, keičiasi. Bažnyčioje žmonės meldžiasi lietuviškai. Po kaimus skamba lietuviškos dainos. Žmonių vaikai mokosi lietuviškai. Apie iki 1940 metų Zibalų krašte veikusias mokyklas ir dirbusius mokytojus medžiagos yra paskelbta Lietuvos tūkstantmečiui skirtame leidinyje „Širvintos“. Ten kalbama apie tai, kad Staškūniškio dvaro rūmuose nuo 1920 metų veikė lenkiškoji pradžios mokykla. Dvaro savininkui Parčiauskui pareikalavus, 1926 metais Zibaluose buvo surastas tinkamas namas mokyklai ir atidaryta lietuviška Zibalų pradžios mokykla. Pirmais metais joje mokėsi tik 8 mokiniai. Dabartinės Zibalų mokyklos archyvuose jokių duomenų apie mokyklos veiklą iki 1940 metų nerasta, kraštotyrininkai yra paskelbę, kad 1940 metais dirbo du mokytojai: Didžiavilkis ir Jackūnaitė. Kraštotyrininkų užrašytuose amžininkų liudijimuose paminėta, kad 1936 metų vasarą vaikams buvo organizuota ekskursija į Kauną. Tėvai arkliais vaikus nuvežė iki Ukmergės, iš ten siauruoju geležinkeliu vaikai važiavo iki Jonavos. Jonavoje persėdo ir pasiekė Kauną. 1944-aisiais mokslo metai prasidėjo lapkričio 3 dieną. Į pirmą klasę susirinko net 67 pirmokai, 14 antrokų, 10 trečiokų ir tik 4 ketvirtokai. 1945 metais mokslo metai baigti gegužės 18 dieną. Mokyklos archyvuose yra liudijančių dokumentų, kad artimiausios pradžios mokyklos (komplektai) veikė Drublionių, Bajorakampio ir Kiemelių kaimuose. Zibalų mokyklos archyvuose išsaugota keletas įdomių dokumentų. Tai 1945-1946 ir 1946-1947 mokslo metų dienynai. Juose suregistruoti visi tais metais mokyklą lankę vaikai, nurodyta jų gimimo data ir vieta, tautybė, gyvenamoji vieta, tėvų ir globėjų vardai, socialinė padėtis, turimos žemės kiekis, šeimos narių skaičius, vaikų skaičius šeimoje. Ir turtingesnių, ir vargingiau gyvenančių tėvų vaikai lankė tą pačią mokyklą. Drauge mokėsi ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų tautybių vaikai. Staškūniškio kaime gyveno daug sentikių šeimų, todėl Zibalų mokyklos mokinių sąrašuose nurodyta 12 rusų tautybės šeimų, 2 vaikai užrašyti esą lenkai ir kelios dešimtys šeimų nurodė esantys lietuviai. 70 metų senumo dienynuose užfiksuota, kad mokiniai labai prastai lankė mokyklą. Reikia manyti, kad paaugę vaikai buvo labiau reikalingi prie ūkio darbų, todėl mokyklą lankę labai retai. 1945-1946 m. m. dienynas pildytas nuo 1946 metų sausio 7 dienos iki gegužės 11 dienos. Mokiniai mokėsi 6 dienas per savaitę, kasdien I skyriaus mokiniai turėjo po 4 pamokas, o II - IV skyriaus - po 5 pamokas. Ypač kaligrafiškai, tvarkingai ir atsakingai pildytas mokytojo Kazio Blažio, mokiusio 1946-1947 metais Zibalų pradžios mokyklos I ir II skyriaus vaikus, dienynas. Jame smulkiai aprašytas kiekvienos dienos pamokų turinys. 1946-1947 metais I ir II skyriuose daugiausiai mokėsi 1935-1938 metais gimę aplinkinių kaimų vaikai, yra 3 vaikai, gimę 1933 metais, ir po 1, gimusį 1939 ir 1940 metais. Vadinasi, vienoje klasėje mokėsi vaikai, kurių amžiaus skirtumas buvo net 7 metai. Mokslo metai 1946-aisiais prasidėjo rugsėjo 2 dieną, pirmadienį. Tą dieną į mokyklą atėjo tik 2 mokiniai, todėl pamokos nevyko, rugsėjo 3 dieną vyko karo su japonais metinė šventė, todėl pamokų nebuvo. Pamokos nevyko ir rugsėjo 16 dieną, nes mokytojas važiavo į Ukmergę pirkti vadovėlių. Vaikai į pamokas neatėjo rugsėjo 21 dieną, nes Zibalų bažnyčioje buvo šventė, o rugsėjo 25 dieną pamokų nebuvo, nes mokytojas išvyko atsivežti daiktų iš Bartkūnų pradinės mokyklos. Spalio 18 dieną vyko tik 1 pamoka, nes mokiniai buvo skiepijami nuo raupų ir difterito, spalio 19 dieną visų skyrių vaikai mokėsi pas kitą mokytoją, nes pagrindinis mokytojas buvo išvykęs iš Bartkūnų mokyklos atsivežti šieno ir bulvių. 1946 metų lapkričio 1 ir 2 d. mokiniai į mokyklą neatėjo, nes buvo bažnyčioje, lapkričio 7 ir 8 d. irgi nesimokė, nes šventė Spalio revoliucijos metines, lapkričio 16 dieną nėjo į pamokas, nes Viesų pradinėje mokykloje vyko mokytojų susirinkimas, lapkričio 22 dieną mokytojas nevedė pamokų, nes vežė mokyklai malkas, 25 dieną važiavo į Ukmergę pirkti mokymo priemonių, 30 dieną - registruoti karinių dokumentų. Gruodžio 5 dieną pamokos nevyko dėl Konstitucijos šventės, gruodžio 20 dieną mokytojai privalėjo surašyti ūkius ir gyventojų laikomus gyvulius. Nuo gruodžio 23 iki sausio 7 d. mokiniai atostogavo. Sausio 22 dieną mokykla nedirbo dėl Lenino mirties paminėjimo. Vasario 6-7 d. mokiniai nesimokė, nes buvo šalta, į mokyklą nėjo ir 8 dieną, nes ruošėsi balsavimui, pamokos nevyko ir 10 dieną, nes reikėjo sutvarkyti mokyklą po balsavimo. Kovo 1 dieną buvo prastas oras, todėl į mokyklą neatėjo nė vienas mokinys, kovo 8-ąją minėta Moters diena, kovo 19 irgi pamokų nebuvo, nes mokiniai ėjo į bažnyčią. Nuo kovo 24 iki 31 d. vaikai atostogavo. Reikia manyti, kad dėl balandžio 6 dieną buvusių Velykų švenčių vaikai į mokyklą neatėjo nei prieš Velykas šeštadienį, nei po Velykų pirmadienį. Dėl balandžio 23 dieną bažnyčioje švęstų Jurginių į mokyklą neatėjo nė vienas mokinys. Balandžio 26 dieną pamokos nevyko, nes mokiniai sėjo medelių sėklas eigulio Braškio eigulijoje (Giedraičių girininkija). 3 dienas 1947 metais mokiniai šventė Gegužės 1-osios šventę, todėl pamokų nebuvo. Mokslo metai I ir II skyriaus mokiniams baigėsi gegužės 17 dieną pasirengimu sporto šventei. Nuo gegužės 20 iki 31 d. 1946 metais I skyriuje mokėsi 46 mokiniai, II - 21, III - 24, IV - 6. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pamokų lankomumas irgi buvo labai prastas. Įrašų apie tai, kiek mokinių perkelta į aukštesnę klasę, nėra. Kraštotyrinėje medžiagoje užfiksuota, kad pradžios mokyklą vaikai lankydavo iki 14 metų, nedidelis procentas baigdavo 4 skyrius, didžioji dauguma kartodavo kursą ir 14 metų sulaukdavo būdami II skyriuje. Mokyklos darbui vadovavo prie apskrities vykdomojo komiteto sudarytas liaudies švietimo skyrius.
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija - viena seniausių mokyklų Žemaitijoje. 1870 m. parapinė mokykla nebeatitiko to meto reikalavimų ir buvo perorganizuota į keturmetę, o paskui į Rietavo miesto liaudies mokyklą. 1918 m. 1920 m. 1928 m. 1935 m. 1941-1943 m. 1943 m. 1945 m. 1949 m. į gyvenimą išleista pirmoji gimnazistų laida. Nuo 1949 -1950 m. m. 1962-1963 m. m. 1977-1978 m. m. 1988 m. 2005 m. Nuo 1918 m. - A. Stabingis, P. Kerpė, S. Nuo 1945 m. - I. Saudargas, M. Virbauskas, P. Puplešys, S. Kantakevičienė, I. Stabužis, A. Murauskienė, A. 1965-1986 m. - A. 1986 -2013 m. - R. 2014 - 2017 m. - D. Nuo 2017 m.
Panevėžio 10-oji vidurinė mokykla
1973 m. rugsėjo 1 d. Žemaičių mikrorajone, Beržų g. Nr. 37, duris atvėrė Panevėžio 10-oji vidurinė mokykla. Jai vadovauti pradėjo direktorius Bronius Ciemnolonskis. Tuo metu dirbo 40 kvalifikuotų pedagogų. Mokėsi I-IX klasės ir buvo dirbama viena pamaina. Mokykloje veikė 25-28 būreliai, vyko poilsio vakarai, paskutinio skambučio šventės. 1976 m. 1975-1976 m. m. jau mokėsi 1421 mokinys ir dirbo 69 mokytojai. 1978-1979 m. m. mokėsi daugiausia mokinių - 1748. Mokykla buvo viena didžiausių mieste ir dirbo dviem pamainomis. 1989 m. sausio mėn. 10-ajai vidurinei mokyklai pradėjo vadovauti dabartinis mokyklos direktorius Stanislovas Ambrazaitis. Jam vadovaujant 1992-1996 metais 10-oji vidurinė mokykla buvo kapitališkai suremontuota ir atnaujinta. 1995 m. rugsėjo mėnesį mokykloje įrengta skaitykla, logopedo kabinetas, 1996 m. Nuo 1997 m. mokykla įsitraukė į tarptautinį vaikų ugdymo projektą „Step by step". Jame dalyvauja daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių ugdymo įstaigų. Pirmoji pagal šį projektą su pradinukais pradėjo dirbti mokytoja J. Vaitkevičienė. O nuo 2000 m. Nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. 2002-2003 m. m. mokykloje buvo sukomplektuotos 43 klasės, iš jų 17 pradinių. Mokėsi 1017 moksleivių. Mokykloje dirbo 76 pedagogai. Mokykla vis dar dirbo dviem pamainomis. Pradinių klasių mokiniams buvo sudarytos sąlygos nuo 2-osios klasės mokytis užsienio kalbų. Nuo 5-osios klasės buvo pagilintai mokoma vokiečių kalbos. 2003-2004 m. m. mokykla pradėjo dirbti viena pamaina. Buvo sukomplektuotos 39 klasės, iš jų 14 pradinių. Mokykloje dirbo 66 pedagogai. 2004 metais mokykla pradėjo dalyvauti sveikatą stiprinančių mokyklų projekte. Tų pačių metų balandžio mėnesį už aktyvią veiklą projekte Skaistakalnio pagrindinė mokykla buvo įtraukta į Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. 2004-2005 m. m. mokykla įsitraukė į tarptautinį Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) gamtosauginių mokyklų programą. Visai gamtosauginei veiklai mokykloje vadovauja ir ją koordinuoja geografijos mokytoja J. Ablėnė. 2005 metų balandžio mėnesį Skaistakalnio mokykla už pasiekimus darnaus vystymosi švietimo srityje ir kryptingą mokyklos bei visuomenės aplinkosauginio vaidmens stiprinimą bei gamtosauginės veiklos plėtojimą buvo apdovanota tarptautinės Gamtosauginių mokyklų programos dalyvio sertifikatu ir Žaliąja vėliava. Ši veikla mūsų mokykloje tęsiama ir plėtojama toliau. Šiuo metu mokykla jau turi keturis tarptautinius Gamtosauginių mokyklų programos pažymėjimus ir keturias Žaliąsias vėliavas. 2009 metais Skaistakalnio mokykloje atlikta viešosios paskirties pastatų renovacijos programa. Pagal šią programą mokykloje atlikta daug darbų: pakeisti mokyklos langai, apšiltintos sienos, pakeistas ir apšiltintas mokyklos stogas, renovuotas šilumos mazgas, visoje mokykloje pakeisti radiatoriai, kapitališkai suremontuota sporto salė, persirengimo kambariai, visi mokyklos tualetai, visose klasėse ir kabinetuose sumontuoti nauji šviestuvai, įrengta ir sumontuota patalpų vėdinimo-ventiliacijos sistema, įrengta apsauginė bei priešgaisrinė signalizacijos. Ši programa buvo finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei LR Vyriausybės ir Panevėžio miesto savivaldybės lėšomis. Projekto tikslas - atnaujinant viešuosius pastatus padidinti jų energinį efektyvumą. 2014-2015 m. m. mokykla įsitraukė į tarptautinį projektą „Mažiau šiukšlių". 2017 metai mokyklai buvo svarbūs kaip permainų metai. Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Skaistakalnio pagrindinė mokykla pakeitė ne tik savo statusą, bet ir pavadinimą. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. AdresasSulupės g. Klaipėdos Vydūno gimnazija - dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Klaipėdoje, buvusi Daržų g. 18, vėliau ir Baltikalnio g. 9A. 2012 m. perkelta į Sulupės g. 26 (buvusios 15-oji ir I. Simonaitytės mokyklos). Vykdo pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas.Įstaigos kodas 190910382. Buvusi 4-oji vidurinė mokykla. Pačiame miesto centre esantis pastatas baigtas statyti 1953 m. Sutapimas, kad tais metais vasario 20 d. Detmolde, Vokietioje mirė Vydūnas (1868-1953), pedagogas, filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas, kuris 1926-1927 m. yra dėstęs kultūros istoriją Klaipėdos muzikos mokykloje. Nuo 1955 m. Klaipėdos 4-oje vidurinėje mokykloje muzikos ir dainavimo mokytoju, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro vadovu dirbo Jonas Statkus, vėliau jam talkino ir muzikos mokytojas Visockis. Choruose dainuodavo iki 350 vaikų ir jaunimo. Didelį choristų būrį mokytojas parengė 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei Vilniuje. 1966-1970 m. mokytojavo uostamiesčio 12-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorams. 1992 m. chorvedžio Arvydo Girdzijausko iniciatyva duris atvėrė naujo tipo mokykla - visos dienos estetinės pakraipos Klaipėdos humanitarinė mokykla, kuriai 1997 m. suteiktas Vydūno vardas. Mokykla siekia praktiškai derinti bendrąjį lavinimą su aktyvia menine ir kūrybine veikla bei estetiniu ugdymu. Viena iš mokyklos meninio ugdymo grandžių - kryptingas muzikinis ugdymas. Šio profilio klasėse besimokantys mokiniai ne tik pamokose gilinasi į turtingą muzikinės kultūros pasaulį, bet ir patys aktyviai muzikuoja. Mokykloje suburti penki chorai, K. 2001 m. mokyklai leista įgyvendinti profilinį mokymą. Pagal savo veiklos kryptį mokykla ugdytiniams siūlo humanitarinio profilio programas. Nuo 2012 m. šiose patalpose (Daržų g. 18), atidarius naują kūrybinę erdvę, turinčią keliolika studijų, kuriose darbuojasi jaunieji ir profesionalūs Klaipėdos menininkai. 2012 m. Vydūno vidurinė mokykla perkelta į Klaipėdos Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos patalpas Sulupės gatvėje. 2013 m. spalio 24 d. Bronius Mažonis (1929-2008), nuo 1971 m. 1965 m. 1972-1975 m. 1992 m. 1953-1958 m. 1955-1966 m. 1973-1975 m. 1958-1959 m.
Klaipėdos Vydūno gimnazija
Klaipėdos Vydūno gimnazija - dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Klaipėdoje, buvusi Daržų g. 18, vėliau ir Baltikalnio g. 9A. 2012 m. perkelta į Sulupės g. 26 (buvusios 15-oji ir I. Simonaitytės mokyklos). Vykdo pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190910382. Buvusi 4-oji vidurinė mokykla. Pačiame miesto centre esantis pastatas baigtas statyti 1953 m. Sutapimas, kad tais metais vasario 20 d. Detmolde, Vokietioje mirė Vydūnas (1868-1953), pedagogas, filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas, kuris 1926-1927 m. yra dėstęs kultūros istoriją Klaipėdos muzikos mokykloje. Nuo 1955 m. Klaipėdos 4-oje vidurinėje mokykloje muzikos ir dainavimo mokytoju, vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro vadovu dirbo Jonas Statkus, vėliau jam talkino ir muzikos mokytojas Visockis. Choruose dainuodavo iki 350 vaikų ir jaunimo. Didelį choristų būrį mokytojas parengė 1964 m. I respublikinei moksleivių dainų šventei Vilniuje. 1966-1970 m. mokytojavo uostamiesčio 12-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo vaikų ir vyresniųjų klasių moksleivių chorams. 1992 m. chorvedžio Arvydo Girdzijausko iniciatyva duris atvėrė naujo tipo mokykla - visos dienos estetinės pakraipos Klaipėdos humanitarinė mokykla, kuriai 1997 m. suteiktas Vydūno vardas. Mokykla siekia praktiškai derinti bendrąjį lavinimą su aktyvia menine ir kūrybine veikla bei estetiniu ugdymu. Viena iš mokyklos meninio ugdymo grandžių - kryptingas muzikinis ugdymas. Šio profilio klasėse besimokantys mokiniai ne tik pamokose gilinasi į turtingą muzikinės kultūros pasaulį, bet ir patys aktyviai muzikuoja. Mokykloje suburti penki chorai, K. 2001 m. mokyklai leista įgyvendinti profilinį mokymą. Pagal savo veiklos kryptį mokykla ugdytiniams siūlo humanitarinio profilio programas. Nuo 2012 m. šiose patalpose (Daržų g. 18), atidarius naują kūrybinę erdvę, turinčią keliolika studijų, kuriose darbuojasi jaunieji ir profesionalūs Klaipėdos menininkai. 2012 m. Vydūno vidurinė mokykla perkelta į Klaipėdos Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyklos patalpas Sulupės gatvėje. 2013 m. spalio 24 d. Bronius Mažonis (1929-2008), nuo 1971 m. 1965 m. 1972-1975 m. 1992 m. 1953-1958 m. 1955-1966 m. 1973-1975 m. 1958-1959 m.
"Saulės" draugijos iniciatyva įkurta gimnazija
"Saulės" draugijos rūpesčiu įkurta „Saulės“ gimnazija. Patalpos buvo nuomojamos, nepritaikytos mokymui. Dauguma jų buvo Dirvono (dabar Vytauto) gatvėje. 1931 m. pastatyti nauji gimnazijos rūmai (architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis). Gimnazijoje veikė skautų, ateitininkų, literatūros mėgėjų ir fizikų elektronikų lavinimosi kuopelės. 1941 m. Rezistencinėse kovose žuvo mokytojas Bronius Krivickas. Gimnazija gyvavo nuo 1917 m. 1960 m. prie mokomojo pastato buvo pastatytas mūrinis 3 aukštų 300 vietų bendrabutis, o 1974 m. - priestatas, sujungęs mokomąjį ir gyvenamąjį pastatus. 1989 m. mokyklos kieme pradėta statyti arkinė sporto salė. 1992-1993 m.m. mokykla pradėta reorganizuoti į gimnaziją: įdiegta kabinetinė sistema, parengti ir švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinami profilinio mokymo ir sustiprinto dalykų mokymo planai, pedagogai kėlė kvalifikaciją, mokėsi dirbti kompiuteriu, įrengta skaitykla, išplėsti ryšiai su šalies gimnazijomis ir aukštosiomis mokyklomis, atskirtos 5-8 klasės. 1998 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Šalyje atsirado pirmoji keturmetė gimnazija. 2001 m. Kiekvienos mokyklos pasididžiavimas - buvę mokiniai. Per devyniasdešimt devynis metus mokykla išleido 92 laidas. Buvę mokyklos mokiniai - garsūs, žinomi visoje Lietuvoje menininkai, mokslininkai, poetai, dvasininkai, gydytojai, mokytojai, sportininkai ir kitų profesijų žmonės. Gimnazijoje mokėsi monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kompozitorius kun. Gediminas Šukys, ev. liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas, ev. 1946 m. 1948 m. 1950 m. 1953 m. 1972 m. 1947 m. 1948 m. 1950 m. 1951 m. 1952 m. 1953 m. 1954 m. 1958 m. 1961 m. 1962 m. 1987 m.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
