Laikas ant pilvo: svarba, nauda ir kaip teisingai pratinti kūdikį
Kiekvienas tėvas nori suteikti savo kūdikiui geriausias sąlygas vystytis ir augti sveikai. Naujagimio guldymas ant pilvo, arba "tummy time", yra viena iš svarbiausių veiklų, kuri padeda mažyliui lavinti raumenis, koordinaciją ir motoriką. Nors tai gali atrodyti paprasta veikla, ji turi didelę įtaką kūdikio vystymuisi ir turėtų būti įtraukta į kasdienį kūdikio rutiną nuo pat pirmųjų gyvenimo savaičių.
Kodėl kūdikiui reikalingas gulėjimas ant pilvo?
Laikas gulint ant pilvuko yra labai svarbus nuo pat pirmos gimimo dienos, nes skatina mažylį judėti ir stiprinti raumenis, net jei jis zirzia ar verkia paguldžius ant pilvo. Ši padėtis padeda kūdikiui stiprinti kaklo, galvos, pečių ir nugaros raumenis, suteikia galimybę judinti rankas ir kojas kitokiu (neįprastu) būdu bei skatina amžių atitinkančių judėjimo įgūdžių vystymąsi.
Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė. Tai leidžia kūdikiui sukioti galvą, žvalgytis aplink, pažiūrėti aukštyn, žemyn, todėl vystosi kūdikio akių koordinacija ir gebėjimas akimis sekti daiktus. Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos. Stiprėja nugaros raumenys, jau keliant galvą pradeda formuotis stuburo linkiai, nugaros tiesimosi reakcijos, kurios yra pagrindas tolesnių judesių vystymuisi, refleksų integravimuisi.
Guldymas ant pilvuko suteikia kūdikiui galimybę išmokti naudoti savo raumenis ir lavinti motorinius įgūdžius. Tai yra vienas iš pagrindinių būdų, kaip kūdikis stiprina kaklo, pečių ir nugaros raumenis. Be to, ši veikla padeda mažyliui išvengti vienos iš dažniausių problema - "plokščios galvutės" sindromo. Kai kūdikiai ilgą laiką guli ant nugaros, jų galvos forma gali pasikeisti, todėl svarbu reguliariai atlikti guldymą ant pilvuko.
Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek ploštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija). Kūdikio guldymas ant pilvuko yra itin svarbus jo raidai.
Svarbu: Remiantis tyrimų duomenimis, kūdikiams, mažai būnantiems padėtyje ant pilvo, dažnai vėluoja judesių raida.
Kūdikiui gulint ant pilvuko, jis pradeda kelti galvą ir palaipsniui stiprinti kaklo raumenis. Tai yra pirmas žingsnis, kad vėliau kūdikis galėtų sėdėti, ropoti ir galiausiai vaikščioti. Guldymas ant pilvo taip pat padeda gerinti kūdikio akių ir rankų koordinaciją, nes jis pradeda domėtis aplinka ir siekti daiktų.
Guldymas ant pilvuko skatina kūdikį labiau įsitraukti į aplinką ir sužinoti naujų dalykų, kas ne tik lavina motoriką, bet ir padeda kurti teigiamus emocinius ryšius su aplinka ir su tėvais. Tai puikus laikas stiprinti ryšį su mažyliu ir skirti jam dėmesio - kalbėti, šypsotis, žaisti kartu su kūdikiu. Jūsų buvimas šalia padeda kūdikiui jaustis saugiai ir užtikrina emocinę ramybę, kas yra būtina sveikam vystymuisi.
Kada pradėti guldymą ant pilvuko?
Nors Amerikos pediatrų akademija (AAP) jau nuo 1992 metų, siekdama sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką, rekomenduoja migdyti kūdikius ant nugaros, laiko leidimas kūdikiui gulint ant pilvuko taip pat yra svarbus jo vystymuisi. Naujagimio guldymas ant pilvo gali prasidėti jau nuo pirmųjų gyvenimo savaičių. Pirmas guldymas ant pilvuko neturėtų trukti ilgai - pakanka vos kelių minučių kelis kartus per dieną. Palaipsniui, kai kūdikis pripranta prie šios veiklos, galite ilgesnį laiką guldyti jį ant pilvuko. Svarbiausia - stebėti, kad kūdikis jaustusi patogiai ir saugiai, ir visada būti šalia, kad užtikrintumėte jo saugumą.
Kaip teisingai atlikti guldymą ant pilvuko?
Pradėkite lėtai, neskubėkite. Iš pradžių kūdikio guldymas ant pilvuko neturi trukti ilgai, kūdikiai šią padėtį gali toleruoti tik keletą minučių. Tai visiškai normalu. Todėl pratindami taikykite labai trumpas sesijas. Paguldykite mažylį ant pilvuko 3 - 5 minutėm, po to grįžkite į padėtį ant nugaros. Darykite 2 - 3 kartus per dieną. Kūdikiui augant ir stiprėjant pamažu ilginkite ir dažninkite buvimo ant pilvuko laiką.
Pasirinkite tinkamą vietą - Guldykite kūdikį ant lygios ir minkštos, tačiau stabilios paviršiaus. Idealus pasirinkimas - tai lavinamieji kilimėliai, kurie suteikia komfortą ir saugumą mažyliui. Šie kilimėliai dažnai turi ryškių spalvų ir įdomių tekstūrų, kurios padeda kūdikiui labiau susidomėti aplinka.
Prieš paguldydami kūdikį ant pilvuko įsitikinkite, kad jis yra sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli kūdikio nuotaika nepadės prisijaukinti šios keistos, naujos padėties. Kūdikiui gulint ant pilvuko nusilenkite, pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo („šypsena akių lygyje“), taip jis žinos, kad esate šalia ir tai padės nusiraminti. Tuo pačiu metu kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, tai paskatins kūdikį pasukti galvą jūsų balso link ir pamatyti jus.
Jei kūdikiui nepatinka būti ant grindų, atsigulkite ant grindų, lovos (tiesiai ar pasiremdami į pagalvę) arba atsisėskite pusiau sėdomis į krėslą ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės. Naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų ir žvelgti į jų veidus. Tokiu būdu mažylis įpras gulėti ant savo pilvo, būdams šalia jūsų. Kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kuris atsiduria po mažylio pilvuku ir tarp kojyčių. Kita ranka kūdikis prilaikomas. Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padės kūdikiui pamėgti šią padėtį. Nuraminimas gulint ant kelių. Paguldykite kūdikį ant savo kelių, kad atsirūgtų ar nusiramintų.
Pasinaudokite lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi žibintus, veidrodius, judančius paveikslėlius, muzikos ar cypiančius žaislus. Maždaug trijų mėnesių amžiaus kūdikis gali pradėti pasiremti savo rankomis (pasikelti ant dilbių). Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link. Šešių mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė. Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje. Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą.
Jeigu jūsų vaiko kaklas sutvirtėjęs ir galvos kontrolė pakankama (apie 3-4 mėn), bet neužtenka jėgų pasiremti dilbiais, susukite ploną rankšluostį ar paklodėlę ir padėkite po kūdikio krūtine bei pažastimis, sudėkite jo rankas priešais. Sustiprėjus rankų atramai volelio nebenaudokite.
Bandymas "pilvuko laiką" įtraukti į savo kasdienę veiklą, paverskite rutinos dalimi. Paguldykite vaikutį ant pilvuko po tokių kasdienių veiksmų, kaip sauskelnių keitimas ar maudymas. Įtraukite brolius ar seseris. Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint).
Kiek laiko per dieną turėtų būti guldyti kūdikiai?
Per pirmuosius kelis mėnesius kūdikiai gali pradėti ilgiau gulėti ant pilvuko, kai jie pripranta ir stiprėja. Pirmasis tikslas yra kelios minutės kelis kartus per dieną. Palaipsniui, pasiekus 2-3 mėnesius, galite padidinti laiką iki 20-30 minučių per sesiją, tačiau niekada nepamirškite stebėti, kad kūdikis jaustųsi patogiai ir saugiai. Svarbu, kad kūdikis nepraleistų šios veiklos, nes tai yra esminė jo raidos dalis.
Kaip atlikti pilvo laiką
Balti spuogeliai ant naujagimio pilvo ir kitų kūno dalių
Balti spuogeliai ant naujagimio kūnelio, dažniausiai veido - vienas iš dažniausiai pasitaikančių naujagimių odos bėrimų. Ši būklė dar vadinama miliumais (lot. milia). Miliumai yra smulkios maždaug 1-2 mm dydžio keratino cistos (ne pūliniai ar inkštirai, kaip dažnai mano tėvai), susiformuojančios po oda. Jos atrodo taip, tarsi ant vaikelio odos būtų užpurkšta pieno. Spuogelių gali būti ir vos keli, ir visa kolonija. Gera žinia - jog šių spuogelių nereikia gydyti: užteks tiesiog laikytis įprastos odos priežiūros rutinos, ir vaikelis netrukus vėl atrodys ir jausis puikiai.
Miliumai dažniausiai išnyksta be jokio gydymo. Naudokite šiltą vandenį ir švelnias kūdikiams skirtas odos priežiūros priemones. Niekada nebandykite spuogelių spausti, šveisti ar kitaip juos dirginti, naudoti kažkokių intensyvesnio poveikio priemonių, jei jų nerekomendavo gydytojas, nes žalos gali būti daugiau nei naudos.
Kūdikių spuogai, dar žinomi kaip naujagimių spuogai, yra dažna odos liga, kuria serga daugelis kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Nors naujiems tėvams tai gali kelti nerimą, paprastai jie yra nekenksmingi ir dažnai išnyksta savaime. Tėvams labai svarbu suprasti kūdikių spuogus, kad jie galėtų juos atskirti nuo kitų odos ligų ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Kūdikių spuogai yra gerybinė odos liga, kuriai būdingi maži raudoni arba balti guzeliai kūdikio veide, ypač ant skruostų, kaktos ir smakro. Paprastai jie atsiranda per pirmąsias kelias savaites po gimimo ir gali trukti kelis mėnesius.
Kūdikių spuogus daugiausia sukelia motinos hormonai, kurie stimuliuoja kūdikio riebalines liaukas, dėl kurių užsikemša poros. Kūdikių spuogai paprastai atsiranda per pirmąsias kelias gyvenimo savaites ir išnyksta iki šešių mėnesių amžiaus. Daugeliu atvejų kūdikių spuogai nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime. Švelnus valymas švelniu muilu ir vandeniu yra geriausia namų gynimo priemonė. Ne, kūdikių spuogai nėra užkrečiami.
Kūdikių spuogai paprastai išnyksta savaime per kelis mėnesius. Dauguma kūdikių pastebimo pagerėjimo pastebi iki šešių mėnesių amžiaus. Nors ir reti, nuolatiniai pažeidimai, jei netinkamai gydomi, gali sukelti randus.
Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas: nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav.
Taip pat gali pasitaikyti naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema (lot. Eritema toxicum neonatorum). Naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški, bet dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Toksinė eritema, nors ir gąsdinančiai skambančiu pavadinimu, yra nepavojinga būklė, kuri taip pat praeina savaime per keletą savaičių.
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Seborėjinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Egzema, atopinis dermatitas - tai odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
