Žindymas antraisiais metais: nauda, rekomendacijos ir mitai
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi.
1. Žindymas prisideda prie Jūsų vaiko mitybos
Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką. Antraisiais gyvenimo metais vaikutis, išgerdamas 440 ml mamos pieno, gauna 30 proc. energinės dienos vertės, baltymų - apie 43 proc. paros normos, vitamino A - 75 proc., folio rūgšties - 75 proc., vitamino B12 - 94 proc., vitamino C - 60 proc. Palyginti su kitu maistu, iš mamos pieno medžiagos yra lengviausiai organizmo paimamos. Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis.
2. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko sveikatos
Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Tiesa sakant, kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc.“. Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Be to, mamos piene esantys faktoriai, žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį organizmą nuo alergenų ir bakterijų patekimo. Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Imunologiniai faktoriai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais [4]. Taip Mama Gamta pasirūpina vaiko, pradedančio savarankiškai pažinti pasaulį, apsauga nuo infekcijų, kuriomis gali apsikrėsti pradėjęs dalintis žaislais, „ragaudamas“ aplinkos daiktus. Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai žindyti ilgiau, sirgo rečiau, nei tie, kuriuos maitinti krūtimi nustojo iki metų. Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindomi vaikai rečiau serga ausies uždegimu, turi geresnį regėjimą, sveikesnius dantis, yra stipresni fiziškai ir turi mažesnę riziką nutukti. Mamos piene yra tūkstačiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių faktorių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz. Žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučio uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Šie apsauginiai antikūnai aptinkami motinos piene nesvarbu koks žindomo vaiko amžius. Na, o jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis visgi susirgo, žindymas užtikrins, jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, hospitalizacijos tikimybę, ir mažesnį svorio netekimą! Ir be abejo, sergančio vaiko patiriama ramybė ir komfortas prie mamos krūties yra neišmatuojami. Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžio, diabeto, hipertenzijos, infarkto ir kt. rizika.
3. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko intelektinio vystymosi
Protingesnis vaikas - tiesa! Daugumai jau yra žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių sugebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Gauti aukštesni žindytų vaikų I.Q. rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai, ko pasekoje, šių vaikų pažinimo gebėjimai ir mokslo įvertinimai buvo geresni lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais. Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su faktoriais, ypač riebalų rūgštimis, kurių abstu mamos piene. Mišinukų gamintojų kompanijos įtraukė į motinos pieno pakaitalų sudėtį ir riebalų rūgštis, tačiau tyrimai nepatvirtino tokio pat mišinukų efekto intelekto koeficientui. Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, kas pagerina kalbos raidą. Nustatyta, jog išimtinai ir ilgai žindytų vaikų 6,5 amžiaus verbalinis (kalbos) intelektas yra didesnis, lyginant su nežindytų vaikų kalbos testų rezultatais.
4. Ilgalaikis žindymas prisideda prie Jūsų vaiko psichinės ir socialinės raidos
Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“. Anot Sally Kneidel (1990), „Tyrimai apie žindymo psichologinius aspektus yra labai menki. Vaikas pratęs paskirstyti dienos ir nakties maistą ir nors naktį jis žįsdavo galbūt daugiau norėdamas nusiraminti, gaudavo ir dalį kalorijų. Todėl jeigu nustosime žindyti naktį staiga, vaikas naktį bus alkanas. Jei yra toks noras, reikėtų po truputį ilginti tarpus tarp naktinių maitinimų, kitaip vaiką nuraminti, jeigu leidžiasi, arba trumpinti maitinimo trukmę - duoti krūtį trumpai, neleisti, kad žįstų, iki kol giliai įmigs, atitraukti ir padėti užmigti kitu būdu. Reguliuojant labai svarbu atsižvelgti ir į paties vaiko temperamentą. Žindymas neišvengiamai verčia mamas daugiau liesti, glostyti ir žiūrėti į savo kūdikius. Depresija sergančios žindančios mamos liečia ir bendrauja su savo kūdikiais mažiau nei depresija nesergančios žindančios mamos. Ilgalaikis žindymas sumažina „žalingų įpročių“ riziką tarp vaikų. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių amžiaus vaikus, nustatyta, jog beveik 70% turėjo nemitybinių įpročių, t.y. dauguma (apie 60%) naudojo žinduką ir apie 8% čiulpė nykštį. Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Tą patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo trumpesnis žinduko naudojimas. Tad, kuo ilgiau bus vaikas žindomas, tuo mažesnė tikimybė, jog jam prireiks dirbtinių mamos pakaitalų (žindukų, nykščio ir t.t.), tuo natūraliau jis augs. Vienas tyrimas yra patvirtinęs, jog žindyti vaikai geriau reaguodavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose, nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti. Pasak tyrėjų, jie pastebėjo, kad yra statistiškai reikšminga tendencija - kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo mažiau nustatoma elgesio sutrikimų.
5. Žindyti vaiką yra normalu
Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“. Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad „mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene. Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori. Ilgalaikis žindymas - tai natūrali žmogaus prigimtis. Tą patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus 1 metus. Katherine Detttwyler analizuodama primatų žindymo ypatumus, padarė išvadą, jog natūrali žmonių žindymo trukmė yra maždaug nuo 2,5 metų iki 7 metų. Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jo tęsimas virš metų yra ne tik priimtinas, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti kada nutraukti žindymą, tą padarytų 3-4 metais. Todėl svarbu suprasti, kad ilgas žindymas yra normalus ir natūralus fiziologinis žmogaus procesas.
6. Ilgalaikio žindymo nauda mamai
Mažina krūties vėžio riziką. Taigi, kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. JAV rinktos statistikos duomenimis, tarp 12 mėn. sulaukusių mažylių vis dar žindomų yra 36 proc., o tarp 18 mėn. Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn. Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys, turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, sąlygojančiu širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi. Ilgėjant žindymo laikotarpiui, rizika mažėja! Žindančios mamos džiaugiasi fiziologine laktacine amenorėja (menstruacijų nebuvimu), kartais net iki dvejų metų (!), natūraliu nevaisingumu pirmąjį žindymo pusmetį. Daugumai moterų žindant nesunkiai atsistato svoris. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir sustabdyti kraujavimą. Žindymas pagerina kalcio pasisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės - vyresniame amžiuje. Statistiškai įrodyta, jog neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga - krūties vėžiu.
Daugiau naudingos informacijos galima rasti knygoje Vitkauskas K. 2019 "Kūdikio žindymas. Specialistai rekomenduoja žindymą, jei moteris turi pieno, tęsti antraisiais gyvenimo metais ir dar ilgiau, jeigu vaikeliui to reikia. Ilgiau prie motinos krūties prašosi jautresni vaikai. Vyresniame amžiuje jau svarbus ne tiek motinos pienas, kiek psichologiniai žindymo niuansai - artumas, saugumas, meilė.
Kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio, palaiko jos sprendimą. Žindymas iki ankstyvos vaikystės yra normalus, natūralus procesas, padedantis vaikui įgyti intelektinius, socialinius ir emocinius įgūdžius. Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi. Kiekvienas žindymas papildo vaiko mitybinius poreikius, stiprina imunitetą, mažina alergijų riziką ir nesvarbu kiek jam metų.
Kokia žindymo nauda tiek mamai, tiek kūdikiui?
tags: #zindymas #antraisiais #metais
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
