Kūdikio maitinimas: nuo žindymo iki primaitinimo

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje.

Žindymas: natūraliausias ir geriausias pasirinkimas

Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas.

Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.

Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną).

Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris.

Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.

Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.

Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens.

LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t.y. mėnesinių nebuvimas) tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius yra patikima kontracepcijos priemonė. kūdikis žindomas dažnai ir reguliariai dienomis ir naktimis. Ilgiausi tarpai tarp maitinimų trunka 4 valandas. Per 24 valandas gali būti daroma viena 6 valandų pertrauka.

Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio).

Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio.

Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji.

Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi.

Oro vonios krūtims - t.y. kuo dažniau krūtį laikyti nepridengtas (sausai) liemenėlių įklotais/liemenėlėmis, vengiant skersvėjo.

Mišrus maitinimas: kai žindymas nepakankamas

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Jei nusprendėte visiškai nutraukti žindymą ir pereiti prie mišinukų, tai galite padaryti bet kuriuo metu. Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, pradėjus primaitinti kūdikį mišinukais, pieno ima gamintis mažiau, o sugrąžinti pieno gamybą į ankstesnį lygį yra be galo sunku. Jei kūdikio maitinimą palaipsniui mažinsite vienu žindymu per savaitę, jūsų organizmas turės laiko įprasti gaminti mažiau pieno. Taip išvengsite situacijų, kai krūtys per daug pritvinksta arba iš jų ima tekėti pienas.

Tik nuo jūsų sprendimo priklauso, kada kūdikį maitinsite krūtimi, o kada iš buteliuko, tačiau svarbiausia šiuo atveju - nuoseklumas. Taip jūsų organizmas galės prisitaikyti prie naujo maitinimo režimo. Atminkite, kad geriausia prie naujų įpročių pereiti pamažu ir duoti savo kūnui laiko prisitaikyti. Jūsų mažyliui taip pat gali reikėti laiko priprasti prie pokyčių. Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau laiko priprasti prie buteliuko. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol tiek jūs, tiek jūsų mažylis priprasite prie naujojo maitinimo režimo, todėl svarbiausia šiame etape - turėti kantrybės.

Gana dažna situacija, kai mama kelis maitinimus maitina savo pienu, o vieną ar kelis - mišiniu. Kai moteris žino, kaip veikia jos organizmas, pažįsta kūdikio galimybes bei imasi tam tikrų veiksmų, skatinančių ir palaikančių laktaciją - pieno gali padaugėti iki tokio kiekio, kuris visiškai užtikrins kūdikio poreikius. Dėl pačių įvairiausių aplinkybių žindomus kūdikius kartais tenka primaitinti, jiems duodant ištraukto motinos pieno arba pieno mišinio. Daugelį maitinimų kūdikį žindysite, tačiau pieno pristigus 1 ar 2 maitinimus per parą vaikeliui duosite pieno mišinio (t. y. Taip pat kai kurios mamos mišrų maitinimą renkasi, norėdamos didesnės pertraukos nuo žindymo ir siekdamos išsigydyti pažeistus, skaudančius spenelius.

Taip pat yra nemažai įrodymų, kad ilgainiui kūdikiai gali nenorėti žįsti, gali atsisakyti krūties - tai vadinamasis krūties streikas, nes gerdami iš buteliuko jie išmoksta naudoti kitokį čiulpimo būdą, be to, dažniausiai iš buteliuko pienas bėga kur kas lengviau, jo nereikia sunkiai traukti. Kūdikiai - labai gudrūs, tad, įpratę prie žinduko, gali pradėti krūtį spjauti, jos apskritai neimti ir reikalauti duoti buteliuką.

Maitinant mišriai, krūtys dažniau persipildo, tad padidėja mastito rizika. Krūtims persipildžius, žindymas gali būti skausmingas, tad mama jaus diskomfortą, o pats organizmas ilgainiui pradės gaminti mažiau pieno. Statistika rodo, kad taikant mišrų maitinimą žindymo trukmė dažnai sutrumėja, t.y. mišriai maitinami kūdikiai anksčiau atpranta nuo krūties (taip dažniausiai nutinka dėl pasikartojančio krūties streiko ir motinos pieno kiekio sumažėjimo).

Jeigu norite derinti žindymą ir maitinimą nutrauktu pienu, pieną geriausia nusitraukti po paskutinio kūdikio žindymo praėjus bent valandai - liaukos per tiek laiko vėl išskirs pakankamai pieno. Kiek įmanoma dažniau glauskite kūdikį. Tinkamiausias būdas - oda prie odos kontaktas. Vienas iš esminių jo privalumų - pieno gamybos stimuliavimas. Reguliariai nusitraukite pieną. Ne tik kūdikiui žindant, bet ir pieną nusitraukiant organizmas išskiria hormoną prolaktiną, skatinantį pieno gamybą. Pieno gamybą „suefektyvinti“ gali padėti pientraukio naudojimas. Šis metodas vadinasi pieno gamybos skatinimas pientraukiu (angl. Apsvarstykite galimybę naudoti papildomo maitinimo sistemą.

Maitinimas mišiniais: kiekis ir dažnumas

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos pagal amžių:

• 1 mėnuo: Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą, tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
• 2 mėnesiai: Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai: Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
• 6-12 mėnesių: Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
• 12 mėnesių: Mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomo suvartojamo maisto kiekį.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką ir žinduką?

Renkantis buteliuką maitinimui, svarbu atkreipti dėmesį į kelis kriterijus.

Žindukas:

• Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų.
• Medžiaga: Latekso žindukai yra minkštesni, tačiau gali sukelti alerginę reakciją. Silikoniniai yra elastingesni, tvirti ir hipoalergiški.
• Tėkmės greitis: Žindukai skiriasi pagal tėkmės greitį - naujagimiams tinka lėto tekėjimo, vyresniems - vidutinio ar greito.
• Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie primena moters spenelį.
• Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma ir tūris:

• Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis.
• Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį. Naujagimiui pakanka 150 ml tūrio buteliuko, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml.
• Buteliukai gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Platus kaklelis patogesnis pilti mišinuką ir plauti, siauras - lengviau išsirinkti žinduką.

Apsauga nuo dieglių:

Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai su Anti-Colic sistema, kurie apsaugo nuo oro patekimo į kūdikio pilvuką.

Buteliuko medžiaga:

• Stikliniai: Ekologiškiausi, lengvai valomi, bet sunkūs ir gali dūžti.
• Plastikiniai: Lengvi, saugūs, atlaiko aukštą temperatūrą.
• Silikoniniai: Lengvi, tinkami tirštesniam maistui, pavyzdžiui, košėms ar tyrelėms.

Primaitinimas: nauji skoniai ir tekstūros

Papildomą maitinimą kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau 4 mėnesių ir ne vėliau 6 mėnesių. Kai kuriems 4-5 mėnesių amžiaus kūdikiams nebeužtenka vien mamos pieno, todėl jiems jau reikalingas papildomas maitinimas, o kai kuriems kūdikiams maitinimo vien mamos pienu užtenka iki 6 mėnesio pabaigos. Atsižvelgdami į kūdikio vystymąsi, pradėsite ir jo papildomą maitinimą.

Gal pastebėjote, kad kūdikis nepasisotina valgydamas mamos pieną ar pieno mišinį? O gal Jūsų kūdikis jau labai domisi nauju maistu ir nori valgyti iš šaukštelio? Išlikite kantrūs, jeigu kūdikis išspjaus pirmus košės šaukštelius. Supraskite, kad jam dar reikia mokytis nuryti naują tirštą maistą iš šaukštelio.

Keturių-šešių mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio. Be to, pradėjus valgyti tirštą maistą “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę. Per kelis ateinančius mėnesius dienos maitinimas mamos pienu ar pieno mišiniu palaipsniui bus keičiamas į maitinimą tirštu maistu.

Pirmiausia rekomenduojame keisti pietų meto maistą, po to - vakarienės, galiausiai - pavakarių. Pradėkite nuo vienos rūšies daržovių tyrelės. Jos lengvai virškinamos, supakuotos nedideliuose - 125 g - indeliuose. Papildomą maitinimą pradėkite nuo kelių šaukštelių vienos rūšies daržovių tyrelės. Jūsų vaikutis nesijaus sotus nuo kelių šaukštelių daržovių tyrelės, todėl po to jam dar duokite mamos pieno arba pieno mišinio. Kiekvieną dieną po truputį didinkite daržovių šaukštelių skaičių. Išlikte ramūs, jeigu Jūsų kūdikis pradžioje nelabai norės valgyti tiršto maisto - kantriai bandykite vėl kitą dieną.

Jeigu matote, kad vaikas gerai toleruoja vieną daržovę, po kelių dienų galite pasiūlyti kitą daržovę. Po to prie jau valgytos daržovės pridėkite kitą daržovės rūšį. Jeigu pirmieji du papildomo maitinimo žingsniai vyksta sklandžiai, t. y. vaikas gerai toleruoja daržoves, tada apie trečią savaitę nuo papildomo maitinimo pradžios pradėkite daryti trečią žingsnį: prie dviejų daržovių pridėkite mėsytę.

Patarimai pradedant papildomą maitinimą:

• Galite pagaminti pietų patiekalą sumaišant dvi skirtingas tyreles: pageidaujamas daržoves su mėso ruošiniu.
• Desertas? Rekomenduojame kelis šaukštelius vaisių tyrelės, kurioje gausu vitamino C.

Nėra įrodymų, kad išimtinai žindymas iki 6 mėnesių didintų alergijų riziką ar primaitinimas 4-6 mėnesių laikotarpyje alergijų riziką mažintų. Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus.

Kadangi dauguma vitaminų ir mineralų randami daržovėse ir vaisiuose, o dalis reikalingų medžiagų didesniais kiekiais gali būti randama mėsoje, kiaušiniuose, tinkamiausia būtų pradėti primaitinti nuo šių produktų.

Ruodant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves.

Garinti galite visas daržoves, taip pat ir bulvę. Tipiškai šaldytos daržovės - brokoliai, žiediniai kopūstai - išverda per 20-25 minutes. Jeigu vidutinio dydžio bulvę išilgai perpjausite į keturias dalis, o saldžiąją bulvę ar moliūgą supjaustysite degtukų dėžutės dydžio gabaliukais, jie taip pat išsitroškins per tiek laiko. Garinti galite ir pomidorus.

Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios. Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis.

Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį.

Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio.

Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.

Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Kūdikiui netinka saldinti gėrimai.

Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.

Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.

Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį.

Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.

Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.

tags: #misrus #kudikiu #maitinimas

• Kodėl Mozės lopšys būtinas kūdikio kraitelyje?
• Kas yra prieraišumas kūdikiams?
• pagrindinės tėvų teisės ir garantijos pagal Darbo kodeksą
• Rožių sodinimas ir auginimo patarimai
• Gydymas, žvakutės ir profilaktika nuo hemorojaus