Planuojant nėštumą: viskas, ką turite žinoti
Šeimos kūrimas - vienas svarbiausių gyvenimo įvykių, kuris daliai šiuolaikinių porų tampa nemenku iššūkiu ir santykių išbandymu. Pradedant ruoštis kūdikio planavimui, dažnai iškyla šimtai klausimų: kada ir kaip maitintis, kokių įpročių atsisakyti, ką reikėtų pakeisti, kad būsimas vaikelis gimtų sveikas bei stiprus. Nėštumas baimina kone kiekvieną būsimą mamą, tačiau tinkamas pasiruošimas ir informuotumas gali padėti šias baimes sumažinti.
Pasiruošimas nėštumui: būtini žingsniai
Pasak specialistų, vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Svarbiausia dar planuojant nėštumą apsilankyti pas ginekologą ir atlikti būtinus tyrimus. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus.
Sveikatos patikrinimas ir tyrimai
Prieš planuojant nėštumą, būtina apsilankyti pas gydytojus. Gydytojas akušeris-ginekologas atliks būtinus ginekologinius tyrimus, įvertins jūsų reprodukcinę sveikatą, aptars menstruacinį ciklą, galimas rizikas. Taip pat patikros metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis būsima mama yra sirgusi, atliekama echoskopija, žiūrima, ar nėra darinių, galinčių trukdyti pastoti. Būtina atlikti kraujo, šlapimo, citologinius gimdos kaklelio tyrimus. Šeimos gydytojas įvertins bendrą jūsų sveikatos būklę, aptars lėtines ligas, vartojamus vaistus, paskirs reikiamus kraujo tyrimus. Gydytojas odontologas taip pat svarbus - būtinai susitvarkykite dantis iki nėštumo, nes nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali pabloginti dantų ir dantenų būklę, o infekcijos židinys burnoje gali pakenkti ir jums, ir vaisiui.
Jei sergate lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, skydliaukės ligomis, epilepsija), būtina pasikonsultuoti su jus prižiūrinčiu specialistu ir šeimos gydytoju. Labai svarbu, kad liga būtų gerai kontroliuojama dar iki pastojant. Gydytojas įvertins, ar vartojami vaistai yra saugūs nėštumo metu, ir prireikus pakoreguos gydymą. Sveikatos patikrinimas planuojant nėštumą nėra privalomas, tačiau apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus.
Pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI) yra svarbu, ypač chlamidiozės, gonorėjos, sifilio, ŽIV. Neaptiktos ir negydomos LPI gali sukelti nevaisingumą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar pakenkti naujagimiui. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti pasitikrinti dėl toksoplazmozės, citomegalo viruso (CMV), raudonukės ar vėjaraupių imuniteto (jei nesirgote ar nesate skiepyta).
Žalingų įpročių atsisakymas
Tai vienas svarbiausių pasiruošimo etapų, turintis didžiulę įtaką būsimo kūdikio sveikatai. Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas kenkia vaisingumui, didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio ir kitų komplikacijų riziką. Mesti rūkyti turėtų abu partneriai. Nėra saugios alkoholio dozės planuojant nėštumą ir jo metu. Alkoholis gali sukelti sunkius vaisiaus raidos sutrikimus. Atsisakyti jo turėtų abu partneriai. Narkotinių medžiagų vartojimas kategoriškai nesuderinamas su sveiku nėštumu. Taip pat venkite sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis darbe ar buityje.
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Sveika gyvensena ir mityba
Sveika gyvensena - pamatas vaisingumui. Maitinkitės kuo įvairiau ir sveikiau - valgykite daug daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesų baltymų, sveikųjų riebalų. Venkite perdirbto maisto, transriebalų, didelio cukraus kiekio. Geriausias pasirinkimas, ką dėti į lėkštę ir ko vengti, palaikys gerą savijautą siekiant tapti mama. Skaidulingi angliavandeniai - daržovės, švieži vaisiai ir grūdai. Kai įmanoma, rinkitės vandenį ar kavą be kofeino. Jei negalite gyventi be kavos, apribokite suvartojimą iki 200 mg per dieną, tai yra maždaug dviejų espreso puodelių arba 3-5 puodelių arbatos. Venkite maisto produktų, kuriuose gali būti listerijų, vidutiniškai iškeptos mėsos, žuvies.
Geriausia subalansuota ir įvairi mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, padės jums abiem išlikti sveikiems pradedant kurti šeimą. Nėščioms moterims rekomenduojama valgyti tris kartus per dieną, galima du kartus užkandžiauti. Maisto racioną turėtų sudaryti grūdiniai patiekalai, daržovės, vaisiai, liesa varškė, mėsa bei žuvis. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.
Tiek per mažas, tiek per didelis kūno svoris gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nėštumo komplikacijų riziką. Optimalus KMI (kūno masės indeksas) yra tarp 18,5 ir 24,9. Jei jūsų svoris neatitinka normos, pasitarkite su gydytoju ar dietologu dėl sveiko svorio koregavimo plano. Reguliarus, saikingas sportas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, joga) gerina bendrą savijautą, kraujotaką ir gali teigiamai veikti vaisingumą. Venkite pernelyg intensyvių treniruočių. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
Papildai planuojant nėštumą
Folio rūgštis (vitaminas B9) - bene svarbiausias papildas planuojant nėštumą. Ji kritiškai svarbi normaliam vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi pačioje nėštumo pradžioje (kai moteris dažnai dar net nežino, kad laukiasi). Šio vamzdelio defektai gali sukelti sunkius apsigimimus (pvz., spina bifida). Visoms planuojančioms pastoti moterims rekomenduojama kasdien vartoti 400 mikrogramų (mcg) arba 0,4 miligramo (mg) folio rūgšties. Geriausia pradėti vartoti mažiausiai 1-3 mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tęsti bent iki 12 nėštumo savaitės. Kai kuriais atvejais (pvz., jei ankstesnis nėštumas buvo su nervinio vamzdelio defektu, vartojami tam tikri vaistai nuo epilepsijos, yra viršsvoris) gydytojas gali rekomenduoti didesnę folio rūgšties dozę.
Mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo būsimai mamai būtina vartoti folio rūgštį arba kompleksinius vitaminus, padedančius sukaupti reikalingas organizmo atsargas sveikam pastojimui. Moterims patariama vartoti vitaminą D. Renkantis vitaminus, svarbu, kad juose būtų pakankamai jodo. Prieš planuojant nėštumą, taip pat ir nėštumo metu turėtų būti patikrintos moters geležies atsargos, nes nėštumo metu apie 20 proc. padidėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, o geležis yra svarbi placentai, vaisiaus augimui. Taip pat nėščia moteris turėtų kasdien gauti ne mažiau nei 200 mg omega 3 riebiosiose rūgštyse esančios DHA (dokosaheksaeno) rūgšties, kuri yra svarbi būsimo vaisiaus smegenų ir regos organų vystymuisi bei turi įtakos vėlesnei galimų alergijų prevencijai.
Jei šeimoje buvo apsigimimų, vaisiaus sklaidos defektų, moteris serga epilepsija, cukriniu diabetu arba turi viršsvorio, tuomet folio rūgšties galima vartoti net iki 5 mg per dieną. Daugeliui Lietuvos gyventojų vitamino D trūksta. Verta pasitikrinti jo kiekį kraujyje ir, jei yra stoka, vartoti papildus pagal gydytojo rekomendacijas. Pakankamas vitamino D kiekis svarbus tiek moters, tiek būsimo vaiko sveikatai. Jodas svarbus skydliaukės hormonų gamybai ir vaisiaus smegenų vystymuisi. Jei nustatoma geležies stoka, gydytojas paskirs geležies preparatus. Kartais gydytojai rekomenduoja pradėti vartoti specialius vitaminų ir mineralų kompleksus, skirtus planuojančioms nėštumą ar nėščiosioms, dar iki pastojant.
PLANAVIMO DIRBTUVĖS
Psichologinis pasiruošimas
Pasiruošimas turėtų būti ir psichologinis - pozityvus nusiteikimas ir laukimas yra ramaus nėštumo pagrindas. Nėštumas baimina kone kiekvieną būsimą mamą. Vis dėlto nėščiųjų baimės keičiasi. Anksčiau daugiau nerimo keldavo išvaizdos pokyčiai, dabar baiminamasi dėl darbo vietos praradimo, karjeros sunkumų, moterys yra linkusios atidėti nėštumą, kol baigs mokslus, pasieks norimų karjeros aukštumų. Jei nuolat sau kartosite: „Man viskas gerai, aš jaučiuosi gerai“, tai iš tiesų suveiks. Optimistinis nusiteikimas padeda išgyventi pirmojo trimestro negalavimus, kai net ir tai, ką anksčiau ypatingai mėgote, dabar kelia pykinimą ir vėmimą. Taip organizmas pats parodo, ko jam reikia ir ko ne - jei, pavyzdžiui, nuo kavos kvapo pykina, tiesiog venkite jos.“
Didžiausi negalavimai nėščiąją kamuoja pirmąjį nėštumo trimestrą - pykinimas, vėmimas, jautrumas kvapams. Pirmojo trimestro metu itin svarbu suprasti, kad nebūtina valgyti to, ko nesinori, ar valgyti daugiau nei norisi. Praėjus pirmiesiems trims mėnesiams apetitas sugrįš, savijauta pagerės. Visi negalavimai praeina po pirmųjų dvylieskos savaičių, o antrasis trimestras - kur kas lengvesnis, jo metu tik šiek tiek sunkėja kojos, gali pradėti kankinti rėmuo. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad visi šie fiziniai negalavimai lengvai įveikiami ir yra nereikšmingi palyginus su džiugesiu laukiant mažosios atžalos.
Stresas gali turėti įtakos jūsų santykiams ir sumažinti lytinį potraukį. Jei reikia atsipalaiduoti, išbandykite streso valdymo metodus, tokius kaip joga ir meditacija. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Nėštumo metu moteris turėtų susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai - tai tik keletas pavyzdžių. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Kada tinkamiausias laikas pastoti?
Paprastai tinkamiausias amžius moteriai pastoti yra nuo dvidešimties iki trisdešimties metų, mat tuomet yra mažiausia apsigimimų rizika, kuri bėgant metams pradeda šiek tiek didėti. Su amžiumi ir moterų, ir vyrų vaisingumas mažėja. Jei galite rinktis, kada susilaukti kūdikio, planuodama pastoti atsižvelkite į savo ir partnerio amžių. Galite tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Savo kūno, jo ženklų ir procesų pažinimas padeda ne tik efektyviai atidėti pastojimą, bet ir pastoti. Natūralus šeimos planavimas yra kūno pažinimu pagrįstas būdas, leidžiantis sąmoningai reguliuoti vaisingumą. Jis padeda geriau suprasti moters menstruacinį ciklą, skatina partnerių bendrystę. Jis taip pat leidžia abiem partneriams giliau pažinti fiziologinius procesus, vykstančius moters ir vyro kūnuose, juos stebėti bei interpretuoti. Kai kurioms moterims nepavyksta pastoti tik todėl, kad jos dažniausiai mylisi tik tuo metu, kai vaisingumas yra mažai tikėtinas arba išvis neįmanomas. Pavyzdžiui, jos mano, kad vaisingiausios dienos yra ciklo viduryje, bet ovuliacija ir vaisingosios dienos nėra tokios reguliarios, kaip dažnai galvojama. Todėl svarbu žinoti, kada būna vaisingosios ciklo dienos ir kaip jas atpažinti.
Vaisingiausias dienas parodo gimdos kaklelio gleivės, gimdos kaklelio pokyčiai, kiti papildomi požymiai: krūtų jautrumas, ciklo vidurio skausmas, ovuliacinis kraujavimas, o pakilusi kūno temperatūra patvirtina, kad ovuliacija įvyko. Stebint du svarbiausius moters kūno požymius - gimdos kaklelio gleivių ir kūno temperatūros pokyčius - taikant simptoterminį natūralaus šeimos planavimo metodą, galima nustatyti vaisingas ir nevaisingas ciklo dienas. Ciklo metu besikeičiančios gimdos kaklelio gleivės parodo hormono estrogeno lygį, o temperatūros pokyčius lemia hormono progesterono lygis moters organizme.
Nuo 1985 metų Vokietijoje vykdomo ilgamečio vaisingumo tyrimo duomenimis, tik 27 proc. lytinių santykių vaisingiausiu metu turėjusių moterų pastoja jau pirmame cikle. Maždaug 60 proc. moterų pasiseka per pirmus šešis mėnesius. Kitos užtrunka dar ilgiau. Todėl nėra jokios priežasties jaudintis, jei pastoti nepavyksta jau keletą ciklų. Jei natūraliai pastoti nepavyksta, ciklo užrašai gydytojui gali suteikti svarbios informacijos apie ciklus, o kartais ir padeda nustatyti pirminę diagnozę.
Taip pat svarbu žinoti, kad jei šeimoje buvo apsigimimų, vaisiaus sklaidos defektų, moteris serga epilepsija, cukriniu diabetu arba turi viršsvorio, tuomet folio rūgšties galima vartoti net iki 5 mg per dieną. Moterims patariama vartoti vitaminą D. Renkantis vitaminus, svarbu, kad juose būtų pakankamai jodo.
Nėštumo metu: svarbu žinoti
Jei moteris nėštumo metu jaučia stiprų galvos skausmą, pykinimą, kūno niežulį, nuolat vemia ar mato, kad sutino rankos, veidas, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Pirmiausia reikėtų nusiraminti ir nepanikuoti, stebėti savo būklę. Nėščia moteris, dirbanti rizikos zonoje arba turinti sunkių gretutinių ligų, dėl kurių tikėtina, kad COVID-19 liga sirgs sunkiai, rizikas turėtų aptarti su gydytoju akušeriu ginekologu ir priimti individualų sprendimą.
Nėštumo metu galima vartoti tik tuos papildus, kurie pirkti vaistinėse ir skirti nėščiosioms. Papilduose esantys vitaminų ir mikroelementų kiekiai turi būti adaptuoti nėštumui. Kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju akušeriu ginekologu. Nėštumo metu venų varikozė išryškėja dėl padidėjusio svorio ir spaudimo į dubens venas.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Nėščiajai nerekomenduojama lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės.
Nėštumo metu galima vartoti tik tuos papildus, kurie pirkti vaistinėse ir skirti nėščiosioms. Papilduose esantys vitaminų ir mikroelementų kiekiai turi būti adaptuoti nėštumui. Kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju akušeriu ginekologu.
Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Nėščioms moterims rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Nors gyvenime ne viską pavyksta suplanuoti iki smulkmenų, sąmoningas pasiruošimas nėštumui gali padėti išvengti daugelio galimų problemų ir padidinti šansus susilaukti sveiko mažylio. Tai laikas ne tik svajoti apie ateitį, bet ir pasirūpinti savo bei būsimo vaikelio sveikata. Sąmoningas pasiruošimas nėštumui - tai rūpestis ne tik savo, bet ir būsimo vaikelio sveikata. Nors ne viską galime sukontroliuoti, tačiau pasirūpinę savo gyvensena, sveikatos būkle ir laiku pradėję vartoti folio rūgštį, galime ženkliai padidinti sklandaus nėštumo ir sveiko kūdikio gimimo tikimybę. Pasitarkite su savo gydytoju - jis suteiks individualių rekomendacijų jūsų situacijai.
tags: #mityba #planuojant #nestuma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
