Gleivių kamštis ir kiti kūno pokyčiai nėštumo pabaigoje: ką reiškia „želės gabaliukai“ ir kada sunerimti?

Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir nerimo kupinas laikotarpis. Nėštumo metu net ir sveikiausia moteris pajunta įvairių negalavimų. Būsimos mamos atidžiai stebi savo kūno pokyčius, o bet koks neįprastas simptomas gali sukelti nerimą. Ypač nėštumo pabaigoje, atsiradus neįprastų išskyrų, pavyzdžiui, „želės gabaliukų“, kyla daug klausimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra gleivių kamštis, kaip atrodo įprastos ir kada signalizuojančios apie problemą išskyros, bei kokie kiti fiziologiniai pokyčiai vyksta besiruošiant gimdymui.

Gleivių kamštis - natūralus gimdymo pranašas

Vienas iš ryškiausių nėštumo pabaigos požymių, neretai apibūdinamas kaip „želės gabaliukai“, yra gleivių kamščio pasišalinimas.

Kas yra gleivių kamštis?

Gleivių kamštis - tai tirštų gleivių sankaupa, kuri nėštumo metu susidaro gimdos kaklelyje. Jis atlieka svarbią funkciją - apsaugo gimdą ir vaisių nuo infekcijų, blokuodamas patekimą į gimdą. Gleivių kamštis susiformuoja ankstyvoje nėštumo stadijoje ir išlieka iki pat gimdymo pradžios. Iš tiesų, tai yra kamštis, kuris stabdo įvairias bakterijas ir mikrobus, kad šie nepatektų iki vaisiaus, jis uždaro gimdos kaklelį ir jį saugo.

Kaip atrodo gleivių kamštis?

Gleivių kamštis gali būti įvairios išvaizdos. Dažniausiai jis apibūdinamas kaip tirštos, gleivėtos išskyros. Jis gali būti skaidrios, baltos, gelsvos arba rusvos spalvos. Gali būti su kraujo priemaišomis, pavyzdžiui, rudos spalvos arba kruvinos gleivės. Jo tūris gali svyruoti nuo šaukštelio iki kelių šaukštų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienos moters gleivių kamštis gali atrodyti skirtingai, todėl nereikėtų panikuoti, jei jis neatitinka aprašymų.

Kada pasišalina gleivių kamštis ir ką tai reiškia?

Gleivių kamštis dažniausiai pasišalina nėštumo pabaigoje, likus kelioms savaitėms, dienoms ar net valandoms iki gimdymo pradžios. Gleivių kamščio pasišalinimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant gimdos kaklelio minkštėjimą ir trumpėjimą, gimdos susitraukimus (sąrėmius), gimdos kaklelio apžiūrą ar lytinius santykius.

Gleivių kamščio pasišalinimas rodo, kad gimdos kaklelis pradeda ruoštis gimdymui. Tai reiškia, kad jis minkštėja, trumpėja ir gali šiek tiek atsiverti. Pasišalinęs gleivių kamštis - vienas požymių, kad prasideda gimdymas. Jeigu taip nutiko, tai greičiausia per tris paras moteris pagimdys, dažniausiai išėjus gleivių kamščiui pagimdoma per parą. Tačiau svarbu suprasti, kad gleivių kamščio pasišalinimas nebūtinai reiškia, jog gimdymas prasidės tuojau pat. Kai kurioms moterims gimdymas prasideda per kelias valandas, o kitoms - per kelias savaites.

Kaip elgtis po gleivių kamščio pasišalinimo?

Po gleivių kamščio pasišalinimo rekomenduojama stebėti savo savijautą ir stebėti, ar neatsiranda kitų gimdymo požymių (sąrėmių, vaisiaus vandenų nutekėjimo). Taip pat rekomenduojama atsipalaiduoti ir pailsėti, vengti sunkaus fizinio krūvio. Jei kyla abejonių ar nerimaujate, pasikonsultuoti su gydytoju.

Makšties išskyros nėštumo metu: kas normalu, o kas ne?

Neretai moterys supainioja gleivių kamštį su padidėjusiomis makšties išskyromis, tačiau svarbu žinoti skirtumus ir atpažinti normalius pokyčius nuo galimos problemos.

Makšties išskyros yra normalus reiškinys kiekvienai moteriai, o nėštumo metu jų kiekis paprastai padidėja. Tai lemia hormonų pokyčiai, ypač estrogenų kiekio augimas. Padidėjęs kraujo pritekėjimas į makštį ir gimdos kaklelį taip pat skatina išskyrų gamybą. Šios išskyros padeda apsaugoti gimdą nuo infekcijų. Normalios išskyros yra skaidrios arba baltos spalvos, be ryškaus kvapo arba su silpnu kvapu, skystos arba šiek tiek tąsios konsistencijos. Nėštumo metu makšties išskyrų gaminasi ir išsiskiria daugiau, nei mėnesinių ciklo metu. Makšties išskyros ir jų gausėjimas viso nėštumo metu yra visiškai normalu, tačiau svarbu stebėti išskyrų spalvą, konsistenciją, kvapą.

Kada reikėtų sunerimti dėl makšties išskyrų nėštumo metu?

Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją:

• Jei pasikeitė išskyrų spalva, pavyzdžiui, jos tapo geltonos, žalios, pilkos arba rausvos (su kraujo priemaišomis).
• Jei pasikeitė išskyrų tekstūra, jos tapo tirštos, varškės pavidalo arba vandeningos.
• Jei išskyros įgavo nemalonų, intensyvų kvapą.
• Jei kartu su išskyromis jaučiamas niežėjimas, deginimas, skausmas arba diskomfortas.

Tai gali būti infekcijos požymiai, tokie kaip bakterinė vaginozė, pienligė (makšties grybelis) arba lytiškai plintančios infekcijos.

Sprendimas

Dėvėkite medvilninį apatinį trikotažą, dažnai keiskite įklotus. Intymiai higienai nederėtų naudoti paprasto muilo, kuriuo plaunamos rankos. Šis muilas turi aktyvių tenzidų, kurie agresyviau veikia hidrolipidinį odos sluoksnį, pažeidžia odą ir ją išdžiovina. Neplaukite makšties, ypač dušo srove. Makšties plovimas tik pažeidžia natūralų balansą, dėl to padidėja infekcijų tikimybė.

Kūno pasiruošimas gimdymui: hormonų šėlsmas ir fiziniai pokyčiai

Devintas nėštumo mėnuo reiškia, kad didysis darbas atliktas, vaisius jau - mažas žmogutis, lieka laukti, kada jis nuspręs ateiti į pasaulį. Mokslininkai dar negali tiksliai atsakyti, kas paskatina patį gimdymo procesą, kai kalbame apie žmogaus gimimą. Yra sukurta daug teorijų, kaip prasideda pats gimdymo vyksmas.

Hormonų vaidmuo

Hormonų šėlsmas yra pagrindinis gimdymo proceso dirigentas. Įsivaizduokime, kad vaisius, vadinkime jį vaiku, yra dirigentas, diriguojantis didžiuliam orkestrui - mamos kūnui, kuriame daug instrumentų, taigi, šį vaidmenį atlieka hormonai.

• Oksitocino teorija: Vaisiaus galva spaudžia gimdos kaklelį, šis pasiunčia signalą moters endokrininei sistemai, kuri pradeda skirti hormoną oksitociną, dar vadinamą meilės hormonu. Oksitocinas skatina susitraukinėti gimdą ir funkcionuoti pieno liaukas.
• Progesterono teorija: Progesteronas - tai svarbiausias hormonas, kurį gamina placenta, ir jo funkcija - išsaugoti nėštumą. Jo kiekis didėja kylančia kreive ir nėštumo pabaigoje pasiekia labai aukštą lygį. Prieš gimdymą abiejų hormonų - progesterono ir estrogeno kiekis susilygina, progesterono funkcija - išsaugoti nėštumą nuslopsta ir gimda tampa jautri oksitocinui, kuris ir skatina gimdą susitraukinėti.
• Prostaglandinų teorija: Šiuos hormonus gamina daug audinių, taip pat ir vaisiaus dangalai. Kai progesterono labai sumažėja, prostaglandinai „šauna“ į viršų jau prasidėjus gimdymui ir verčia susitraukinėti gimdą dar sparčiau. Hormonų darbą paskatina vaisiaus audiniai - placenta, dangalai, amniotinis skystis (vaisiaus vandenys).
• Streso hormonas - kortizolis: Dar viena teorija - placentos senėjimo. Vaisius gauna vis mažiau įvairiausių medžiagų, o tai skatina jo smegenis gaminti streso hormoną kortizolį, kuris subrandina smegenis ir plaučius tiek, kad būtų galima gyventi pačiam jau ne mamos įsčiose. Streso hormono natūraliai padaugėja per paskutines keturias nėštumo savaites.

Fiziniai pokyčiai

Hormonų veikiami, moters kūne vyksta ir kiti svarbūs fiziniai pokyčiai, ruošiantys gimdymui:

• Minkštėja kaulai ir sąnariai: Relaksinas, kurio kiekis padidėja prieš gimdymą, labiausiai veikia gimdą ir raiščius bei sąnarius. Jis taip pat atpalaiduoja kraujagyslių sieneles. Paplokštėja dubens kaulų sąnariai ir jungtys paminkštėja, dėl to dubens kaulai šiek tiek pasislenka, dubens kontūras pasikeičia. Minkštėja gimdos kaklelis. Suminkštėja ir nėščiosios stuburas, o tiksliau tarpslanksteliniai diskai, jie taip pat dalyvauja gimdyme - stuburo juosmeninė dalis, uodegikaulis, dėl to ima skaudėti nugarą.
• Vaisiaus nusileidimas: Maždaug trys ar keturios savaitės prieš gimdymą vaisiaus galva nusileidžia, t. y. gimdos raumenys taip persigrupuoja, kad gimdos kaklelis sutrumpėja ir apatinis jos segmentas įleidžia kūdikio galvą žemyn. Gimda įsistato į mažąjį dubenį. Dėl to labiau spaudžiama šlapimo pūslė, dažniau norisi šlapintis. Tačiau atsiranda ir šviesioji to reikalo pusė - labiau atsipalaiduoja skrandis ir plaučiai, tampa lengviau kvėpuoti. Kada vaisiaus galva nusileis, „dirigentas“ nusprendžia pats, pirmakartėms dažniausiai taip nutinka trys savaitės prieš gimdymą, pakartotinai gimdančiosioms taip gali ir nenutikti.
• Svorio kritimas: Daugumai moterų prieš gimdymą gali kristi svoris, dažnai dėl to, kad nėščioji pradeda mažiau valgyti - veikia hormonas kortizolis. Lytiniai hormonai taip pat turi šlapimą varantį efektą, todėl sumažėja tinimų, daugiau šalinama skysčių. Tačiau taip nutinka ne visoms, tai nėra taisyklė.
• Vaisiaus judesiai: Paskutinį mėnesį pasikeičia ir vaisiaus judesiai, jis nebesivarto kulvirščiais, o tik tarsi tyliai krebžda ir rąžosi, įsiremia, remia kojomis ir alkūnėmis, tarsi mankštinasi ir darosi sau vietos, jis jau pasiruošęs iškeliauti. Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas, kuriomis vaisius paprastai būna aktyvus, nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių.

Gimdos susitraukimai: skirtumai tarp netikrųjų ir tikrųjų sąrėmių

Nėštumo pabaigoje gimdos raumenys susitraukinėja ruošdamiesi tikriems sąrėmiams. Susitraukinėja gimda, kartais net stipriai ir dažnai. Regis, įsisiūbuos tikrieji sąrėmiai.

Netikrieji sąrėmiai (Braxton Hicks)

Šie sąrėmiai nėra apgaulingi, nors taip ir vadinami, jie tarsi praneša žinią, kad netrukus prasidės gimdymas. Jie gali prasidėti netgi antro nėštumo trimestro pabaigoje. Jie būna vienkartiniai, prieš gimdymą, nuo 36 savaitės, gali užtrukti ir valandą ar net porą, bet nuo tikrųjų skiriasi - nedažnėja ir nestiprėja, vyksta tuo pačiu ritmu ir labiausiai susitraukinėja pilvo apačia. Jokių gleivių kamščių, jokių kraujingų išskyrų nepasirodo. Truputį pavaikščiojus ar ramiai pagulėjus ant kairio šono tie sąrėmiai praeina. Kartais baigiasi atsigėrus vandens.

Tikrieji sąrėmiai

Tikrieji sąrėmiai nepraeina nei pasivaikščiojus, nei paglosčius pilvą, nei atsisėdus, nei atsigulus, nei atsigėrus. Jie tolygiai stiprėja, prasideda nuo strėnų ir plinta į pilvo apačią. Tik tikrieji sąrėmiai išstumia gleivių kamštį ar priverčia nutekėti vandenis. Gimdymas paprastai nevyksta taip greitai, kaip rodo filmuose. Jei gimdysite pirmą kartą, nuo reguliarios sąrėmių veiklos kas 10 min. pradžios iki gimdymo praeina maždaug 14-18 val., pakartotinai gimdant - 7-10 val. Ligoninėje rekomenduojama atsidurti, kai sąrėmiai kartojasi kas 5-4 min.

Kaip suvaldyti apsitraukinėjimus?

Paruošiamuosius sąrėmius kai kurios moterys pradeda jausti jau nuo 30 nėštumo savaitės. Tai normalu. Jei tampa neaišku, ar tai ne tikrieji sąrėmiai, rekomenduojama pasišlapinti (sumažinamas spaudimas į gimdą), išgerti porą stiklinių vandens (organizme trūkstant vandens išsiskiria hormonai, galintys išprovokuoti sąrėmius), pailsėti, pagulėti ant kairiojo šono, nusiprausti po maloniai šiltu dušu. Kai gimda dažniau apsitraukinėja ar gydytojas nustato gresiantį persileidimą, nėščiajai skiriama magnio preparatų.

Dažni negalavimai nėštumo pabaigoje ir jų palengvinimas

Nėštumo metu moters organizmas patiria didžiulį krūvį, todėl įvairūs negalavimai yra gana dažni. Svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir palengvinti.

Rėmuo ir deginimas stemplėje

Net 50 procentų nėščių moterų skundžiasi rėmeniu ir deginimu stemplėje. Paskutiniais nėštumo mėnesiais gimda stipriai didėja, ji kelia skrandį, maistas skrandyje užsibūna ilgiau, todėl išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Jos atpilamos į stemplę ir ją dirgina. Skrandžio sultys ir turinys atpilami į stemplę dar ir todėl, kad nėštumo metu sumažėja stemplės tonusas.

Sprendimas: Pakoreguokite mitybą: valgykite reguliariai, mažinkite šokolado, kavos, citrusinių vaisių, pomidorų padažo, majonezo, rūkytos mėsos porcijas, negerkite angliarūgštės prisotintų gėrimų, nevalgykite skubotai ir didelių porcijų. Geriau 8 kartus per dieną, bet po mažai ir lėtai, nevalgykite labai karšto ar šalto maisto. Jei kamuoja rėmuo, stenkitės kuo mažiau būti pasilenkusi, nekilnokite sunkių daiktų.

Sąnarių ir raumenų skausmai

Tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo didžiulis krūvis tenka kaulams, raumenims ir sąnariams, taigi nieko nuostabaus, kad daugumą būsimų ir esamų mamų vargina sąnarių ir raumenų skausmai. Nėštumo metu išsivysto netaisyklinga laikysena. Galva atsilošia, nugara išsiriečia, o pilvas „išvažiuoja“ į priekį. Tokia ydinga laikysena (lordozė) būtina, kad moteris išlaikytų pusiausvyrą. Be to, nėštumo metu atsipalaiduoja dubens raiščiai. Tuomet skauda strėnas, ypač atliekant asimetrinius judesius. Nugaros ir strėnų skausmai paūmėja likus kelioms savaitėms iki gimdymo.

Sprendimas: Avėkite tik žemakulnę avalynę, stenkitės nekilnoti sunkių daiktų, stovėkite tiesiai, sėdėdamos paremkite nugarą pagalvėle, skaudamą vietą šildykite, masažuokite. Kai pradeda skaudėti nugarą, patartina pastovėti keturiom, paplaukioti baseine, miegoti ant gero čiužinio, apsidėjus pagalvėmis, atlikti mankštos pratimus.

Kojų tinimas ir sunkumas

Labai dažnai nėštumo metu kojos tampa lyg švininės, patinsta. Kojų tinimą skatina karštas oras, sėdimas ar stovimas darbas, ilgesnis vaikščiojimas, nepatogi avalynė. Kojų sunkumas, tinimas bei skausmas rodo, jog sutriko kojų venų kraujotaka. Nekreipiant dėmesio į šiuos simptomus ir nesigydant gresia venų išsiplėtimas (venų varikozė). Išsiplėtusiomis kojų venomis skundžiasi kas 3-5 nėščia. Nėštumo metu moters kapiliarai tampa labiau pralaidūs, todėl daugiau skysčių per kraujagyslių sieneles patenka į audinius ir ten kaupiasi. Tinimai labiau kamuoja antroje nėštumo pusėje. Pirmiausia pabrinksta pėdos, paskui tinimai „kyla“ aukštyn - patinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti net pilvas, veidas, rankos. Lėtinis galūnių patinimas nėštumo metu dažniausiai yra norma, nes sulėtėja medžiagų apykaita organizme, kaupiasi skysčiai.

Sprendimas: Valgykite produktų, kurie iš organizmo „išveda“ skysčius (agurkų, petražolių, arbatos, silpnos kavos, vaisių, daržovių). Gerkite arbatų, kuriose yra žolelių, skatinančių išsiskirti šlapimą. Negerkite gazuotų gėrimų, verčiau paprastą vandenį, sultis, arbatą. Kojas pamasažuokite, kasdien pavaikščiokite basa. Venkite sūraus maisto, nes druskoje esantys natrio jonai traukia prie savęs OH jonus, kitaip tariant, druska sulaiko organizme skystį. Jei neramu - verta pasimatuoti kraujospūdį, vartoti daugiau skysčių.

Hemorojus

Hemorojus - tai irgi venų išsiplėtimas, tik šį kartą išsiplečia ne kojų, o tiesiosios žarnos venos. Dažniausiai hemorojus atsiranda nėštumo pabaigoje ar po gimdymo, jei vaisiaus gimimo periodas būna sunkesnis. Moterys skundžiasi, kad išangė patinsta, parausta, niežti, tuštinantis labai skauda, kraujuoja.

Sprendimas: Skausmą malšina ir dezinfekuoja vaistažolių - medetkų, ramunėlių - vonelės (jose geriausia 10-15 min. patupėti po tuštinimosi, kai labiausiai skauda). Svarbu - dieta.

Niežėjimas (pilvo, lytinių organų)

Apie 20 proc. nėščiųjų skundžiasi kūno niežuliu, dažniausiai pilvo srityje, tačiau pasitaiko ir padų, delnų niežulys. Tai lemia tam tikri hormonai ir besitempianti oda. Niežėjimas išangės ir lytinių organų srityje gali būti labai nemalonus simptomas, kurį gali sukelti odos sudirginimas, alergija, infekcijos (grybelinės, bakterinės) ar hemorojus.

Sprendimas: Prauskitės drungnu, nekarštu vandeniu, naudokite drėkinamuosius kremus ar aliejus (tepkite tik ant drėgnos odos!), renkitės švelnius, natūralaus pluošto, „nekandančius“ drabužius. Laikykitės higienos: švariai plaukite išangės ir lytinių organų sritį švelniu muilu ir vandeniu. Venkite naudoti kvapnius muilus, losjonus.

Kojų mėšlungis

Nėščios moters organizme mažėja mineralinių medžiagų, ypač jaučiamas kalcio, natrio, kalio ir magnio stygius. Dėl šių mineralinių medžiagų, ypač dėl magnio, trūkumo gali kankinti kojų mėšlungis. Be to, nėščioms moterims blogėja venų kraujotaka. Kojų raumenys su krauju gauna mažiau deguonies. Dar viena kojų mėšlungio priežastis - hormonų pokyčiai nėščios moters organizme. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų susitraukimas, lydimas stipraus skausmo.

Sprendimas: „Sutrauktą“ koją švelniai paglostykite, o kai spazmas praeis, lankstykite pėdą pirmyn atgal. Valgykite maistą, kuriame gausu kalio, magnio, kalcio (džiovintus vaisius, bananus, bulves, riešutus, pupeles, kruopas, mėsą, žuvį). Kai gimda dažniau apsitraukinėja ar gydytojas nustato gresiantį persileidimą, nėščiajai skiriama magnio preparatų. Nėščios mo­ters or­ga­niz­mui rei­kia ge­ro­kai daugiau mag­nio, nes jo iš­si­skyri­mas su šla­pi­mu nėš­tu­mo me­tu pa­di­dė­ja 25 proc. Kai trū­ksta mag­nio, moteris gali pagim­dyti prieš lai­ką, daž­nes­ni per­si­lei­di­mai.

Kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją? Pavojingi simptomai nėštumo pabaigoje

Nors daugelis nėštumo pabaigos simptomų yra normalūs, kai kurie gali signalizuoti apie rimtas komplikacijas. Svarbu žinoti, kada reikalinga skubi medicininė pagalba.

Vaisiaus vandenų nutekėjimas

Neretai moterys bijo, kad supainios gleivių kamštį su vaisiaus vandenimis, bet tai sunkiai tikėtina. Vaisiaus vandenys - tai tarsi šlapimas - gelsvas, skaidrus ir jo daug, tikrai ne šaukštas. Vaisiaus vandenys ne visada nubėga patys, bet jeigu jau taip atsitiko, tai laiką reikia užsirašyti ir būti budriai bei pasiruošusiai su daiktais vykti į gimdymo namus.

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas - tai vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties. Jei neramu, vaistinėje galite įsigyti specialių įklotų į kelnaites, kurie keičia spalvą priklausomai nuo to kas teka - vandenys ar šlapimas. Taip pat galite kreiptis į artimiausią ligoninę ar privačią laboratoriją, kur bus atliktas labai paprastas mikroskopinis tepinėlio tyrimas. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika.

Kraujavimas nėštumo pabaigoje

Nėštumo metu kraujavimas gali sukelti didelį nerimą. Svarbu atsiminti, kad kraujavimas nėštumo metu yra gana dažnas, ypač pirmąjį trimestrą. Tačiau jei pastebėjote tepliojimą ar kraujo, nereikėtų pulti į paniką, ne visuomet šis simptomas žada kažką blogo.

Vėlyvojo nėštumo laikotarpio kraujavimo priežastys gali būti:

• Placentos pirmeiga: Nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio.
• Placentos atšoka: Retai, iki 1-2 proc. visų nėštumų, pasitaiko sutrikimas, kai placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar prieš kūdikio gimimą.
• Vaisiaus virkštelės kraujagyslių pirmeiga: Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo.
• Priešlaikinis gimdymas: Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis.
• Gimdos kaklelio pažeidimai: Nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, taigi, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Kraujo kartais gali pasirodyti ir po lytinių santykių.

Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Kraujavimas ir tepimas nėštumo metu yra gan dažni ir tai nebūtinai reiškia, kad įvyks persileidimas.

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikiniu gimdymu vadinamas gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis. Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis.

Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai:

Vaisiaus hipoksija

Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai. Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys.

Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas

Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys. Tai yra reta, tačiau labai pavojinga komplikacija, reikalaujanti skubios medicininės intervencijos.

Bendros rekomendacijos nėštumo pabaigoje

Nėštumas - pats gražiausias, bet ir pats jautriausias laikas, kai moterys labai išgyvena dėl mažiausių nukrypimų nuo normos. Svarbu ruoštis ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Sveika mityba ir gyvenimo būdas

Nėštumo metu labai svarbu laikytis sveikos mitybos ir gyvenimo būdo. Valgykite įvairų maistą: įtraukite į savo mitybą įvairių vaisių, daržovių, grūdų, baltymų ir sveikų riebalų. Svarbu palaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu. Nereikia bijoti vartoti kremų, emulsijų, pienelių. Tai suteikia odai nepakartojamą komforto jausmą. Atsisakykite muilo, o jį pakeiskite aliejinga prausimosi priemone.

Svarbu nepriaugti per daug svorio. Normalus prieaugis yra 10-13 kg. Visiškai klaidingas įsitikinimas, kad nėščioji gali sau leisti ar net privalo valgyti „už du“, šį mitą reiktų keisti rekomendacija „valgyti dvigubai sveikiau“. Įrodyta, kad nėščiosios su maistu gaunamų kalorijų poreikis išauga tik nuo 4-tojo nėštumo mėnesio ir sudaro +300 kcal per dieną. Sveikatos priežiūros specialistai nėštumo metu rekomenduoja valgyti tik termiškai apdorotą maistą, kad būtų iki minimumo sumažinta bakterinių ir parazitinių infekcijų rizika. Labai svarbu laikytis higienos ir tinkamai nuplauti vaisius ir daržoves, jei jos bus vartojamos šviežios.

Pasiruošimas gimdymui ir emocinė gerovė

Visada rekomenduoju užsirašyti į kursus apie gimdymo fiziologiją, kad suprastumėte, kodėl reikia pasiduoti ir leisti kūnui gimdyti, kokios pozos tinkamos ir kodėl, koks kvėpavimas kuriuo gimdymo laikotarpiu naudingas. Skausmas gimdymo metu taip pat yra subjektyvus dalykas. Daugelis nėščiųjų susiduria su iš praeities atkeliavusiais ir vis dar gajais mitais apie žindymo sunkumus, tačiau beveik visos moterys gali sėkmingai žindyti, jei joms suteikiama tinkama informacija, emocinė parama ir palaikymas.

Kai būsima mama pajaučia kūdikio siunčiamus signalus ir gauna daug streso hormono kortizolio, moksliškai įrodyta, kad tai lemia stiprų mamos ir vaiko ryšį. Tos moterys, kurios devintą nėštumo mėnesį turėjo aukštesnį kortizolio lygį, buvo atidesnės savo vaikams - labiau įsiklausančios į jų poreikius, labiau juos suprantančios, dėl to mažyliai buvo saugesni.

tags: #mazi #zele #gabaliukai #nestumo #pabaigoje

• Vaiko teisių užtikrinimas ikimokyklinėse įstaigose
• Klaidingai teigiami nėštumo testai
• Marilyn Kerro asmeninio gyvenimo posūkiai
• skaityti knygas apie Neringos legendas
• IUI žingsnis po žingsnio vadovas