Minkšta gimda nėštumo metu: kodėl tai svarbu ir ką reiškia jos pokyčiai?

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis pasireiškia neįprastais pojūčiais. Vienas iš jų - gimdos konsistencija. Yra tiesa, kad nėštumo metu gimda neturėtų būti nuolat kieta. Kai gimda yra minkšta, tai yra normalus ir pageidaujamas požymis, rodantis, kad gimdos raumenys yra atsipalaidavę ir nepatiria nuolatinių susitraukimų. Jei pilvas kietėtų, tai nebūtų gerai - tokiu atveju reikėtų skubiai kreiptis pas gydytoją.

Šiame straipsnyje aptarsime gimdos ir jos kaklelio pokyčius nėštumo metu, paaiškinsime, kada gimdos kietėjimas (spazmai) yra normalus, o kada gali signalizuoti apie galimas komplikacijas, bei kaip stebimas vaisiaus augimas matuojant gimdos dugno aukštį.

Gimdos kaklelis: struktūra, funkcijos ir pokyčiai

Gimdos kaklelis yra moterų reprodukcinės sistemos dalis, raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Viršutinė anga į gimdą yra vidinė gimdos kaklelio dalis, o apatinė anga į makštį - išorinės gimdos kaklelio žiotys. Per nėštumą gimdos kaklelis atlieka atraminę ir apsauginę funkciją.

Jo gaminamos gleivės tampa itin klampios, tąsios, susidaro jų kamštis, kuris saugo vaisių nuo galimų infekcijų. Jeigu laukiatės kūdikio, jūsų vidinė ir išorinė gimdos kaklelio angos yra uždarytos. Tai apsaugo nuo bakterijų, kad jos nepatektų į gimdą ir nesukeltų infekcijų.

Kai prasideda gimdymas ir sąrėmiai, gimdos kaklelis keičiasi - jis suminkštėja ir sutrumpėja. Galiausiai atsiveria vidinė gimdos kaklelio dalis, toliau pradeda atsiverti išorinė gimdos kaklelio anga. Kai pastaroji pasiekia maždaug dešimties centimetrų skersmenį, prasideda vadinamasis išstūmimo etapas.

Gimdos kaklelio sutrumpėjimas ir nepakankamumas

Gimdos kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę. Dauguma moterų, kurių gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, pagimdo laiku, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad priešlaikinio gimdymo tikimybė yra išties nemaža (didesnė nei vidutinė). Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis.

Yra keli pagrindiniai rizikos veiksniai, nulėmę gimdos kaklelio sutrumpėjimą nėštumo metu. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas.

Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą (paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu).

Gimdos dugno aukščio matavimas: vaisiaus augimo stebėsena

Lankantis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją ar akušerę, maždaug nuo vidurio nėštumo Jums reguliariai bus matuojamas gimdos dugno aukštis.

Kas yra gimdos dugno aukštis?

Gimdos dugno aukštis - tai atstumas centimetrais nuo gaktinės sąvaržos (gaktikaulio viršaus) iki gimdos viršaus (dugno), matuojamas per nėščiosios pilvo paviršių. Šis matmuo padeda gydytojui spręsti apie tai, kaip auga Jūsų gimda ir joje besivystantis vaisius.

Kodėl ir kada jis matuojamas?

Pagrindinis gimdos dugno aukščio matavimo tikslas - stebėti vaisiaus augimo tempus ir įvertinti, ar jie atitinka nėštumo laiką. Tai paprastas, neinvazinis būdas preliminariai įvertinti, ar vaisius auga gerai.

Matuoti gimdos dugno aukštį paprastai pradedama maždaug nuo 20-24 nėštumo savaitės, kai gimdos viršus jau pakyla virš gaktikaulio ir yra lengvai apčiuopiamas per pilvo sieną. Vėliau šis matavimas dažniausiai atliekamas kiekvieno planinio vizito pas gydytoją ar akušerę metu.

Kaip atliekamas matavimas?

Procedūra yra labai paprasta, greita ir visiškai neskausminga:

1. Jūs atsigulsite ant kušetės (dažniausiai pusiau gulomis arba ant nugaros, šiek tiek sulenkus kojas per kelius).
2. Gydytojas ar akušerė švelniai apčiuops Jūsų pilvą, kad surastų gaktikaulio viršų ir gimdos dugną (viršutinę jos dalį).
3. Specialia matavimo juostele bus išmatuotas atstumas tarp šių dviejų taškų, vedant juostelę per pilvo išlinkimą.
4. Gautas matmuo centimetrais bus užrašytas Jūsų nėščiosios kortelėje.

Ką reiškia matavimo rezultatai? (cm ≈ savaitės taisyklė)

Maždaug tarp 20-24 ir 36-37 nėštumo savaitės galioja paprasta taisyklė: gimdos dugno aukštis centimetrais apytiksliai atitinka nėštumo savaičių skaičių. Pavyzdžiui, jei Jums yra 28 nėštumo savaitės, tikėtinas gimdos dugno aukštis bus apie 28 cm.

Pastaba: Tai tik orientacinis dydis. Normalia laikoma paklaida yra +/- 2 centimetrai.

Augimo sekimas diagramoje ir ką daryti, jei matmuo neatitinka normos?

Gauti gimdos dugno aukščio matmenys yra žymimi specialioje diagramoje Jūsų nėščiosios kortelėje (forma Nr. 113/a). Gydytojui svarbu ne tiek pavienis matmuo, kiek augimo tendencija laikui bėgant.

Kartais pasitaiko, kad išmatuotas gimdos dugno aukštis yra mažesnis ar didesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, arba kad jis neauga taip sparčiai, kaip turėtų. Nedideli nukrypimai nuo vidurkio yra dažni ir nebūtinai reiškia problemą. Gimdos dugno aukščio matavimas nėra labai tikslus metodas, o jo rezultatus gali veikti įvairūs veiksniai:

• Moters kūno sudėjimas ir svoris (ypač turint antsvorio).
• Vaisiaus padėtis gimdoje.
• Vaisiaus vandenų kiekis (daugiau ar mažiau nei įprasta).
• Daugiavaisis nėštumas.
• Pilna šlapimo pūslė matavimo metu.
• Matavimo technikos ypatumai.

Jei Jūsų matmuo ženkliai nukrypsta nuo normos ribų arba jei pastebima, kad gimda nustojo augti ar auga per lėtai, gydytojas paskirs papildomų tyrimų. Dažniausiai tai būna ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia tiksliai įvertinti vaisiaus dydį, augimo tempus, vaisiaus vandenų kiekį ir bendrą vaisiaus būklę. Tik gydytojas, įvertinęs visus veiksnius ir tyrimų rezultatus, gali pasakyti, ar yra pagrindo nerimauti. Gimdos dugno aukščio matavimas yra paprastas ir naudingas būdas stebėti Jūsų ir Jūsų mažylio būklę nėštumo metu.

Gimdos spazmai: kada gimda kietėja ir ką tai reiškia?

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais - vienas dažniausių jų yra gimdos spazmai. Tai tarsi traukimo, maudimo ar lengvo skausmo pojūtis pilvo apačioje, kuris dažniausiai susijęs su augančia gimda, besitempiančiais raiščiais ar hormonų svyravimais.

Nors dauguma spazmų yra visiškai normalūs ir net neišvengiami, kartais jie gali būti pirmas signalas apie galimą komplikaciją. Todėl svarbu išmokti atskirti įprastą raumenų įsitempimą nuo situacijų, kuriose būtina kreiptis į gydytoją.

Kodėl nėštumo metu atsiranda gimdos spazmai?

Nėštumo metu spazmus gali sukelti labai įvairūs veiksniai - nuo visiškai fiziologinių iki susijusių su gyvenimo būdu. Dauguma jų nekelia pavojaus, tačiau kiekviena priežastis turi būti suprasta, kad moteris galėtų įvertinti savo būklę ramiai ir informuotai.

Hormoniniai pokyčiai ir gimdos prisitaikymas

Vienas iš pagrindinių kaltininkų - hormoninis fonas. Nėštumo pradžioje organizmas staiga pradeda gaminti didelius kiekius progesterono, kuris atpalaiduoja gimdos raumenis, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir lengvą jų susitraukinėjimą. Tai dažniausiai jaučiama kaip lengvas maudimas ar tempiantis skausmas pilvo apačioje, primenantis menstruacijas. Be to, pati gimda pradeda augti ir keisti savo formą, o tai neišvengiamai veikia aplinkinius audinius. Tokie pokyčiai natūraliai sukelia spaudimą ir reakciją iš raumenų - vadinamuosius fiziologinius spazmus.

Raiščių įtampa ir gimdos tempimas

Antrojo trimestro metu gimda pradeda reikšmingai didėti, o kartu ir įsitempia ją laikantys raiščiai. Šie raiščiai tęsiasi nuo gimdos iki dubens sienelių, todėl jų tempimas sukelia aštrų ar maudžiantį skausmą šonuose ar apatinėje pilvo dalyje. Spazmai gali sustiprėti keičiant kūno padėtį - atsistojus, pasilenkus ar atsisėdus. Tokie pojūčiai dažniausiai pasitaiko vienoje pusėje, būna trumpalaikiai ir sustiprėja aktyviau judant. Nors jie gali būti nemalonūs, tai visiškai normalus reiškinys, neturintis įtakos nėštumo eigai.

Virškinimo sistemos veikla ir dehidratacija

Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla - tai tiesioginė progesterono įtaka. Dėl to gali kauptis dujos, atsirasti pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas, kurie sukelia žarnyno spazmus, klaidingai palaikomus gimdos susitraukimais. Šie spazmai dažniausiai lokalizuojasi pilvo apačioje ar šonuose, gali būti lydimi gurguliavimo ar sunkumo pojūčio. Be to, daugelis nėščiųjų negauna pakankamai skysčių, ypač jei kamuoja pykinimas ar vėmimas. Dehidratacija dar labiau dirgina raumenis - įskaitant gimdą, kurios sienelės tampa jautresnės ir labiau linkusios į spazmus. Gerti daugiau vandens gali padėti sumažinti šiuos pojūčius net be papildomų vaistų ar intervencijų.

Emocinė įtampa ir stresas

Stresas nėštumo metu - ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis veiksnys. Padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) veikia raumenų tonusą, gali paskatinti netikėtus susitraukimus ar spazmus. Nors dažnai pamirštamas, stresas yra viena iš tų priežasčių, kurią moterys gali valdyti savarankiškai - ramybė ir atsipalaidavimas tikrai daro poveikį.

Kada gimdos spazmai yra normalūs?

Ne visi spazmai nėštumo metu reiškia pavojų - kai kurie yra tiesiog natūrali kūno reakcija į nėštumo eigą. Priklausomai nuo trimestro, gimda patiria skirtingus pokyčius, ir tai gali pasireikšti trumpalaikiais maudimo ar tempimo pojūčiais. Mokėjimas suprasti, kada tokie spazmai yra tik „fiziologinis fonas“, padeda išvengti bereikalingos baimės.

Pirmasis trimestras - prisitaikymo etapas

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (iki 12 savaičių) spazmai dažniausiai susiję su gimdos implantacija ir pradine jos plėtra. Moteris gali jausti panašius į menstruacinius spazmus: maudžiantį ar tempiantį jausmą pilvo apačioje, dažnai abu šonus vienu metu. Tai yra normalu, ypač jei nėra kraujavimo ar aštraus, stipraus skausmo. Šiuo laikotarpiu spazmai dažniausiai būna epizodiniai - trunka kelias minutes ir praeina savaime. Jie neturėtų būti lydimi kraujavimo ar intensyvaus spaudimo pojūčio.

Antrasis trimestras - auganti gimda ir tempimas

Vidurinio nėštumo laikotarpiu gimda jau užima didesnę vietą pilvo ertmėje, pradeda veikti aplinkinius organus, tempiasi ją laikantys raiščiai. Spazmai dažnai jaučiami vienoje pusėje, ypač keičiant padėtį, vaikštant ar po fizinės veiklos. Tai vadinamieji apvaliųjų raiščių skausmai, kurie yra normalūs ir paprastai praeina pailsėjus arba pakeitus pozą. Jų metu spazmas gali būti aštresnis, bet trunka labai trumpai.

Trečiasis trimestras - gimdos „treniruotės“

Nuo 28 savaitės ir vėliau gali pasireikšti Braxton-Hicks susitraukimai - netikri gimdymo spazmai, dar vadinami „gimdos treniruotėmis“. Jie padeda gimdai ruoštis artėjančiam gimdymui, bet nesukelia gimdos kaklelio atsidarymo. Šie spazmai dažniausiai jaučiami vakare arba po aktyvesnės dienos, būna nereguliarūs, neskausmingi arba tik su šiek tiek diskomforto. Jie nėra pavojingi, jei trunka trumpai, nėra reguliarūs ir neintensyvėja.

Kada gimdos spazmai tampa pavojingi?

Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.

Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį

Jeigu gimdos spazmus lydi stiprus, aštrus arba reguliarus skausmas, ypač jei skausmas vis stiprėja ar tampa ritmingas, tai gali būti ženklas, kad vyksta gimdos kaklelio pokyčiai ar net prasideda priešlaikinis gimdymas. Dar labiau sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda:

• Kraujavimas ar rudos išskyros.
• Spaudimo pojūtis į dubenį ar tiesiąją žarną.
• Vandeningos išskyros (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas).
• Reguliarūs, kas kelias minutes pasikartojantys spazmai.

Šie požymiai gali pasireikšti bet kuriame trimestre ir visada turi būti įvertinti gydytojo. Jie dažniausiai siejami su:

• Grėsiančiu persileidimu (ypač pirmąjį trimestrą).
• Priešlaikiniu gimdymu (nuo 20-37 savaitės).
• Placentos atsiskyrimu, kai placenta ima atsiskirti nuo gimdos sienelės - tai ypač pavojinga ir lydima stipraus skausmo bei kraujavimo.
• Šlapimo takų infekcijomis, kurios gali sukelti spazmus kartu su deginimo pojūčiu šlapinantis.

Jeigu spazmai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį ar ryte po miego, nėra susiję su fizine veikla ir nesilpnėja keičiant padėtį - tai rimtas signalas nedelsti.

Kaip palengvinti gimdos spazmus nėštumo metu?

Daugeliu atvejų gimdos spazmai yra nekenksmingi, bet vis tiek gali kelti diskomfortą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą, ypač jei žinoma priežastis - tempimo pojūtis, nuovargis, stresas ar virškinimo sutrikimai.

Poilsis ir pozų keitimas

Vienas efektyviausių būdų mažinti spazmus - pakeisti kūno padėtį. Jei spazmai prasideda stovint ar vaikštant, geriausiai padeda atsigulti ant kairiojo šono. Tai ne tik pagerina kraujotaką į gimdą, bet ir sumažina spaudimą apatinei tuščiajai venai. Taip pat gali padėti trumpas atsipalaidavimas - pagulėjimas su pakeltomis kojomis, gilus kvėpavimas, užtemdyta ir rami aplinka. Jei spazmai kyla dėl per didelio aktyvumo, svarbu skirti laiko reguliariam poilsiui net ir dienos metu.

Šiluma ir lengvas masažas

Šiluma - vienas saugiausių būdų malšinti tempimo ir spazmų pojūtį. Šilta (ne karšta!) šildyklė ant apatinės pilvo dalies ar šilto dušo srovė gali akimirksniu sumažinti įtampą. Taip pat galima atlikti švelnų pilvo masažą, tačiau tik tuomet, kai nėra jokių komplikacijų ar kontraindikacijų.

Mityba ir hidratacija

Kartais spazmus sukelia paprasti veiksniai - per mažas suvartojamų skysčių kiekis ar mitybos klaidos. Reguliariai geriant vandenį (ypač jei jaučiami ir galvos skausmai), sumažėja dehidratacijos rizika, o kartu ir raumenų spazmai. Į mitybą verta įtraukti daugiau magnio turinčių produktų - bananų, grikių, špinatų, riešutų. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti.

Kada kreiptis į gydytoją dėl gimdos spazmų?

Nors daugelis spazmų yra nekenksmingi ir susiję su natūraliais nėštumo pokyčiais, svarbu žinoti, kada situacija peržengia „normalumo“ ribą ir reikalauja profesionalios medicininės pagalbos. Jei kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su gydytoju - ypač jei nėštumas yra pirmas, arba jei jau yra buvę komplikacijų ankstesnių nėštumų metu. Geriau vienu kartu pasirodyti „per daug“, nei praleisti svarbų ženklą.

Nedelskite ir kreipkitės, jei:

• Spazmai tampa reguliarūs, stiprėja arba atsiranda ritmingai kas kelias minutes.
• Pajutote kraujavimą, rudų ar rožinių išskyrų.
• Jaučiate stiprų spaudimą į dubenį, ypač trečią trimestrą.
• Atsirado vaisiaus vandenų nutekėjimas - net ir labai nedidelis.
• Spazmus lydi karščiavimas, pykinimas, šaltkrėtis, stiprus nugaros skausmas.
• Vaisiaus judesiai tapo ženkliai retesni ar neįprasti.

Kiekviena nėštumo savaitė svarbi, todėl neverta spėlioti ar „išlaukti“ - net jei pasirodo, kad viskas praeina, gydytojo apžiūra nuramins ir leis toliau džiaugtis nėštumu be streso.

Gydytojo nuomonė

Spazmai nėštumo metu - dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria dauguma moterų. Visgi gydytojai pabrėžia, kad svarbiausias dalykas - ne ignoruoti savo kūno siunčiamų signalų. Kartais net silpni simptomai gali reikšti rimtesnį procesą, ypač jei kartu pasireiškia ir kiti požymiai.

„Nėštumo metu labai svarbu įsiklausyti į savo kūno pojūčius. Lengvi spazmai dažniausiai yra susiję su fiziologiniais procesais - gimdos augimu, hormonų pokyčiais, raiščių tempimu. Tačiau jeigu moteris jaučia aštrų, ritmingą skausmą, spaudimą į dubenį ar pastebi kraujavimą, tai yra signalas, kad reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Geriau pasitikrinti be reikalo, nei praleisti svarbų ženklą.“ - akušerė-ginekologė dr. Jurgita Kaminskienė

Žmonių atsiliepimai apie gimdos spazmus nėštumo metu

Nėštumo metu kiekviena moteris gimdos spazmus patiria skirtingai - vienoms tai tik epizodinis nemalonumas, kitoms - stresas ar net nerimo šaltinis. Pasidalintos patirtys padeda suprasti, kad nesi viena ir kad šie pojūčiai daugeliui yra pažįstami.

• „Spazmai prasidėjo jau 6 savaitę - tarsi maudimas kaip per mėnesines. Išsigandau, kad kažkas negerai, bet gydytoja nuramino, jog tai implantacijos procesas. Po poros savaičių viskas praėjo.“ - Lina, 27 m.
• „Antrame trimestre dažnai jausdavau duriantį skausmą viename šone. Pasirodo, tai buvo tempiasi raiščiai. Padėjo pakeisti pozą ir šiltas dušas - tikrai ne viskas turi būti baisu.“ - Dovilė, 32 m.
• „Trečią trimestrą pradėjau jausti keistus susitraukimus. Išsigandau, kad gimdau, bet tai buvo tik Braxton-Hicks. Nuo jų padėdavo giliai kvėpuoti ir atsigulti ant šono.“ - Erika, 30 m.
• „Vieną rytą pradėjau jausti skausmingus spazmus su šiek tiek kraujo. Nuvažiavau į priėmimą - paaiškėjo, kad prasidėjo priešlaikinis gimdymas. Gerai, kad sureagavau laiku.“ - Aušra, 35 m.

Gimdos ir vaisiaus vystymasis savaitėmis

Nėštumas - tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius - 40 savaičių arba 280 dienų - tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo. Nepamirškite, kad kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti savo organizmo pokyčius.

Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos. Pasiekęs gimdą, joje įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis, o tai yra vienas iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.

4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Dėl padidėjusio progesterono kiekio jaučiamas vangumas, silpnumas. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja noras šlapintis.

8 savaitę vis dar gali būti jaučiamas pykinimas, paaštrėti vėmimas, padažnėti noras šlapintis. Dėl susitraukinėjančios gimdos galite jausti spazmus pilvo apačioje ar šonuose. 10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Spartus gimdos padidėjimas (dabar ji tokio dydžio lyg greipfrutas) gali tempti gimdą prilaikančius raiščius, tad galite jausti tempimą.

11 savaitę per apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdelės dūžius. Jūsų gimdos padėtis šiuo metu primena aukštyn kojomis apverstą indą, tad ši jos dalis vadinama gimdos dugnu. Sparčiai didėja pilvas. 13 nėštumo savaitę žymiai sumažėja persileidimo rizika.

14 savaitę prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. 17 nėštumo savaitę gimda yra pakilusi maždaug 5 cm žemiau bambos, o pilvas tampa aiškiai matomas - juk jau priaugote vidutiniškai 2.3-4.6 kg.

18 nėštumo savaitę gimda beveik tokio dydžio kaip melionas, svorio prieaugis tarp 4.5-5.8 kg. Širdis šiuo metu dirba 40% didesniu pajėgumu nei įprastai. 19 savaitę gimda yra pakilusi, maždaug 1.27 cm žemiau bambos, svorio prieaugis - tarp 3.6-6.4 kg. Dėl gimdos raumenų ir raiščių tempimo galite jausti tempimą pilvo apačioje - tai yra visiškai normalu.

20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Jūsų gimda šiuo metu turėtų būti vienoje linijoje su bambos aukščiu ir nuo šios savaitės gimda pradės didėti apie 1 cm kiekvieną mėnesį. Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpto vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai.

27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute.

Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių.

Gimdos spazmai nėštumo metu dažniausiai yra visiškai normalus reiškinys - tai organizmo prisitaikymas prie didėjančios gimdos, hormonų pokyčių ir fizinio krūvio. Dauguma jų yra nepavojingi, trumpalaikiai ir praeina savaime pakeitus padėtį ar pailsėjus.

Tačiau kiekviena moteris turi atidžiai stebėti savo kūną: jei spazmai tampa reguliarūs, skausmingi, juos lydi kraujavimas ar spaudimas į dubenį - tai jau signalas kreiptis į gydytoją. Tinkama mityba, pakankamas vandens kiekis, atsipalaidavimas ir ramus požiūris į savo kūno siunčiamus ženklus leidžia nėštumą išgyventi be nereikalingos įtampos.

tags: #minksta #gimda #nestumas

• Negimdininio nėštumo simptomai
• Dainelės vaikams
• Sužinokite, kaip knygų klubas padeda palaikyti vaikų higienos įpročius.
• Vaikų užsiėmimai Pašilaičiuose: menai ir sportas
• Kaip pateikti prašymą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą