Meningito simptomai vaikams: kaip atpažinti ir elgtis?

Meningitas - tai smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimas, atsirandantis dėl infekcijos ar kitų priežasčių. Šios ligos kilmė gali būti skirtinga, tačiau simptomai dažniausiai būna panašūs. Liga progresuoja staigiai, todėl ypač svarbu greitai atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytojus. Nors meningitas nėra dažna liga, susidūrus su ja laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių. Manoma, kad būtent vaikai yra labiausiai linkę susirgti šia liga, o mažų vaikų tėvai itin bijo meningokokinės infekcijos, nes ji pavojinga gyvybei ir labai greitai progresuoja.

Meningito sukėlėjai ir tipai

Dažniausia forma - infekcinis meningitas, sukeltas bakterijų, virusų ar rečiau grybelių. Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai bei tam tikros medicininės būklės. Meningitą dažniausiai sukelia virusas (išsivysto virusinis meningitas, dar vadinamas aseptiniu), tačiau tarp potencialių ligos sukėlėjų minimos ir bakterijos (tai bakterinis meningitas). Virusinis meningitas yra dažnesnis nei bakterinis, įprastai infekcijos eiga yra lengvesnė.

Tačiau bakterinis meningitas yra gyvybei pavojinga būklė. Jį gali sukelti daugybė skirtingų bakterijų. Dažniausiai pasitaiko bakterinis meningitas, kurį sukelia bakterijos, tokios kaip meningokokai, pneumokokai ar Haemophilus influenzae. Grybelinis meningitas pasitaiko rečiau ir dažniausiai diagnozuojamas žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą (pvz., sergantiems autoimuninėmis ligomis, po transplantacijų ar chemoterapijos).

Meningokokinė infekcija

Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje - rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens - pavasario sezonus. Meningokokinei infekcijai būdingas sezoniškumas, susirgimų padaugėja žiemą ir pavasarį. Šia infekcija užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Vieni žmonės suserga meningokokine infekcija, o kiti ne. Žmogaus imlumas šiai bakterijai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų, kiti, tačiau žymiai mažesni, ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., ir vyresnių nei 75 metai senolių.

Meningokokinė infekcija gali pasireikšti keliomis formomis:

• Lokali meningokokinė infekcija. Šios infekcijos atveju meningokokas būna nosyje ir ryklėje, tačiau toliau į organizmą neišplinta. Ši forma gali neturėti jokių simptomų, tuomet žmogus savo nosyje ir ryklėje nešiojasi meningokoką, tačiau nejaučia jokio sveikatos pablogėjimo arba serga paprasčiausia sloga nuo kurios pasveiksta ir dažniausiai net nesužino, kad buvo užsikrėtę meningokokine infekcija.
• Meningokokemija (meningokokinis sepsis) - tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę.
• Meningokokinis meningitas. Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą - meningitą.

Meningito simptomai

Meningito simptomai skiriasi priklausomai nuo susirgusio asmens amžiaus ir infekcijos sukėlėjo. Pirmieji meningito simptomai gali pasireikšti greitai arba praėjus kelioms dienoms nuo pirminės infekcijos.

Pradinėje stadijoje pasireiškia bendri organizmo sutrikimai:

• Stiprus galvos skausmas
• Aukšta temperatūra
• Pykinimas
• Vėmimas
• Bendras silpnumas
• Dažnai atsiranda sprando rigidiškumas - skausmas ar negalėjimas palenkti galvos pirmyn.
• Sąnarių skausmas
• Raumenų skausmas
• Šaltos galūnės
• Orientacijos sutrikimas
• Jautrumas šviesai (fotofobija)
• Letargija (energijos trūkumas)
• Traukuliai
• Dusulys
• Nuovargis
• Viduriavimas
• Šaltkrėtis

Simptomai vaikams ir kūdikiams

Meningito požymiai suaugusiems žmonėms dažnai pasireiškia ryškesniu galvos skausmu, sprando rigidiškumu ir karščiavimu, o meningitas vaikui ir ypač meningitas kūdikiui gali pasireikšti subtiliau. Meningitu sergantiems kūdikiams gali pasireikšti skirtingi simptomai.

Kūdikių ir mažų vaikų meningito simptomai:

• Dirglumas
• Pernelyg dažnas, aukštas verksmas
• Silpnumas arba sustingimas
• Mieguistumas
• Reakcijos trūkumas
• Apetito trūkumas / prastas valgymas
• Atsisakymas valgyti / žįsti
• Išsipūtusi fontanelė (minkšta vieta) viršugalvyje
• Vėmimas
• Lėtesni refleksai
• Kartais - traukuliai ar pasikeitęs kvėpavimo ritmas
• Kaklas gali sustandėti.

Meningokokinei infekcijai būdinga labai aukšta temperatūra 39 -40°C ir didesnė. Jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos būna labai šaltos, jos gali pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus reikiamą vaistų nuo temperatūros dozę, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla ir būna labai aukšta.

Pats pagrindinis bruožas yra tas, kad vaikas net nukritus temperatūrai iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, yra vangus, gulinėja, verkšlena ar atvirkščiai yra neįprastai labai sudirgęs, miegodamas dejuoja, stena.

Meningitu sergantis vaikas dažnai guli neįprastoje padėtyje: ant šono, galvą atmetęs atgal ir sulenkęs kojas. Net jei vaikui pavyksta pakreipti galvą į krūtinę, jo kojos iškart susilenkia per kelius ir jų neįmanoma atlenkti.

Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą - meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi. Kūdikiams būdingas pasikartojantys neramumo, dirglumo priepuoliai arba atvirkščiai kūdikis būna labai apatiškas, daug miega, yra sunkiai prižadinamas.

Meningito bėrimas: meningokokemija

Kai bakterinis meningitas sukelia sepsį (kraujo užkrėtimą), dar vadinamą meningokokine septicemija arba meningokokemija, jis gali sukelti meningito bėrimą ant odos. Jei Neisseria meningitidis bakterijos, sukeliančios meningitą, įsiskverbia į organizmą ir kraują, jos gali sukelti infekciją, kuri pažeidžia vidaus organus ir kraujagysles. Šis pažeidimas sukelia bėrimą, kuris dažnai siejamas su sunkiais meningito atvejais. Šis „bėrimas“ yra po oda nutekantys kraujagyslių pažeidimai, todėl jis atrodo kitaip nei daugelis kitų, labiau tipinių bėrimų.

Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių sergančių generalizuota forma. Ne visi meningito atvejai sukelia bėrimą, tačiau tai yra ženklas, kad jums ar jūsų vaikui reikia skubios medicininės pagalbos.

Kaip atrodo meningito bėrimas?

Meningito bėrimai gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus odos atspalvio, ligos pažengimo ir daugelio kitų veiksnių. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje.

• Meningito bėrimas paprastai atrodo kaip adatos dūriai arba mėlynės, kurios gali būti raudonos arba tamsiai violetinės spalvos.
• Meningito bėrimas dažnai prasideda kaip „petechial bėrimas“, tai reiškia, kad ant odos atsiranda violetinės arba raudonos dėmės, panašios į adatos dūrio žymes.
• Vėliau jis gali tapti „purpuriniu bėrimu“, tai reiškia, kad jis atrodo kaip dideli dėmėti mėlynės, kurios gali būti raudonos, violetinės arba rudos spalvos.
• Šios dėmės gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau jos ypač dažnai pasitaiko ant kojų, pėdų ir dubens srityje.
• Jei bėrimas progresuoja, jis gali išplisti į veido sritis, pvz., akis, nosį ir lūpas.
• Bėrimas yra netaisyklingos formos, įvairaus dydžio, kartais primena žvaigždėtą dangų, todėl vadinami žvaigždiniu bėrimu. Bėrimo intensyvumas būna įvairus: nuo pavienių, vos įžiūrimų bėrimo elementų iki gausių hemoragijų.

Meningito bėrimai sunkiau matomi ant tamsesnės odos. Tačiau dėmeles ar mėlynes galite pastebėti ant šviesesnių kūno dalių, pavyzdžiui:

• Akių baltymų
• Vidinių vokų
• Pėdų padų
• Delnų
• Pilvo

Iš pradžių meningito bėrimas dažnai yra balinantis, tai reiškia, kad jis tampa baltas arba šviesesnis, kai spaudžiate tą vietą. Jei bakterijos toliau plinta ir sukelia rimtą žalą, bėrimas gali tapti nebalinantis, tai reiškia, kad jis neišnyksta, kai jį spaudžiate.

Stiklo testas

Meningito bėrimas neišnyksta, kai jį spaudžiate stiklu. „Stiklo testas“, taip pat žinomas kaip „taurės testas“, dažnai naudojamas norint nustatyti, ar odos bėrimas yra sukeliamas meningitu. Jis atliekamas prispaudžiant stiklą prie paveiktos odos vietos ir stebint, ar bėrimas išnyksta. Paimkite skaidraus stiklo stiklinę, uždėkite prie bėrimo ir paspauskite, kad oda po stiklu išblykštų. Jei bėrimas taip pat tampa blyškus, meningito nėra.

Jei neišnyksta, jūs arba jūsų vaikas galite turėti nebalstantį bėrimą, sukeltą meningito. Tai ženklas, kad jums arba jūsų artimam žmogui reikalinga skubi medicininė pagalba.

Diagnozė

Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Ne visada lengva iš karto diagnozuoti meningitą. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti.

Ligai diagnozuoti vertinami klinikiniai meningito požymiai, atliekami kraujo tyrimai ir lumbalinė punkcija, kurios metu tiriamas smegenų skystis siekiant nustatyti infekcijos pobūdį. Įtariant, kad vaikas ar suaugusysis gali sirgti meningitu, skiriama juosmeninė punkcija (dūris į stuburą) - stuburo skysčio tyrimas. Esant poreikiui, taikomi papildomi neurologiniai ar vaizdiniai tyrimai (pvz., galvos kompiuterinė tomografija).

Jūsų sveikatos priežiūros specialistas paprastai galės diagnozuoti jūsų būklę atlikdamas tokius tyrimus:

• Serumo (kraujo) tyrimai
• Smegenų skysčio mėginiai
• Neisseria meningitidis bakterijų kultūros

Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas.

Gydymas

Ankstyvas gydymas yra labai svarbus siekiant išvengti rimtų ir net mirtinų meningito komplikacijų. Kadangi meningitas yra sunkus ir net mirtinas, jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi nedelsdamas pradėti gydymą. Greitas meningito gydymas dažniausiai būna sėkmingas.

• Jeigu meningitą sukėlė virusai, antibiotikai nebus veiksmingi. Virusinio meningito atveju paprastai taikomas palaikomasis gydymas - skysčių balansas, skausmo ir temperatūros kontrolė; kai kuriais atvejais skiriami antivirusiniai vaistai.
• Bakterinis meningitas gydomas skubiu intraveniniu antibiotikų kursu. Bakterinį meningitą gali reikėti gydyti ligoninės intensyviosios terapijos skyriuose.

Pacientams gali reikėti stebėjimo ligoninėje, o sunkesniais atvejais - intensyviosios terapijos. Kiekvieno paciento būklės eiga skirtinga, todėl nuolatinė medicininė priežiūra itin svarbi. Prieš atvykstant medikams, būtina pacientui užtikrinti ramybę, tylą ir pritemdyti kambario šviesas. Atvykusiam gydytojui būtina išvardinti visus pastebėtus simptomus.

Komplikacijos

Negydant, meningitas gali progresuoti ir sukelti rimtų neurologinių pažeidimų. Gali pasireikšti sąmonės sutrikimai, mieguistumas ar net koma, traukuliai, jautrumas šviesai, ryškūs odos bėrimai (ypač meningokokinės infekcijos atveju). Nors dauguma žmonių visiškai pasveiksta, daliai gali išlikti liekamųjų reiškinių - klausos sutrikimų, neurologinių pažeidimų, kognityvinių ar mokymosi sunkumų.

Dažniausios ilgalaikės meningito komplikacijos gali būti klausos praradimas arba neurologiniai pažeidimai, įskaitant smegenų pažeidimus ir kitas nervų sistemos problemas. Sunkiuose atvejais meningitas taip pat gali sukelti galūnių netekimą. Jei meningito bėrimas plinta ir kraujagyslių pažeidimai yra dideli, deguonis gali nepakankamai pasiekti galūnes (kojas, pėdas, rankas ir plaštakas). Tai gali sukelti audinių nekrozę ir reikalauti vienos ar kelių galūnių amputacijos.

Kitos galimos meningito komplikacijos gali būti:

• Regos praradimas
• Artritas
• Inkstų problemos
• Traukuliai
• Vaikams - mokymosi ir elgesio problemos
• Atminties ir koncentracijos problemos
• Koordinavimo ir pusiausvyros problemos

Prevencija

Nors ne visų meningito atvejų galima išvengti, dalį rizikos tikrai įmanoma sumažinti. Skiepai padeda apsisaugoti nuo dažnų bakterinių meningito sukėlėjų ir sumažina sunkių ligos formų tikimybę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tinklalapyje nurodoma, jog viena iš patikimiausių bakterinio meningito profilaktinių priemonių yra skiepai nuo meningokoko, pneumokoko, Haemophilus influenzae B infekcijos, tuberkuliozės. Dažniausiai minimi skiepai nuo meningokokų, pneumokokų ir Haemophilus influenzae B (Hib).

Kadangi B grupės meningokokas Lietuvoje yra sutinkamas dažniausiai, tad skiepas nuo šio tipo meningokoko yra pats svarbiausias. Smagu, kad 20 metų kurta „Bexsero®“ (B grupės meningokokinė) vakcina jau keletą metų yra prieinama ir Lietuvoje. Šia vakcina galima skiepyti kūdikius nuo 2 mėnesių amžiaus kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba atskirai, pagal lankstų skiepijimo kalendorių. Ši vakcina yra saugi ir panašiai toleruojama kaip ir kitos vakcinos. Nuo 2018 metų pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių šia vakcina nemokamai skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių amžiaus. Vyresni vaikai valstybės lėšomis nebus skiepijami, tačiau juos rekomenduojama skiepyti tėvų ir globėjų lėšomis, siekiant apsaugoti vaikus nuo šios klastingos ligos.

Kitomis vakcinomis, siekiant apsisaugoti nuo A, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų sukeliamų ligų, skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.

Be skiepų, svarbu laikytis ir kitų prevencinių priemonių:

• Labai svarbu pasistengti užtikrinti, kad sergantieji meningitu ir sveiki žmonės nekontaktuotų.
• Labai svarbu, kad virusiniu meningitu sergantis vaikas ar suaugusysis liktų namuose - tik taip galima maksimaliai kitus apsaugoti nuo infekcijos.
• Tinkamas rankų plovimas: rankos plaunamos su muilu ne mažiau kaip 30 sekundžių nuplaunant visus plaštakų paviršius ir riešus.
• Visavertė mityba, pakankamas miego kiekis, streso valdymas, fizinis aktyvumas ir lėtinių ligų kontrolė mažina sunkių infekcijų riziką.
• Jei artimoje aplinkoje yra sergantis žmogus arba kolektyve (pvz., darželyje, mokykloje, bendrabutyje) nustatytas meningokokinės infekcijos atvejis, būtina vadovautis visuomenės sveikatos specialistų ir gydytojų rekomendacijomis bei nurodymais.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei kyla įtarimas dėl meningito, svarbiausia - nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į skubios medicinos pagalbos skyrių arba kviesti greitąją pagalbą (112), ypač jei atsiranda sąmonės sutrikimai, traukuliai, bėrimas, sprando rigidiškumas ar būklė greitai blogėja. Meningitas yra pavojinga liga, todėl, pastebėjęs jos simptomus, turėtumėte nedelsdamas kviesti greitąją pagalbą.

Staiga atsiradęs karščiavimas, stiprus galvos skausmas, sprando rigidiškumas (nepaslankumas), bėrimai ar sąmonės pakitimai yra signalai, reikalaujantys neatidėliotinos medicininės pagalbos. Jokiu būdu nereikėtų bandyti gydytis namuose ar laukti, kol simptomai praeis.

Svarbu prisiminti, kad ne visiems, sergantiems meningitu, pasireiškia išbėrimas. Kai kuriems žmonėms bėrimas gali nepasireikšti, o kitiems jis gali būti lengvesnis arba atrodyti netipiškas. Net jei neturite bėrimo, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei manote, kad galite sirgti meningitu. Net jei nesate tikri, ar jūsų odos būklė yra sukelta meningito, geriausia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

tags: #meningitas #simptomai #vaikui

• Atraskite „Jūros Vaikų“ nuotykius su „Patruliais“
• Valdovo Žygimanto Augusto istorija
• Vaiko saugumas su BeSafe iZi Combi X4
• Pieno gamyba moterims, neturinčioms vaikų
• Antano Smetonos šeima