Asmenybės, susijusios su Mindaugo vardu Lietuvos teatro istorijoje
Nors pateiktoje medžiagoje nėra tiesioginės informacijos apie asmenį pavarde Mindaugas Jaras ir jo gimimo metus, vardas Mindaugas yra glaudžiai susijęs su Lietuvos teatro istorija per žymius aktorius ir režisierius, kurie prisidėjo prie šio vardo įamžinimo scenoje. Viena iš ryškiausių asmenybių, įkūnijusių Mindaugą, yra žymus teatro ir kino aktorius Regimantas Adomaitis. Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie jį ir kitus žymius menininkus, remiantis pateiktu biografiniu žinynu „Šiaulių šviesuomenė: nuo 1791 m.“.
Regimantas Adomaitis: įkūnijęs Mindaugą scenoje
Regimantas Adomaitis, gimęs 1937 m. sausio 31 d. Šiauliuose, mirė 2022 m. birželio 20 d. Vilniuje. Jis palaidotas Antakalnio kapinėse. Tai buvo vienas žymiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių. 1962 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1963-1967 m. jis buvo Kauno dramos teatro aktorius, o nuo 1967 m. tapo Lietuvos akademinio dramos teatro aktoriumi. Per savo ilgametę karjerą R. Adomaitis sukūrė per 50 vaidmenų teatre ir per 70 vaidmenų Lietuvos bei užsienio šalių meniniuose ir televizijos filmuose.
Tarp svarbesnių jo vaidmenų teatre yra Fransas (Ž. P. Sartro „Altonos atsiskyrėliai“), taip pat ir ikoninis Mindaugo vaidmuo J. Marcinkevičiaus „Mindaugo“ pastatyme, bei Mažvydas (J. Marcinkevičiaus „Mažvydas“). Kiti svarbūs vaidmenys: Jokūbas (B. Sruogos „Kazimieras Sapiega“), Borkmanas (H. Ibseno „Junas Gabrielis Borkmanas“), Kaligula (A. Kamiu „Kaligula“), Skirgaila (V. Krėvės „Skirgaila“), Seras (R. Harwoodo „Aprengėjas“), Serebriakovas (A. Čechovo „Dėdė Vania“), Edvardas IV (W. Shakaspeare „Ričardas III“) ir Tėvas (F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“). Kine jis įkūnijo Donatą („Niekas nenorėjo mirti“), Franciską („Tas saldus žodis - laisvė“), Kasparą („Jausmai“), Edmundą („Karalius Lyras“), Girdvainį („Velnio nuotaka“), Adomą („Sodybų tuštėjimo metas“), Orlandą („Kentaurai“) ir Buckų („Faktas“).
Regimantas Adomaitis aktyviai dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, buvo iniciatyvinės grupės narys. Jo nuopelnai buvo įvertinti SSRS liaudies artisto vardu (1985), Lietuvos valstybine premija (1982) ir Vokietijos DR nacionaline premija (1981). Jis taip pat buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1997).
Irena Bučienė: režisierė ir Mindaugo pastatymai
Irena Bučienė, gimusi 1940 m. sausio 1 d. Šiauliuose, mirė 2001 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Ji buvo žymi teatro ir televizijos režisierė. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą, o 1969 m. - Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1969-1972 m. dirbo Lietuvos televizijos režisiere, o nuo 1970 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje.
Jos režisuoti spektakliai apima platų spektrą žanrų ir autorių. Tarp jų Nacionaliniame dramos teatre pastatyti A. Millerio „Kaina“, K. Čapeko „Makropulo receptas“, F. Dùrrenmatto „Vaidinam Strindbergą“, J. M. Singo „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“, J. Anouilh „Antigonė“, A. Vampilovo „Ančių medžioklė“, M. Bulgakovo „Moljeras“ ir J. Moliére „Šykštuolis“. Kauno dramos teatre ji režisavo K. Sajos „Sielų mainus“. Ypač svarbus jos kūrybos etapas - pastatymai Vilniaus Žemutinėje pilyje, kur Irena Bučienė režisavo J. Marcinkevičiaus „Mindaugą“ ir J. Grušo „Barborą Radvilaitę“.
Kiti žymūs Lietuvos teatro ir kino veikėjai
Lietuvos teatro ir kino pasaulyje ryškiai švytėjo ir daugelis kitų talentingų asmenybių, kurių gimimo metai ir kūrybinė veikla žymi svarbius etapus šalies kultūros istorijoje.
Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė
Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė, gimusi 1926 m. liepos 14 d. Šiauliuose, mirė 2012 m. vasario 1 d. Vilniuje. Ji buvo televizijos režisierė ir aktorė. 1944 m. baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją, o 1944-1945 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Lankė Šiaulių dramos teatro studiją ir vaidino šiame teatre, vėliau Vilniaus dramos teatro studiją. 1957-1991 m. dirbo Lietuvos televizijos muzikinių ir literatūrinių laidų režisiere, parengė per 2000 laidų, tarp jų „Tonika“, kuri ėjo 12 metų.
Leonardas Andriuškevičius
Leonardas Andriuškevičius, gimęs 1941 m. balandžio 6 d. Rinkūnų kaime (Kauno r.), yra teatro aktorius ir poetas. 1965-1969 m. studijavo režisūrą Vilniaus kultūros mokykloje. Dirbo Kauno valstybiniame lėlių teatre, o nuo 1976 m. tapo Šiaulių dramos teatro aktoriumi, sukūręs per 60 vaidmenų, tokių kaip Laurynas (V. Jasukaitytės „Žemaitė“) ir Suslovas (M. Gorkio „Vasarotojai“). 1997 m. Šiauliuose išleista jo poezijos knyga „Šviesi akimirka“.
Regina Arbačiauskaitė-Flick
Regina Arbačiauskaitė-Flick, gimusi 1951 m. lapkričio 5 d. Šiauliuose, yra teatro, kino ir televizijos aktorė. 1973 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Vaidino Lietuvos akademiniame dramos teatre, o nuo 1996 m. - Klaipėdos dramos teatre. Sukūrė apie 40 pagrindinių vaidmenų, tarp jų Luizą (F. Schillerio „Klasta ir meilė“) ir Misis Ford (W. Shakespeare „Vindzoro šmaikštuolės“).
Rolandas Atkočiūnas
Rolandas Atkočiūnas, gimęs 1961 m. rugpjūčio 16 d. Kaune, yra teatro režisierius. 1990 m. baigė Maskvos B. Ščiukino teatro meno institutą. 1992 m. įkūrė Kauno mažąjį teatrą. Dirbo Šiaulių dramos teatro meno vadovu, direktoriumi ir režisieriumi. Nuo 2005 m. vadovauja Liepojos (Latvija) dramos teatrui. Šiauliuose pastatė A. Millerio „Kainą“, L. Pirandello „Henriką IV“ ir kitus spektaklius.
Vladas Auga
Vladas Auga, gimęs 1931 m. birželio 7 d. Skamaičių kaime (Radviliškio r.), mirė 1984 m. balandžio 20 d. Šiauliuose. Jis buvo teatro aktorius, 1952-1977 m. dirbęs Šiaulių dramos teatre, o 1960-1977 m. buvęs šio teatro direktoriumi. Šiaulių dramos teatre sukūrė per 50 vaidmenų, tarp žymesnių - Uldis (J. Rainio „Pūsk, vėjeli“) ir Jonas (S. Čiurlionienės-Kymantaitės „Pinigėliai“).
Audronė Bagatyrytė
Audronė Bagatyrytė, gimusi 1956 m. gegužės 30 d. Obeliuose (Rokiškio r.), mirė 2010 m. kovo 1 d. Šiauliuose. Ji buvo TV ir teatro režisierė. 1985 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1986-1991 m. dirbo Šiaulių dramos teatro režisiere, pastatė spektaklių, tokių kaip „Paryžius, kuriame...“ ir J. Erlicko „Blinkuva“. Nuo 1991 m. pabaigos buvo netradicinio teatro studijos „edmundo studija 3“ režisierė.
Vladas Baranauskas
Vladas Baranauskas, gimęs 1947 m. gegužės 24 d. Pandėlyje (Rokiškio r.), yra teatro aktorius. Nuo 1969 m. dirba Šiaulių dramos teatre, o nuo 1996 m. yra trupės vedėjas. Vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi Lietuvos ir Rusijos meniniuose kino filmuose. Sukurti vaidmenys: Gytis (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“) ir Alna (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“).
Saulius Bareikis
Saulius Bareikis, gimęs 1955 m. sausio 22 d. Vilniuje, yra teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, 1977-1981 m. dirbo Šiaulių dramos teatre, vėliau Jaunimo teatre, o nuo 2008 m. vėl Šiaulių dramos teatro aktorius. Su O. Ditkovskiu ir K. Smoriginu subūrė muzikinę grupę „Aktorių trio“. Sukūrė apie 50 vaidmenų teatre, tarp svarbesnių - Voras („Vaikų dienos“) ir Alvaras (T. Viljamso „Ištatuiruota rožė“).
Šarūnas Bartas
Šarūnas Bartas, gimęs 1964 m. rugpjūčio 16 d. Šiauliuose, yra kino režisierius. 1991 m. baigė Maskvos Kinematografijos institutą. 1989 m. įkūrė pirmąją Lietuvoje nepriklausomą kino studiją „Kinema“ ir debiutavo dokumentiniu filmu „Praėjusios dienos atsiminimui“. Sukūrė vaidybinius filmus „Trys dienos“ (1991), „Koridorius“ (1995), „Mūsų nedaug“ (1996), „Namai“ (1997), „Laisvė“ (2000) ir „Septyni nematomi žmonės“ (2005). Apdovanotas Amsterdamo, Berlyno, Venecijos kino festivalių prizais.
Vytautas Benokraitis
Vytautas Benokraitis, gimęs 1931 m. kovo 1 d. Šiauliuose, mirė 2003 m. birželio 30 d. ten pat. Jis buvo teatro aktorius, Šiaulių dramos teatre dirbęs iki 1986 m. ir sukūręs per 150 vaidmenų, tarp jų Barva (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“) ir Don Karlas (F. Schillerio „Don Karlas“). Vadovavo vyresnės kartos Šiaulių miesto aktorių senjorų klubui. 1996 m. R. Vaitiekūnas išleido knygą apie V. Benokraitį.
Nomeda Bėčiūtė
Nomeda Bėčiūtė, gimusi 1965 m. gegužės 20 d. Vilniuje, yra teatro aktorė. Nuo 1990 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė per 40 vaidmenų, tarp svarbesnių - Estera (A. Millerio „Kaina“), Eni Salivan (V. Gibsono „Stebukladarė“) ir Marlena Dietrich („... su meile - Marlene Dietrich“).
Elena Bindokaitė-Kernauskienė
Elena Bindokaitė-Kernauskienė, gimusi 1899 m. gruodžio 12 d. Vilkaviškyje, mirė 1990 m. vasario 9 d. Klaipėdoje. Ji buvo teatro aktorė, viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių, dirbusi čia nuo 1931 iki 1959 m. Sukūrė per 200 vaidmenų, įsteigė ir vadovavo Šiaulių miesto vaikų teatrui. Lietuvos liaudies artistė (1956).
Juozas Bindokas
Juozas Bindokas, gimęs 1951 m. gegužės 5 d. Lazdijuose, yra teatro aktorius ir fotomenininkas. Nuo 1972 m. dirba Šiaulių dramos teatre, sukūrė per 70 vaidmenų. Tarp svarbesnių vaidmenų - Kosmė (P. Calderono „Dama vaiduoklė“) ir Tofolas (C. Goldonio „Kivirčai Kjodžoje“). Rengia autorines fotografijos parodas, yra knygos „Šiaulių dramos teatras“ (1992) fotografas ir sudarytojas.
Lina Bocytė
Lina Bocytė, gimusi 1959 m. rugsėjo 5 d. Dūkšte (Ignalinos r.), yra teatro aktorė. Nuo 1981 m. dirba Šiaulių dramos teatre, sukūrė per 60 vaidmenų, tarp jų Zoją (V. Rozovo „Kurtinio lizdas“), Princesę (G. Solovskio „Skiriama princesei“) ir Laimą (A. Škėmos „Vieną vakarą“).
Adolfina Budrikaitė-Zulonienė
Adolfina Budrikaitė-Zulonienė, gimusi 1921 m. liepos 30 d. Šiauliuose, mirė 1985 m. birželio 25 d. Vilniuje. Ji buvo teatro aktorė, 1940-1945 m. dirbusi Šiaulių dramos teatre, o 1947-1985 m. Lietuvos akademiniame dramos teatre. Tarp svarbesnių vaidmenų - Aliutė (P. Vaičiūno „Tėviškės pastogėj“) ir Oligė (V. Krėvės „Skirgaila“).
Janina Budrikaitė
Janina Budrikaitė, gimusi 1918 m. gruodžio 1 d. Šiauliuose, mirė 1996 m. birželio 28 d. Klaipėdoje. Ji buvo teatro aktorė, dirbusi Šiaulių dramos, Kauno jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose. Sukurti vaidmenys: Paukštytė (B. Dauguviečio „Žaldokynė“) ir Anita (V. Lacio „Žvejo sūnus“).
Jūratė Budriūnaitė
Jūratė Budriūnaitė, gimusi 1973 m. Gulbinuose (Biržų r.), yra teatro ir televizijos aktorė. Nuo 1996 m. dirba Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 40 vaidmenų, tarp svarbesnių - Juodoji stiuardesė (M. Michel „Varnų šokis“), Frida (L. Pirandello „Henrikas IV“) ir Maša (A. Čechovo „Trys seserys“).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
