Vaiko lyties nustatymo genetika ir planavimo metodai
Pradėdamos kurti šeimą, poros dažnai aptaria, kiek vaikų norės turėti, pusiau juokais, pusiau rimtai įvardija, kokios lyties kūdikio labiau norėtų susilaukti. Yra metodų, padedančių kūdikio lytį suplanuoti kone 100 proc. tikslumu, tačiau tam būtinos medicininės intervencijos. Išties yra veiksmingų lyties atrankos metodų, taigi, nebe viską sureguliuoja gamta.
Statistikos duomenimis, berniukų gimsta maždaug 5 proc. daugiau (100 mergaičių tenka iki 105 berniukų, kai kuriose šalyse šie skaičiai gali nežymiai kisti). Teigiama, kad intensyviai naudojant vieną iš lyties planavimo metodikų - genetinį ištyrimą prieš implantaciją (angl. preimplantation genetic testing, PGT) - lyčių santykis keičiasi iki 110 berniukų 100-ui mergaičių.
Mūsų ląstelės turi 23 poras chromosomų (t. y. iš viso po 46 chromosomas). 23-ioji pora yra X ir Y, arba lytinės chromosomos (likusios 22 poros vadinamos autosomomis). Pusė chromosomų gaunama iš biologinio tėvo spermos, kita pusė - iš biologinės motinos kiaušinėlio. Moteriškosios lyties individai turi dvi X chromosomas (XX), vyriškosios lyties - po vieną X ir Y chromosomą (XY). Jei kiaušinėlį apvaisinanti sperma turės X chromosomą, gims mergaitė (XX genotipas), o jei atitinkamai - Y chromosomą, tai gims berniukas (XY genotipas).
Vaiko lytį lemia tėvo spermatozoide esanti lytinė chromosoma (chromosomos - paveldimą informaciją perduodančios branduolio dalelės). Apvaisinimo momentu, paveldimos informacijos būsimasis vaikelis gauna tolygiai iš motinos ir iš tėvo lytinių ląstelių. Jeigu apvaisinimas įvyksta esant tėvo Y chromosomai, tai gims berniukas (iš tėvo ir iš motinos gautų lytinių chromosomų visuma bus XY). Kitas klausimas - apie „atmetimo“ reakcijas. Motinos organizmui bet kuris vaisius yra santykinai svetimas organizmas, nepriklausomai nuo vaiko lyties. Užsimezgęs vaisius visada turi savo naujas savybes - motinos ir tėvo paveldimos informacijos visumą, o ne pakartoja arba motinos, arba tėvo savybes. Yra labai sudėtingų, neretai ir ne visiškai aiškių veiksnių, dėl kurių motinos organizmas prisitaiko prie šios situacijos ir išnešioja vaikelį.
Dažniausiai spermatozoidai su Y lytine chromosoma esti judresni, greičiau pasiekia kiaušialąstę. Dėl to užsimezga daugiau berniukų (manoma, kad 100 mergaičių užsimezga apie 150 berniukų), tačiau vyriškos lyties gemalas dažniau žūva dar negimęs - mat jis jautresnis įvairiems išoriniams poveikiams. Mažai tikėtina, kad polinkis šeimoje turėti daugiau tos pačios lyties palikuonių būtų paveldimas.
Lytinių santykių metu į moters organizmą patenka apie 3-5 ml spermos, kuriuose yra 200-500 milijonų spermatozoidų. Kadangi makšties terpė rūgšti, dalis spermatozoidų iškart žūsta, o dalis patenka į gimdą ir kiaušintakius. Buvo ištirtas spermatozoidų elgesys makštyje ir gimdoje. Pro mikroskopą makštyje ir gimdos kaklelyje galima pamatyti, kaip vyriškieji ir moteriškieji spermatozoidai varžosi. Pastebėta, kad moteriškieji X spermatozoidai geriau jaučiasi rūgščioje terpėje, o vyriškieji Y - šarminėje.
Pagrindinės priežastys, kodėl poros nori pasirinkti kūdikio lytį:
- Siekias neperduoti su konkrečia lytimi siejamų genetinių ligų. Pavyzdžiui, vyrai ar moterys gali būti tam tikrų patologinių genų nešiotojai, nors patys genetine liga ir neserga.
- Noras sumažinti riziką, kad kūdikis sirgs tik tarp tam tikros lyties žmonių pasitaikančia liga.
- Asmeniniai pageidavimai ar net praktiniai sumetimai. Kartais kūdikio lytį norima suplanuoti vien tik atsižvelgiant į asmeninius pageidavimus. Pavyzdžiui, susilaukti mergaitės gali norėti tėvai, jau auginantys berniuką / berniukus, ir atvirkščiai. Pasitaiko atvejų, kad tėvai pageidauja turėti ir tos pačios lyties kūdikį (pavyzdžiui, dviem broliams ar dviem sesėms, ypač kai skirtumas tarp vaikų yra nedidelis, bus smagiau žaisti, jie galės augti viename kambaryje, jaunesniam vaikui liks vyresnėlio žaislų, drabužių ir t.
- Kultūrinės normos ir tradicijos. Kai kuriose kultūrose vienos arba kitos lyties kūdikiai (dažniausiai berniukai) yra labiau geidžiami ir vertinami.
Poros, kurioms gydomas nevaisingumas ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas, gali bandyti pasirinkti kūdikio lytį. Priešimplantacinis genetinis tyrimas (angl. preimplantation genetic testing, PGT) užtikrina beveik 100 proc. Tiesa, įprastai ši procedūra atliekama ir pageidaujama kūdikio lytis parenkama tik dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant išvengti su tik viena ar kita lytimi siejamų genetinių ligų. Kūdikio lyties pasirinkimas „pagal pageidavimą“, be medicininių priežasčių yra nelegalus daugelyje pasaulio valstybių.
Metodai kūdikio lyčiai planuoti
Yra įvairių metodų, kurie, anot šalininkų, gali padėti planuoti kūdikio lytį. Svarbu paminėti, kad mokslinių įrodymų, patvirtinančių visų šių metodų patikimumą, nėra.
Šetlso metodas
Remiantis Šetlso metodu, jeigu norite susilaukti dukros, tai turėtumėte mylėtis dvi dienas iki ovuliacijos, o jeigu norite berniuko, tai lytinių santykių reikia turėti ovuliacijos dieną arba per pirmą parą po jos. 2010 m. žurnale „Journal of Reproductive Biomedicine“ paskelbtame nedideliame tyrime nustatyta, kad 81 % tiriamųjų, mylėdamiesi nustatytu metu ir laikydamiesi tam tikros dietos, susilaukė mergaičių.
Eriksono metodas (spermos atskyrimas)
Ši lyties planavimo technika pavadinta jos kūrėjo Ronaldo Eriksono vardu. Jos esmė - atskirti greičiau judančius („berniukiškus“) spermatozoidus nuo plaukiančių lėčiau („mergaitiškų“). Mechaninės procedūros metu spermatozoidai suskirstomi į vyriškus ir moteriškus. Visų pirma spermatozoidai nudažomi fluorescenciniais dažais, po to peršviečiami lazeriu: X chromosomos yra stambesnės, todėl žiūrint per lazerį yra geriau matomos. Po to reikiamas spermos mėginys naudojamas IVF ciklo metu. Teigiama, kad šio metodo tikslumas - 75 % siekiančioms susilaukti berniuko ir 90 % „MicroSort“ metodas kurį laiką JAV buvo taikomas genetiškai paveldimoms ligoms tirti.
Mitybos teorija
Yra ir dar viena teorija: kūdikio lytį galima nulemti prieš nėštumą valgant tam tikrą maistą. Mitybos reikšmės teorija pagrįsta idėja, kad X ir Y spermatozoidai iš esmės klesti skirtingose aplinkose. Norėdama susilaukti mergaitės, moteris turėtų vartoti mažiau druskos, valgyti produktus, kuriuose daug kalcio ir magnio (pavyzdžiui, pieno produktai, špinatai). Norėdama susilaukti berniuko, moteris turėtų valgyti daug kalio turinčio maisto - bananų, baltųjų pupelių, lašišos, avokadų, migdolų, obuolių, grybų ir kt.
Specializuoti rinkiniai
Užsienyje galima įsigyti ir specialių kūdikio lyčiai suplanuoti skirtų rinkinių. Jie taip pat yra pagrįsti Šetlso teorija. Į atskirus rinkinius planuojant mergaites ir berniukus įeina termometras, ovuliacijos testai, vitaminai, žolelių ekstraktai ir priemonės apsiplovimui (jos gali keisti makšties pH). Toks rinkinys vienam mėnesiui kainuoja ~200 JAV dolerių.
Istoriniai požiūriai į vaiko lyties nustatymą
Apie kūdikio lyties planavimą išlikę senovės graikų gydytojo ir išminčiaus Hipokrato pastebėjimai. Jis sakė, kad jei moterį apvaisina sėkla iš kairiosios vyro sėklidės, gims mergaitė. Jei apvaisina sėkla iš dešiniosios sėklidės - bus berniukas. Deja, realybėje šiuo teiginiu įsitikinti neįmanoma. O štai Aristotelis mąstė ne taip fiziologiškai. Jis sakė, kad jei užsimezgant gyvybei pučia švelnus pietų vėjas zefyras, gims mergaitė. O jei košia žvarbus šiaurės vėjas - bus berniukas. Hipokratas su Aristoteliu sureikšmino patį apvaisinimo aktą.
Romėnai teigė, kad vaiko lytį lemia tėvo charakteris ir temperamentas. Jei vyras turi valdžią šeimoje, gims sūnus, o jei šeimą valdo žmona - gims tik mergaitės. Ši romėnų teorija apie vyro valdžią laikui einant sušvelnėjo. XIX amžiuje net rimti mokslininkai siūlė dar vieną teoriją: vaiko lytis bus priešinga lyčiai to sutuoktinio, kurio asmenybė turtingesnė, o intelekto koeficientas - aukštesnis. Iš to kilo kalambūras, kad berniukui „padaryti“ proto nereikia, o mergaičių „gamybai“ reikia juvelyriškumo. Vadinasi, mergaičių tėčiai ir berniukų mamos yra subtilūs ir protingi.
XIX amžiaus pabaigoje Europoje mokslininkai vėl sugrįžo prie „lovos“ teorijų, o tiksliau - pozų. Mylėtis buvo rekomenduojama šonu. Jei vyras moteriai iš kairės, gims mergaitė, jei vyras moteriai iš dešinės - berniukas. Dėl didesnės garantijos buvo siūloma po lova pasidėti kokį nors vaiko lytį simbolizuojantį daiktą. Tačiau daugybė porų išbandė visas Kamasutros pozas ir vis tiek nesulaukė išsvajoto rezultato. Tada pasirodė mitybos teorija, kuri siūlė moteriai prieš pastojant ir nėštumo metu valgyti tam tikrą maistą. Norinčiai sūnaus moteriai buvo siūloma valgyti sūraus, aštraus maisto, kuriame gausu natrio ir kalio (žuvį, mėsą), bei visus maisto - duonos, kumpio, sūrio - kampus. Jei šeima trokšdavo mergaitės, moteris turėjo valgyti prėską, švelnų maistą, daug pieno produktų, saldumynų, bananų, žirnių, pupelių, brokolių. „Mergaitiškos“ dietos esmė - magnis ir kalcis.
Šiuolaikinės tendencijos ir požiūriai
Ne visi linkę tenkintis tuo, ką Dievas duos. Prieš 25-30 metų, kai ultragarso tyrimas dar buvo naujiena, gydytojai nėrėsi iš kailio, stengdamiesi kuo anksčiau monitoriuje įžiūrėti vaisiaus lytį. Gydytojai paklausia: „Ar norite sužinoti, ko laukiatės?“ Ir, kad ir kaip būtų keista, dauguma tėvų atsako - ne! Šimtus metų buvo natūralu trokšti sūnaus ir nukabinti nosį gimus dukrai. Nors gyvename ne Kinijoje ar Indijoje, tekdavo išgirsti istorijų, kaip tėvai nusimindavo gimus negeidžiamai mergaitei. Dabar gydytojai vienareikšmiškai sako - laikai pasikeitė! Pastebiu, kad šiuolaikinėms šeimoms ne taip ir svarbu, kokios lyties kūdikis gims. Ypač, jei šeimoje jau auga keletas tos pačios lyties vaikų, ir visi tikisi, kad dabar jau tikrai gims išsvajotas sūnus ar dukra. Man pačiam teko dalyvauti gimdyme, kai moteris gimdė ketvirtą vaiką. Šeimoje jau augo trys mergaitės. Kol moteris buvo gimdymo namuose, vyras su giminėmis jau šventė sūnaus gimimą. Ir koks buvo šokas, kai gimė ketvirta mergaitė! Moteris net nušoko nuo gimdymo stalo, negalėdama patikėti naujiena. Džiaugėmės, kad tuo metu gimdykloje ji gimdė viena, antraip būtų mus apkaltinusi, kad sukeitėme kūdikius. Laimei, kad požiūris į vaiko lytį Lietuvoje jau pakankamai civilizuotas. O štai Indijoje net buvo priimtas įstatymas, draudžiantis gydytojams tyrimo ultragarsu metu pasakyti kūdikio lytį.
Tačiau nenorint iškreipti gamtos pusiausvyros, šį metodą gydytojai taiko tik išimtiniais atvejais. Pavyzdžiui, jei giminėje iš kartos į kartą perduodama tam tikra kraujo liga, kuria susirgti gali tik berniukai.
Mano žiniomis, jokių moksliškai pagrįstų vaiko lyties planavimo būdų nėra. Klausiau ir kolegų nuomonės, tačiau ir jų nuomone - kol kas naujienų nėra.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
