Modestas Barkauskas: Dirigento kelias tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo
Modestas Barkauskas - vienas iškiliausių jaunosios kartos Lietuvos dirigentų, kurio kūrybinė veikla apima platų spektrą - nuo choro ir simfoninio dirigavimo iki kamerinės muzikos. Jo indėlis į Lietuvos muzikos kultūrą yra reikšmingas, o meniniai pasiekimai pripažinti tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu. Šiame straipsnyje apžvelgsime M. Barkausko biografiją, jo požiūrį į muziką, dirigavimą ir meno vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje.
Ankstyvieji metai ir edukacija
Modestas Barkauskas muzikos mokėsi nuo keturiolikos metų. Jis neturėjo specialaus muzikinio pasiruošimo, todėl patekimas į konservatoriją buvo gana netikėtas. 1997-2001 m. Šiaulių konservatorijoje studijavo choro dirigento specialybę.
Po to tęsė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). 2001-2005 m. studijavo prof. J. Aleksos ir doc. D. Puišio klasėse, o 2006-2007 m. įgijo choro dirigavimo magistro laipsnį. Ilgą laiką dirigavimo subtilybių mokėsi pas vieną žymiausių Lietuvos dirigavimo meistrų - prof. Juozą Domarką. Daugiau nei 8 metus jaunasis dirigentas mokėsi pas prof. J. Domarką. Šią patirtį M. Barkauskas įvardija viena vertingiausių: „Tai yra neįkainuojamos pamokos ir žinios. Viskas, ką šiandien turiu ir esu pasiekęs - dirigavimo technikos išmanymas, žinių bagažas, psichologija - yra kryptingo darbo rezultatas, kurio siekimui ilgus metus vadovavo maestro“.
2006-2013 m. studijavo prof. J. Domarko simfoninio dirigavimo klasėje, įgijo simfoninio dirigento magistro laipsnį.
Karjeros pradžia ir svarbiausi pasiekimai
Modestas Barkauskas karjerą didžiojoje scenoje pradėjo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2009 m. Kaip dirigentas debiutavo diriguodamas Giuseppe’s Verdi operą „Traviata“ (rež. Eligijus Domarkas) ir Gioacchino Rossini operą „Sevilijos kirpėjas“ (rež. Eligijus Domarkas). Taip pat dirigavo Johanno Strausso operetę „Šikšnosparnis“ (rež. Ramūnas Kaubrys), baletą „Štrausiana“ pagal J. Strausso muziką (chor. Lita Beiris), Vladimiro Konstantinovo operą vaikams „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ (rež. Gytis Padegimas) ir Bogdano Pawlowskio baletą vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (chor. Nadežda Kalašnik). Parengė šokio spektaklius Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“ (chor. Martynas Rimeikis, 2019) ir „Faustas“ (chor. Robertas Bondara).
2012 m. M. Barkauskas debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Čia dirigavo baletą „Tristanas ir Izolda“ (pagal R. Wagnerio muziką, chor. Krzysztof Pastor), Gaetano Donizetti operą „Meilės eliksyras“ (rež. Oskaras Koršunovas). 2013 m. parengė baleto „Karmen“ (pagal G. Bizet muz., chor. Didy Veldman) premjerą, o 2015 m. - vienaveiksmių baletų triptiko „Bolero+“ (chor. Itzik Galili, Martynas Rimeikis, Krzysztof Pastor) premjeras. Už pastarąją pelnė Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimą. Taip pat parengė M. Urbaičio baleto „Procesas“ (chor. Martynas Rimeikis) ir A. Jasenkos baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ (chor. Živilė Baikštytė) premjeras. Kaip antrasis dirigentas dalyvavo R. Šerkšnytės operos „Penki Merės stebuklai“, S. Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ (chor. K. Pastoras), P. Čaikovskio baleto „Spragtukas“ (chor. K. Pastoras), W. A. Mozarto operos „Idomenėjas“ (rež. G. Vickas), L. A. Minkuso baleto „Pachita“ ir R. Drigo baleto „Arlekino milijonai“ (chor. A. Chabukiani) pastatymuose.
M. Barkauskas yra dirigavęs visiems Lietuvos orkestrams. Kaip simfoninio orkestro dirigentas parengė koncertų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Klaipėdos muzikinio teatro, Klaipėdos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniu ir kt. orkestrais.
Nuo 2008 m. M. Barkauskas yra Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2013 m. dėsto dirigavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dirigavimo ir Dainavimo katedrose. 2018 m. tapo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.
2016 m. Modestas Barkauskas tapo laureatu tarptautiniame M. Glinkos atlikėjų konkurse Sankt Peterburge dirigentų kategorijoje. Tais pačiais metais pripažintas geriausiu jaunuoju menininku ir apdovanotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimu už muzikos vadovo darbą vienaveiksmių baletų triptike „Bolero+“.
„Faustas“: emocijos ir muzikos sintezė
Vienas iš ryškiausių pastarojo meto M. Barkausko darbų - šokio spektaklis „Faustas“, pastatytas kartu su choreografu Robertu Bondara. Anot M. Barkausko, „svarbiausia - pagauti emociją! Tokią užduotį sau kėlėme su choreografu Robertu Bondara. Šokio spektaklis „Faustas“ gimė dirbant kartu su visa komanda.“
Muzikos vadovo pareiga - atrinkti kūrinius, o dirigento - kad tie kūriniai darniai susilietų į vientisą spektaklio muzikinį audinį, kuriame išnyksta ribos tarp laikmečių ir atskirų kūrėjų braižų. Šiame spektaklyje nesiorientuota į dramos atpasakojimo veiksmą ar veikėjus, nes choreografas R. Bondara norėjo daugiau dėmesio skirti jausmui, veikėjų būsenai. Fausto mintis ir emocijas puikiai paryškino Arvo Pärto muzika, o Margaritos epizodams labai tiko Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių fragmentai. M. Barkausko teigimu, W. A. Mozartas pasirinktas neatsitiktinai, nes Johannas Wolfgangas von Goethe pradėjo rašyti „Faustą“ prabėgus keleriems metams po šio muzikos genijaus mirties. Be to, spektaklyje išgirsite ne tik įprastų F. Chopino kūrinių: greta originalių kompozicijų fortepijonui, dalis jų adaptuoti, pritaikyti atlikimui su orkestru arba perinstrumentuoti keturių muzikantų džiazo ansambliui, grojančiam rūsio vakarėlyje.
Svarbiausia, kad visų kompozitorių kūrinių fragmentai suskambėtų kaip vieninga „Fausto“ muzikinė linija: klausytojas neturi jausti perėjimų iš W. A. Mozarto į F. Chopiną ar į A. Pärtą. „Faustas“, M. Barkausko manymu - tai žmogaus transformacija, jo perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Noras suvaldyti nežemiškus dalykus kyla iš žmogaus būties trapumo ir jo žemiškosios egzistencijos laikinumo.
Dirigavimas kaip pašaukimas
Dirigento profesiją Modestas Barkauskas vadina pašaukimu. „Tai yra žymiai daugiau nei stovėjimas ir mojavimas kažkam. Aš negaliu to paaiškinti. <...> Visos mano 24 valandos su tuo (aut. past. dirigavimu) susijusios“, - kalbėjo jis. Anot dirigento, nuolat besikeičianti darbo specifika ir žanrai jį įkvepia ir padeda realizuotis kaip muzikos profesionalui. „Man išeiti iš mažo kolektyvo repertuaro, nueiti į didelį orkestrą su kitu repertuaru, o po to vėl grįžti - įkvėpimas“, - atviravo M. Barkauskas.
Kamerinio orkestro vadovas atskleidė ir kamerinio orkestro specifiką, esą jis gana autonomiškas. „Kameriniam orkestrui dirigento nereikia, jie puikiai gali groti ir be jo. Juos tik reikia nukreipti, sudėlioti meninę koncepciją, kūrinio akcentus“, - pabrėžė jis.
Modestas Barkauskas pabrėžia, kad muzikantų darbas yra atpalaiduoti klausytojus. „Žmonės esą į koncertą ateina po darbo ar kitų rūpesčių, nusiteikę pailsėti. „Jiems reikia, kad koncerte nereikėtų dirbti klausant“, - tikino dirigentas. Nors gali atrodyti, kad į kūrinį įsijautę muzikantai muzikuoja tik sau, orkestrui labai svarbus publikos grįžtamasis ryšys. „Nesistengiam pataikauti publikai, tačiau ir nepaliekam jų nuošalyje, tarsi nebūtų, kam groti. Vis tiek yra kreipinys, iš orkestro vibracija pereina į auditoriją. Mums yra labai svarbu, kaip sureaguos, kaip pagaus“, - dėstė M. Barkauskas. Po pasirodymo muzikantai ne visada tikisi gausių ovacijų. „Po koncertų būna mirtina tyla, ne dėl to, kad jie nesuprato, dėl to, kad būtent taip ir suprato“, - kalbėjo jis.
Pasiruošimo procesas
Pasiruošimas koncertui vyksta audringai. Orkestro dirigento teigimu, reikia išdirbti daugybę sunkiai pastebimų detalių, išgryninti publikai perduodamą žinutę. „Žiūrovas mato tik kokius 5 proc. viso mūsų darbo“, - teigė jis. Po ilgo darbo repeticijų salėje belieka tik ištobulintą rezultatą pateikti klausytojams. „Vieni kitiems palinkim geriausio rezultato. Aš visada sakau: pagrokim sau, taip, kaip mes jaučiam. <...> Skatinam vienas kitą pasitikėti savimi, tai turbūt yra svarbiausia pasiruošimo koncertui dalis“, - pridėjo dirigentas.
Kamerinio orkestro vadovas atskleidė, kaip gimsta pasirodymų idėjos. Esą ruošdamasis koncertui, randa vieną patinkantį kūrinį ir jį aplipdo kitais ir tai - ilgas darbas. „Bent jau aš tą darau nežmoniškai ilgai“, - tikino dirigentas.
Pandemijos iššūkiai
Pandemija paveikė ir dirigento veiklą. „Tokie dalykai dirigentui nepavaldūs. Bet kada gali sulaukti žinutės ar skambučio, kad turi atsitraukti, saviizoliuotis, stabdyti planuotus darbus. Gyvename tokioje realybėje, kai kiekvienas koncertas gali būti paskutinis, tad juos labai branginame,“ - sako M. Barkauskas.
Tradicijų tęsimas ir naujovės
Modestas Barkauskas prieš 7 metus perėmė lazdelę iš Šv. Kristoforo įkūrėjo ir garbės dirigento Donato Katkaus. Jis esą iki šiol yra aistringas orkestro gerbėjas. Anot Barkausko, orkestro nariai tarpusavyje dirigentų nelygina, o iš pirmtako perimtas tradicijas jis tęsia. „Yra daug gražių tradicijų, kurias tęsiu, o šalia jų atsiranda ir naujų idėjų, tiek repertuaro, tiek žanro prasme, orkestrą vedu į šiuolaikiškumą“, - kalbėjo M. Barkauskas.
Pats M. Barkauskas klasikinės muzikos koncertų klausytoju esą būna retai, mat pritrūksta laiko. Tačiau, atsipalaiduoti ir koncerto klausyti atmestinai nepavyksta. „Neįmanoma. Mes jau taip sugadinti, kad klausom ir, deja, bet girdim visą virtuvę“, - juokavai M. Barkauskas.
tags: #modestas #barkauskas #gim #04
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
