Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Biografija ir Kūryba
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. - 1911 m. balandžio 10 d.) - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos kultūros istorijoje, žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Jo kūryba, apimanti tiek muziką, tiek tapybą, pasižymi ypatingu originalumu, simbolizmu ir gilia dvasine prabanga.
Biografija
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje, devynių vaikų šeimoje. Tėvas Konstantinas Čiurlionis buvo vargonininkas ir chorvedys, motina Adelė Marija Magdalena Radmanaitė - kilusi iš Bavarijos vokiečių evangelikų liuteronų giminės. Nuo 1878 m. šeima su pirmagimiu persikėlė į Druskininkus, kur tėvas dirbo vargonininku. Jau nuo vaikystės Mikalojus Konstantinas demonstravo išskirtinius muzikinius gebėjimus: penkerių metų mokėjo skambinti iš klausos, o septynerių - skaityti iš natų.
1885 m. baigęs liaudies mokyklą, Čiurlionis toliau siekė muzikinio išsilavinimo. Nuo 1889 m. padedamas gydytojo J. Markevičiaus ir kunigaikščio M. Oginskio, mokėsi M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje, kur grojo fleita ir susipažino su muzikos teorija. 1894 m. kunigaikščio M. Oginskio paramos dėka Čiurlionis išvyko mokytis į Varšuvos muzikos institutą, kurį baigė 1899 m. Po studijų kurį laiką vertėsi privačiomis muzikos pamokomis Varšuvoje. 1899 m. jam buvo pasiūlyta tapti Liublino muzikos mokyklos direktoriumi, tačiau jis atsisakė, siekdamas tobulinti save kaip kūrėją.
Nuo 1901 m., vėl sulaukęs Oginskio paramos, Čiurlionis mokėsi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje pas prof. K. Reinekę kompozicijos ir pas prof. S. Jadasoną kontrapunkto. Šiuo laikotarpiu prasidėjo jo kryptinga neoromantinė kūryba. Būdamas Leipcige, jis ne tik mokėsi, bet ir aktyviai domėjosi kultūriniu gyvenimu, skaitė, rašė, lankėsi renginiuose. Būtent 1901 m. Čiurlionis sukūrė vieną garsiausių savo kūrinių - simfoninę poemą „Miške“. Manoma, kad dar studijuodamas Leipcige, Čiurlionis pradėjo domėtis dailės menu.
1902 m. Čiurlionis grįžo į Druskininkus, tačiau netrukus vėl išvyko į Varšuvą, kur nuo 1902 m. mokėsi Varšuvos piešimo ir dailės mokyklose. 1905 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. Kiekvieną kartą grįžęs į gimtinę, jis harmonizuodavo lietuvių liaudies dainas. Apie 1904 m. Čiurlionis sukūrė simfoninę poemą „Jūra“, tačiau vis labiau jį traukė dailė. 1906 m. jo dailės darbai buvo eksponuojami Sankt Peterburge, sulaukdami didelio dėmesio. Tai paskatino jį 1907 m. visiškai apleisti muziką ir daugiau dėmesio skirti dailės kūrybai.
Kūryba ir jos bruožai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Jo kūryba pasižymi ypatinga dvasine gelme ir novatoriškumu. Pradėjęs karjerą kaip kompozitorius, jis sukūrė tokius žymius muzikinius darbus kaip simfoninės poemos „Miške“ (1901) ir „Jūra“ (1903-07). Jo muzikai būdinga neoromantizmo bruožai, saviti konceptualūs dramaturgijos sprendimai ir įtaigi ekspresija. Čiurlionis daug dėmesio skyrė polifonijai, o kai kuriuose jo kūriniuose naudojami visiškai nesikartojantys muzikos garsai.
Profesionaliai domėtis daile Čiurlionis pradėjo vėliau, apie 1902 m., įstojęs į Varšuvos piešimo mokyklą. Nors buvo nusivylęs akademinio kurso programa, jo dailėje greitai ėmė ryškėti polinkis į simbolizmą ir abstrakciją, mistikos bei paslapties šydą. Jis pasirinko senovinį tempera tapybos metodą. Pirmuosiuose darbuose (nuo 1903 m.) dominuoja fantastinės būtybės, mistiniai karaliai, lietuvių pagoniškosios kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai - dievai, planetos, žvaigždės, saulė. Šie elementai lydėjo dailininką visame jo kūrybiniame kelyje.
Čiurlionis gerai išmanė to meto filosofinį kontekstą, buvo susipažinęs su F. Nyčės ir A. Šopenhauerio idėjomis. Mirties, išnykimo, gyvenimo trapumo motyvai persmelkia visą jo kūrybą. Tapybos darbų piešiniai įgyja aiškesnes, stilizuotas formas. Ypač brandūs jo 8 paveikslų ciklas „Žiema“ (1907) ir triptikas „Mano kelias“ (1907), esantys netoli abstrakcijos ribos.
Kūryboje atsiranda labiau su muzikos kūrinių struktūra susijusių ciklų: tai 4 paveikslų ciklai, atkartojantys muzikinių sonatų struktūrą sudalimis kaip allegro, andante, scherzo ir finale. M. K. Čiurlionis nutapė 7 sonatas, kurių asociatyvūs pavadinimai atsirado jau po dailininko mirties: „Sonata I (Saulės sonata)“ (1907), „Sonata II (Pavasario sonata)“ (1907), „Sonata Nr. 3 (Žalčio sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 4 (Vasaros sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 5 (Jūros sonata)“ (1908), Sonata Nr. 6 (Žvaigždžių sonata)“ (1908), „Sonata Nr. 7 (Piramidžių sonata)“ (1909). Muzikiniais paveikslais taip pat galima laikyti diptikus „Preliudas ir Fuga“ (1908), „Preliudas. Fugos“. Vienas garsiausių M. K. Čiurlionio kūriniu įvardijamas paveikslas „Rex“, sukurtas 1909 m., kuriame susijungia K. Flamarijono knygų, Šv. Biblijos ir senovės lietuvių mitologijos elementai.
1907 m. Čiurlionis persikėlė gyventi į Vilnių ir aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą. Jis buvo išrinktas į Lietuvių dailės draugijos valdybą, vadovavo „Vilniaus kanklių“ chorui. 1907 m. surengė pirmąją lietuvių dailės parodą Vilniuje, kurioje eksponavo savo geriausius kūrinius. Po metų surengė antrąją parodą. 1909 m. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite. Tais pačiais metais jis buvo išrinktas lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime dainų ir gaidų rinkimo komisijos garbingu nariu.
Siekdamas tapti labiau žinomu, 1908 m. išvyko į Sankt Peterburgą. Čia susipažino su rusų dailininku M. Dobužinskiu, kuris lietuvių menininką pristatė Rusų dailininkų sąjungoje. Vis dėlto nuolatinis darbas be pertraukų ir materialiniai nepritekliai Čiurlionį išsekino. 1909 m. jam buvo nustatytas psichologinis ir emocinis pervargimas. 1910 m. grįžo į Druskininkus, vėliau buvo paguldytas į Raudonojo dvaro sanatoriją Pustelnike (netoli Varšuvos). Kol menininkas gydėsi, 1910 m. birželio 12 d. gimė vienintelė dukra - Danutė. Deja, 1911 m. išėjęs pasivaikščioti M. K. Čiurlionis susirgo plaučių uždegimu ir 1911 m. balandžio 10 d., būdamas vos 35-erių, mirė. Menininkas palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
Palikimas
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis paliko neišmatuojamą kultūrinį palikimą. Jo kūryba ir asmenybė domina ne tik lietuvių, bet ir užsienio menotyrininkus. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune saugo didžiausią jo kūrybinio palikimo dalį. Druskininkuose veikia M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, įkurtas buvusiame šeimos name. Nuo 1965 m. Vilniuje rengiamas Čiurlionio konkursas, o Nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai suteiktas jo vardas. Menininko vardu pavadintos gatvės, mokyklos, vyksta tarptautiniai festivaliai. Čiurlionio menas įkvėpė daugybę poetų, rašytojų ir kitų menininkų, tapdamas neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi.
M. K. Čiurlionio gimimo data yra 1875 m. rugsėjo 22 d.
tags: #mikalojus #konstantinas #ciurlionis #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
