Istorija ir raida: Mažeikių gimdymo namai ir ligoninė
Mažeikių miesto, o kartu ir jo ligoninės istorija susijusi su Liepojos-Romno geležinkelio tiesimu.
Pastačius šiame kaime geležinkelio stotį, daugėjo čia besikuriančių gyventojų ir geležinkeliečių.
Dabartinėje Mažeikių ligoninės svetainėje rašoma, kad aptarnauti geležinkeliečių į Mažeikius 1893 m. atvyko pirmasis medicinos felčeris Šteichmanas.
Nepraėjus nė dešimčiai metų, Mažeikiuose siautė maras, kuris nusinešė daug žmonių gyvybių.
Vienintelis tuo metu čia dirbęs felčeris buvo bejėgis kovojant su šia liga.
Naujagimius tuomet priimdavo kaimo bobutė pribuvėja Vaičkienė.
Tik 1906 m. Mažeikiuose įsikūrė pirmasis gydytojas Pačerinskas (Mažeikių krašto enciklopedijoje jo pavardė rašoma Panzeržinskis).
1920 m. Širvinskienės name (dabartinėje Stoties gatvėje) buvo atidaryta vaistinė „Aptiekarskijmagazin“, joje dirbo provizorius Gritė.
Vėliau ši vaistinė buvo perkelta į Laisvės gatvę (dabar čia - pašto pastatas).
1926 m. staiga mirus provizoriui Gritei, vaistinę nupirko Švarcas ir įkūrė Mažeikių apskrities savivaldybės vaistinę.
Joje dirbo 5 provizoriai, tarp jų - mūsų krašte gerai žinoma žolininkė provizorė Eugenija Motuzaitė.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, vokiečių okupacijos metu, Mažeikiuose dirbo trys medicinos felčeriai: Opulskis, kilęs iš Mitkaičių kaimo, Telšių apskrities, Vanagas ir Gurskis.
Jie baigė Vilniaus centrinę felčerių mokyklą, kuri aptarnaudavo 3 gubernijas: Kauno, Vilniaus ir Gardino.
1919 metais Mažeikiuose jau dirbo ir 3 gydytojai: Krongolis (O. Krongoldas - MKE), Povilas Tautvaišas ir gydytojas Mikuckis, kilęs nuo Telšių.
1919 metų pabaigoje Mažeikių apskrities taryba priėmė nutarimą statyti ligoninę.
Lėšų šiam sumanymui įgyvendinti Taryba neturėjo daug, todėl susitarė su plytinės savininku Jazdausku, kuris už nedidelę pinigų sumą perleido daržinę.
Po metų pušyne jau stovėjo medinis ligoninės pastatas.
Jis buvo suskirstytas į tris dalis, viename pastato gale buvo kambariai, vienas skirtas medicinos seselei, o kitas - gydytojui.
Antrame pastato gale buvo nedidelė operacinė.
Ligoninė, savo veiklą oficialiai pradėjusi 1921 m. sausio 1 d., tiesiogiai priklausė Sveikatos departamentui Kaune.
Jame dirbo šis personalas: gydytojas Mikuckis, medicinos seserys Stravinskaitė ir Barkevičiūtė, akušerio pareigoms atvyko Julija Černienė, felčeris Gurskis buvo priimtas ūkio vedėju.
Mažeikių krašto enciklopedijoje (MKE) pristatoma tolesnė šios įstaigos plėtra: 1923 m. ligoninei buvo pastatytas medinis namas, po poros metų prie jo pristatytas fligelis.
1923 m. pabaigoje ligoninėje pradėjo dirbti gydytojas Vladas Burba, atvykęs iš Rusijos.
Tuo laiku ligoninėje operacijos buvo atliekamos ant paprasčiausio medinio stalo, iš pradžių - ir prie žibalinės lempos, nes dar nebuvo elektros.
V. Burbos pastangomis, 1926 m. ligoninėje buvo įsteigta klinikinė laboratorija, iš pradžių joje tyrimus atlikdavo pats chirurgas.
1928 m. ligoninė gavo rentgeno aparatą, čia pradėjo dirbti dar du gydytojai: pediatras ir terapeutas.
Pribrendo reikalas statyti naują ligoninę ir V. Burbai pavyko įtikinti miesto savivaldybę, kad ji Mažeikiams reikalinga.
1928 m. Mažeikių apskrityje padaugėjo dėmėtosios šiltinės atvejų, todėl Savivaldybė nusprendė statyti užkrečiamų ligų dispanserį, pavadintą Valstybine odos ir veneros ligų ligonine.
1930 m. pradžioje iš Vidaus reikalų ministerijos šiai statybai buvo gauta beveik 50 tūkst. litų pašalpa, tų pačių metų gruodžio 15 d. buvo atidarytas 24 lovų dispanseris.
Iš viso statyba kainavo 75 tūkst. litų, iš jų 15 tūkst. rinko MKE įkūrėjas Algirdas Vilkas iš įvairių tarpukario leidinių (tiksli bibliografija nurodoma MKE svetainėje - aut. past.).
1931 m. abiejose ligoninėse dirbo 2 gydytojai, 3 medicinos seserys, 4 slaugytojos, virėja, skalbėja, ūkio vedėjas ir sargas.
Ligoninė turėjo Chirurginį, Vidaus ligų ir Gimdymo skyrius, iš viso 30 lovų.
Prie jos veikė ambulatorija, buvo atidaryta vaistinė.
1931 m. iki lapkričio 1 d. ligoninėje gydėsi 214 chirurginėmis ligomis sergantys žmonės, 96 - vidaus ligomis, 42 - užkrečiamomis, 2 - venerinėmis ligomis, 117 moterų gydėsi ginekologines ligas.
Tuo laikotarpiu medikų pagalba pasinaudojo 63 gimdyvės bei 2 akių ligomis ir 13 nervų ligomis sergančių ligonių.
Buvo atliktos 298 operacijos.
Už ligonių gydymą stacionare buvo imamas 7 litų dienos mokestis, o už ambulatorinių - 2,5 lito.
1933 m. kovo 2 d. ligoninė buvo užsidegusi.
1935 m. gegužės 1 d. joje buvo įsteigta tuberkuliozės patalpa, kurioje buvo gydomi džiova sergantys žmonės.
1937 m. pavasarį pradėta naujos ligoninės statyba, jai gauta 45 tūkst. litų iš viešųjų darbų fondo ir dar 70 tūkst. litų skyrė valdžia.
Ligoninė buvo iškilmingai atidaryta 1938 m. gruodžio 10 d.
Tuom metu tai buvo viena iš moderniausių ligoninių.
Joje buvo įrengta apie 70 didesnių ir mažesnių patalpų, ji naudojosi centriniu šildymu, kanalizacija, iš vieno aukšto į kitą sunkūs ligoniai buvo perkeliami elektriniu liftu.
Į Mažeikių ligoninę žmonės gydytis atvykdavo iš visos Žemaitijos.
1939 m. ligoninė turėjo 100 lovų, be to, buvo įrengtas ir 4 lovų gimdymo stacionaras Viekšniuose.
Iš viso joje dirbo 5 gydytojai ir du stažuotojai.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, V. Burba buvo atleistas iš ligoninės vadovo pareigų ir dirbo eiliniu chirurgu.
Tuo laiku į ligoninę pateko nemažai sužeistų karių, tad vokiečiai užėmė beveik visas ligoninės patalpas, o civiliams gyventojams liko vos kelios palatos.
Kol pro Mažeikių kraštą praūžė frontas, V. Burba su keliais ligoninės darbuotojais įsikūrė kaime.
Tarpukariu ir karo metais ligoninėje dirbo gydytojai V. Gliaudytė-Leknienė, I. Šalkauskas, Tautvaišas, I. Skeivys, O. Krongoldas, Vladas Pūnis.
Pasitraukdama iš Mažeikių vokiečių kariuomenė išsivežė beveik visą aparatūrą, instrumentus, medikamentus, sunaikino rentgeno aparatą.
Pastatas buvo apgadintas, todėl pirmaisiais pokario metais ligoninė nedirbo, jai buvo suteiktos laikinos patalpos kitame pastate.
Po karo ligoninė buvo atstatyta ir išplėsta.
1973 m. Mažeikių ligoninė buvo rekonstruota ir įrengta ligoninės vaistinė.
1979 m. pradėjo veikti naujas gydomasis 200 lovų korpusas, kuriame įrengtos 3 operacinės.
1989 m. ligoninėje buvo atidarytas Reanimacijos skyrius.
2004 m. spalio mėn. - naujas Radiologijos skyrius, kuris sujungė echoskopinius ir rentgeno kabinetus bei kompiuterinį tomografą, įsigytą 2002 m.
2009 m. pradėjo veikti naujas 16 pjūvių kompiuterinis tomografas, kainavęs apie 1,8 mln. litų.
Jį pagal jungtinę sutartį nupirko ligoninė, Mažeikių rajono savivaldybė ir „Medea“ klinikų tinklas.
1992 m. prie ligoninės pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tarnauti ir administracijai, ir ligoniams.
Čia buvo planuojama įrengti maldos, administracijos patalpas, posėdžių salę.
Tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas.
Pastatas nugriautas 2011 m. gruodžio mėn.
1995 m. Mažeikiuose pastatyti nauji gimdymo namai (plotas 10 tūkst. kv. m), jų statyba kainavo 10 mln. litų.
Statybų pradžiai lėšų skyrė naftos gamykla, vėliau vienintelis finansavimo šaltinis buvo rajono biudžetas.
Statyba tęsėsi apie šešerius metus.
Didelio pastato išlaikymas buvo našta rajono biudžetui.
Vykdant ligoninės restruktūrizaciją, 2005 m. iš gimdymo namų į ligoninę buvo perkeltas Akušerijos-ginekologijos skyrius, o 2006 m. pastatas buvo nugriautas, gimdymo namų vietoje pastatytas prekybos centras „Maxima“.
2006 m. vasario mėn. ligoninėje atidaryta ES standartus atitinkanti sterilizacinė, lapkričio mėn. atlikta pirmoji laparoskopinė apendicito operacija.
2007 m. gegužės 11 d. ligoninėje duris atvėrė naujai ir moderniai aprūpintas rentgeno kabinetas, 2008 m. liepos mėn. po renovacijos atidarytas Operacinės-reanimacijos skyrius, 2009 m. lapkričio mėn.
Šiemet Mažeikių ligoninė įgijo regioninės ligoninės statusą.
Šiuo metu joje dirba 67 gydytojai, beveik 200 slaugytojų, o iš viso šioje gydymo įstaigoje - beveik 500 darbuotojų.
Pasak S. Kakčio, iki 1990 metų ligoninės kolektyvo nariai gyveno turėdami daug svajonių ir lūkesčių, bet neturėdami galimybių.
„Dabar turime įrangą, kvalifikuotą, puikius darbo įgūdžius turintį ligoninės personalą.
Ligoninė yra funkcionali ir, gyvenimas parodė, kartais galinti konkuruoti su Respublikine Šiaulių ligonine.
Numatoma ateityje ligoninę renovuoti, statyti priestatą.
Tikiu, kad tie projektai, viltys išsipildys“, - kalbėjo dabartinis ligoninės vadovas.
Mažeikių regioninė ligoninė susiduria su iššūkiu išsaugoti gimdymo skyrių, nes nuo kitų metų jis gali būti uždarytas.
Tokia pati situacija gresia ir kitoms mažesnių miestų ligoninėms.
Pagrindinė priežastis - Vyriausybės nutarimas, kuris numato, kad ligoninės turi priimti bent 300 naujagimių per metus, kad gautų finansavimą akušerijos-ginekologijos skyrių veiklai.
Ši problema aktuali visoje Lietuvoje, nes šalies ligoninės privalo įgyvendinti šį reikalavimą, siekdamos išsaugoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas, skirtas akušerijos-ginekologijos skyriams.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios nuostata, kad įstaigoje turi būti suteikta ne mažiau kaip 600 gimdymų bent vienais iš dvejų paskutinių paeiliui einančių metų.
Jeigu konkrečioje apskrityje yra įstaiga, kuri suteikė mažiau nei 600 gimdymo paslaugų, tokiu atveju gimdymo paslaugas toliau galės teikti ta įstaiga, kuri suteikė daugiausiai gimdymo paslaugų, bet ne mažiau nei 300.
Mažeikių regioninė ligoninė yra viena iš tų, kuriai gresia gimdymo skyriaus uždarymas.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos sutarčių skyriaus vedėja Sigrida Kubilienė teigia, kad jeigu įstaiga neatitiks sąlygų, sutartis dėl gimdymo skyriaus finansavimo 2025 m. nebus pratęsta.
Remiantis šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, prognozuojama, kad regioninė Mažeikių ligoninė gali nepasiekti Vyriausybės nustatytų sąlygų.
Įstaiga buvo informuota apie galiojančius teisės aktus ir sutarčių sudarymo galimybes 2025 m.
Ligoninės atstovai pabrėžia, kad Valstybinė ligonių kasa planuoja nefinansuoti šios paslaugos, nors ligoninė atitinka reikalavimus ir teikia kvalifikuotas gimdymo paslaugas.
Jie argumentuoja, kad Mažeikių ligoninė yra regioninė, daugiaprofilinė įstaiga, galinti teikti chirurginę pagalbą esant įvairioms komplikacijoms, o tai užtikrina gimdyvių saugumą.
Ligoninės atstovai teigia: „Jeigu mes atitinkame reikalavimus ir gimdymus priimame kvalifikuotai, kodėl pasirenkama neapmokėti šios paslaugos?
Mūsų ligoninė yra regioninė, daugiaprofilinė, galime teikti esant visokioms komplikacijoms chirurginę pagalbą, o gimdyvės yra saugios”.
Mažeikių savivaldybė yra pasirengusi skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto, jei reikės.
Tai rodo savivaldybės įsipareigojimą užtikrinti gimdymo paslaugų prieinamumą vietos gyventojams.
Tačiau vien savivaldybės paramos gali nepakakti, norint išlaikyti gimdymo skyrių ilguoju laikotarpiu.
🔴Jauniausia patvirtinta mama medicinos istorijoje: Lina Medina ( istorija! )
Pastarieji įvykiai, tokie kaip Kelmėje namuose pagimdyto kūdikio mirtis, atkreipia dėmesį į logistikos ir greitosios medicinos pagalbos svarbą.
Tėvai skambino greitajai du kartus, tačiau pagalbos nesulaukė laiku, nes medikai važiavo iš toli.
Šis atvejis parodo, kad centralizuojant specifines paslaugas, būtina užtikrinti tinkamą logistiką ir GMP brigadų skaičių.
Nepaisant iššūkių, Mažeikių ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrius pacientėms siūlo aukštos kokybės paslaugas.
Skyriuje įrengta aukščiausios kokybės medicininė įranga, įskaitant naujagimio gyvybinių funkcijų monitorius, ultragarsinio tyrimo aparatas, lovytės, šildomas čiužinukas naujagimiui ir funkcinės lovos suaugusiems.
Didelis dėmesys skiriamas naujagimių būklės tyrimui ir gydymui.
Skyriuje dirba kvalifikuotas, nuolat besitobulinantis personalas, kuris bet kuriuo paros metu atlieka operacijas ir teikia naujagimiui reikalingą pagalbą.
Skyriuje yra priėmimo kambarys, 3 gimdyklos, 8 vienvietės palatos pagimdžiusioms moterims ir jų naujagimiams.
Kiekviena moteris gimdo atskiroje gimdykloje, kartu su ja gali būti jos šeimos nariai.
Tėveliams sudaroma galimybė būti kartu tiek gimdykloje, tiek palatose po gimdymo.
Visose palatose pagerintos sąlygos: spintos, pledai, virduliai, jauki aplinka.
Pacientės gali pasirinkti ir mokamą palatą (jų yra 3), kuriose yra televizorius, šaldytuvas, indai arbatai, kavai.
Gimdymo metu taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės nuskausminimo priemonės, masažas, padėties parinkimas gimdymo metu, apšvietimas, kamuoliai, sėdmaišiai, galima klausytis muzikos.
Pagimdžiusios moterys nuolat konsultuojamos kūdikių maitinimo ir kitais jas dominančiais klausimais.
Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje vyksta nėščiųjų mankšta, kuri vis labiau populiarėja mažeikiečių tarpe.
Akušerijos - ginekologijos ir neonatologijos skyriuje pacientėms skiriamas ypatingas dėmesys.
Dažniausiai akušerė prižiūri 1-2 gimdyves, kai tuo tarpu didesnėse sveikatos priežiūros įstaigose, dėl didesnio gimdyvių skaičiaus jaučiamas personalo, o tuo pačiu ir skiriamo dėmesio stygius.
Tai paliudija skyriuje esanti atsiliepimų lenta, kuri atspindi pacienčių pasitenkinimą gautomis paslaugomis.
Visame Vakarų pasaulyje, įskaitant Lietuvą, moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau.
Ši tendencija gali turėti įtakos gimdymų skaičiui mažesnėse ligoninėse.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
