Neringos skausmas ir negyvo naujagimio gimdymas: pamokanti patirtis

Į portalą TavoVaikas.lt kreipėsi Elektrėnuose gyvenanti 24 metų Neringa, kuri prieš kelis mėnesius išgyveno, turbūt, baisiausią savo gyvenimo dieną. Devynis mėnesius nešiojusi po širdimi laukiamą vaikelį, moteris Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos skyriuje pagimdė negyvą naujagimį. Šoką patyrusi moteris nori papasakoti savo istoriją, tikėdama, kad viešumas ir jos patirtis padės kitoms moterims.

Pertekliniai vaisiaus vandenys ir pirmosios komplikacijos

Tai buvo pirmas kartas, kai Neringa atvažiavo į Santariškių klinikas, nėštumui tada buvo 33 savaitės. „Mane paguldė į ligoninę, ieškojo, kodėl per daug vaisiaus vandenų“, - pasakoja Neringa. Iš pradžių sakė, kad galbūt vaikas neturi skranduko (nors jis buvo), tada įtarė nėščiųjų cukraligę, nors visada visi kraujo, šlapimo tyrimai buvo geri. „Taip iki šiol ir nežinau priežasties, kodėl jų pas mane buvo per daug“, - apgailestauja moteris. Ligoninėje Neringai buvo nuleista vaisiaus vandenų. Po kelių dienų ją išleido namo, o po poros savaičių vėl turėjo atvažiuoti apžiūrai.

Moteris labai laukė būsimojo vaikelio, todėl kruopščiai klausė gydytojų rekomendacijų ir 35 nėštumo savaitę vėl atvažiavo į Santariškes. „Nuvažiavau, ir paaiškėjo, kad vėl vaisiaus vandenų padaugėję, mane paguldė į ligoninę ir traukė vandenis. Iš viso jų buvo nutraukta apie 3 litrus“, - prisimena Neringa. Tada vėl liepė atvažiuoti po poros savaičių ir, jeigu vėl bus per daug vaisiaus vandenų, skatins gimdymą, kadangi jau bus 37 nėštumo savaitės, vaikelis bus išsivystęs.

Vilties spindulys ir nerimą keliantys požymiai

37 nėštumo savaitę Neringa apsilankė Santariškėse įsikūrusiame Perinatologijos koordinavimo centre, kur ją apžiūrėjo gydytojas. „Man turėjo 37 savaitę skatinti gimdymą. Kai nuvažiavau 37 savaitę pasitikrinti, pamatavo, kad vandenų nepadaugėjo. Tada pasakė, kad man gimdymo neskatins“, - prisimena Neringa. Jau tada moteris sakė, kad jai atrodo, jog po truputį laša vaisiaus vandenys, ne bėga, o laša, bet ją nuramino, kad negali taip būti, jeigu jie bėgtų, tai pajausčiau iš karto. Esą kadangi pas ją vaisiaus vandenų labai daug, jei jie bėgtų, tai visi iš karto. „Važiavau namo apsidžiaugusi ir laiminga, kad viskas pagaliau yra gerai“, - pasakoja Neringa. Kitą dieną ji nuėjo pas savo miesto ginekologą, nunešė išrašus, papasakojo jam, kad ją išleido, užsiminė ir apie vaisiaus vandenų lašėjimą. Ginekologas atsakė, kad bėgti gali šoniniai vaisiaus vandenys. Neringai buvo liepta toliau stebėti vaisiaus judesius ir jeigu pajus ką nors negero, iš karto kreiptis.

Gimdymo pradžia ir dramatiškas atvykimas į ligoninę

Išnešioti vaikelį iki pabaigos, 40 nėštumo savaitės, Neringai nebuvo lemta. Vasario 7 dieną, šeštadienį, kai jau buvo 38 nėštumo savaitės, pasirodė pirmieji gimdymo ženklai. „Atsikėliau naktį apie 4.30 ir pradėjusi eiti pajutau, kad bėga vaisiaus vandenys. Išsigandau labai, stovėjau nejudėdama, pasišaukiau mamą iš kito kambario. Išvažiavau gimdyti“, - pasakoja Neringa. Vaikelio judesius ji jautė. „Aš visą nėštumą judesius jausdavau mažiau, negu paprastai jaučia nėščiosios, todėl, kad gimdoje buvo per daug vaisiaus vandenų“, - paaiškina moteris.

Apie 6.30 Neringa išvažiavo į Santariškes, ten buvo apie 7.30. Priimamajame ją patikrino - gimdos kaklelis buvo prasivėręs 3,5 cm, atliko vaiko širdies tonusų matavimą - vaiko širdelė plakė, bet silpnai. Buvo pasakyta: „Vaisiaus tonusai „kažkokie neaiškūs“. „Klausiau medikės, ką tai reiškia, bet ji man paaiškino, kad „gal vaikeliui nepatogu, čia prieš gimdymą taip būna“, - prisimena Neringa. Nutarė ją guldyti į gimdyklą. Perėjo iš 1 aukšto į 2, atsigulė į lovą. Su Neringa mama buvo. Tada vėl atėjo matuoti vaisiaus tonusų, išgirdo priekaištų, kad yra stora, daug vaisiaus vandenų, todėl „kaip čia išmatuosim“. Tokia tikrai labai nemaloni daktarė. Tada atėjo dar viena daktarė, atsivežė dar vieną aparatą.

Šokiruojanti žinia: vaisiaus žūtis

„Buvo konstatuota vaisiaus žūtis. Visa tai įvyko taip greitai, vos per 15 minučių, kol iš priimamojo nukeliavau iki gimdyklos. Kai pasakė, kad vaisius jau žuvęs, atrodė, kad žemė iš po kojų slysta“, - su dideliu skausmu prisimena Neringa.

Negyvo kūdikio gimdymas ir patirtos sunkios akimirkos

Apie tai, kaip tą akimirką jautėsi Neringa, sunku nupasakoti žodžiais. Tačiau prieš akis laukė dar vienas darbas - negyvo vaikelio gimdymas. „Prašiau, kad padarytų cezario pjūvio operaciją, kad nieko nematyčiau, bet medikai nesutiko“, - pasakoja Neringa. Jai nuleido vaisiaus vandenis, ir gimdymas truko nuo 8.30 ryto iki 19 valandos. Vaikelis gimė 3140 g svorio. „Kai pagimdžiau, virkštelė buvo apsisukusi aplink savo ašį kelis kartus, būtent todėl vaikelis ir užduso, taip man aiškino“, - prisimena Neringa. Beje, kai nubėgo vandenys, moteris apstulbo, jos žodžiais, vaisiaus vandenų buvo „kokie 10 litrų“. „Per nėštumą priaugau 18 kilogramų, o kai po gimdymo kitą dieną pasisvėriau namuose, 16 kilogramų jau nebuvo, vadinasi, vaisiaus vandenų buvo labai daug.“

Be to, Neringa nori pridurti dėl Santariškių medikų aplaidumo: „Po gimdymo kai mane tvarkė, viduje buvo paliktas tampono gabalas. Aš negalėjau vaikščioti - paeidavau keletą metrų ir viskas, jaučiau kažką ten, viduj, man trukdydavo, galėjau eiti tik išsiskėtusi, skleidė nemalonų kvapą. Sėdėti irgi negalėjau normaliai, gulėti galėjau tik ant šono. Buvo labai nepatogu, man jį ištraukė čia, Elektrėnuose, po savaitės.“

Atsisveikinimas ir ateities viltys

Pagimdžius negyvą vaikelį, Neringai leido pasirinkti - ar palikti jį ligoninėje, ar parsivežti palaidoti. „Mano giminėje kažkada buvo panašus įvykis, kai pusseserė pagimdė negyvą kūdikį, tada ji pasakojo, kad jai buvo per sunku pamatyti mirusį vaikelį. Aš pagalvojau, kad bus geriau, jei pamatysiu“, - sako Neringa. Ji pamatė savo vaikelį, kurio neteko, kai nuvažiavo pasiimti į morgą - matė plaukučius, užmerktas akytes. „Toks negyvas sušalęs kūnelis, kaip maža lėlytė… Galbūt čia buvo taip man lemta. Aš tik nerandu ramybės dėl to, kad man kai buvo 37 savaitės ir turėjo skatinti gimdymą, jo neskatino, nes nebuvo vandenų padaugėję, nors aš skundžiausi, kad man vandenys po truputį bėga. Manęs tada net nepatikrino - gimdos kaklelio, vaisiaus tonusų, nieko… Galbūt jeigu būčiau gimdžiusi tada, turėčiau savo Angelėlį…“

Beje, Neringa susitaikė su ankstesniu draugu, su kuriuo draugavo iki sutinkant šio vaiko tėvą. „Norėčiau ateityje vaikų, bet kol kas bijau“, - prisipažįsta ji. „Pasakoju savo istoriją, nes tikiu, kad ir kitoms moterims gal panašiai yra buvę, kad ir jos pasidalintų savo patirtimi. Labai noriu visoms nėščiosioms pasakyti, kad jos nebijotų medikų klausti, reikalauti, tikslintis. Labai laukiau savo vaikelio, sugalvojau vardą, buvau viską supirkusi, net pirmąjį dantų šepetėlį… Ji buvo taip laukiama ir mylima, jau nuo pat pirmos minutės, kai sužinojau, jog laukiuosi, deja, man nepasisekė…“

Medikų komentarai ir įžvalgos

Situaciją pakomentuoti ir atsakyti į Neringai rūpimus klausimus paprašėme Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos skyriaus vedėjo Romoaldo Juršėno ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akušerijos ir ginekologijos centro doc. dr. Audronės Arlauskienės.

Pertekliniai vaisiaus vandenys: gydytojų paaiškinimai

Doc. dr. Audronė Arlauskienė paaiškino, kad pacientė Neringa gulėjo Akušerijos patologijos skyriuje du kartus - 33 ir 35 nėštumo savaitę. „Pateko į skyrių, nes buvo diagnozuota per daug vaisiaus vandenų ir mes ieškojome priežasčių, kodėl taip yra. Taip dažniausiai būna dėl infekcijos, dėl angliavandenių apykaitos sutrikimų, dėl nėščiųjų diabeto“, - teigia docentė. Buvo daromi atitinkami tyrimai, ieškant priežasties, taip pat konsultuotasi su genetikais. Kadangi buvo per daug vaisiaus vandenų, buvo atlikta gydomoji amniocentezė - sumažintas vandenų kiekis. Procedūra buvo atlikta du kartus - 33 ir 35 nėštumo savaitę. Procedūros tikslas - kad nebūtų pertempta gimda, ir moteris nepagimdytų prieš laiką. „Iš tų labiausiai tikėtinų priežasčių, kodėl būna per daug vaisiaus vandenų, mes nė vienos nesuradome“, - konstatuoja A. Arlauskienė. Po dviejų savaičių, kai buvo 37 nėštumo savaitės, ji pateko į ambulatorinę grandį, Perinatologijos koordinavimo centrą, kur ateinančias moteris konsultuoja specialistai. Tada buvo dar kartą įvertintas vaisiaus augimas, vandenų kiekis. Kadangi būklė buvo patenkinama, ji buvo išleista į namus ambulatorinei priežiūrai. Buvo nurodyta, kad svarbu nepernešioti vaisiaus. Vaisiaus raidos defektų nebuvo nustatyta, ir patanatominis tyrimas jokių defektų nenustatė.

Vaisiaus judesių stebėjimo svarba

Akušerijos skyriaus vedėjas Romoaldas Juršėnas pabrėžia, kad vaisius, kai jam trūksta deguonies, pradeda mažiau judėti. „Visoms pacientėms nėštumo metu akcentuojame, kad nuo 32 nėštumo savaitės rekomenduojama kasdien skaičiuoti vaisiaus judesius, jeigu kyla dvejonių, reikia iš karto važiuoti į gydymo įstaigą, kur būtų galima suteikti pagalbą“, - sako gydytojas. Tačiau kai yra per daug vaisiaus vandenų, moteriai sunku apskritai jausti vaisiaus judesius. Romoaldas Juršėnas teigia, kad tokiai moteriai tuo labiau reikia atvažiuoti iš karto, vos pajutus mažesnius vaisiaus judesius. „Kai atvyko 38 nėštumo savaitę, ji parą laiko nejautė vaisiaus judesių, turime tokį įrašą, atliktą guldant į Akušerijos skyrių. Tai blogas ženklas. Jei moteris nejaučia vaisiaus judesių arba jaučia mažiau negu 6 judesius per 2 valandas, tai jau yra blogai“, - priduria doc. dr. Audronė Arlauskienė.

Priėmimo skyriuje buvo įvertinta vaisiaus širdies veikla, užrašyta kardiotokograma ir buvo nustatyta, kad yra vaisiaus hipoksija (deguonies stoka). „Vaisius tuo metu buvo gyvas, bet pagal kardiotokogramos duomenis, jo būklė buvo labai sunki, prieš pat mirtį“, - teigia A. Arlauskienė.

Apie gimdymo skatinimą ir cezario pjūvio operaciją

Neringa tvirtino, kad jai buvo pasakyta, jog atvykus apžiūros 37 nėštumo savaitę, kuomet vaisius jau laikomas išnešiotu, jai bus skatinamas gimdymas. Audronė Arlauskienė teigia: „37 nėštumo savaitę ji buvo atvykusi į Perinatologijos koordinavimo centrą, čia įvertinta vaisiaus būklė, kraujotaka, vaisiaus vandenys ir esant pakankamai būklei nutarta nėštumą tęsti. 35 nėštumo savaitę, kai aš ją konsultavau ir atlikau vaisiaus vandenų sumažinimo procedūrą, yra toks rekomendacinis įrašas medicinos kortelėje: stebėti vaisiaus judesius, 37 nėštumo savaitę apsilankyti Perinatologijos koordinavimo centre. Tą ji ir padarė, atvyko, įvertinta, kad vaisiaus vandenų nedaugėja, vaisiaus būklė gera, skirta tolesnė ambulatorinė priežiūra ir rekomenduota nepernešioti vaisiaus. Palankiausia vaisiui gimti yra natūrali gimdymo eiga.“ Į klausimą, ar moteris pati išsigalvojo tą posakį apie gimdymo skatinimą 37 savaitę, Audronė Arlauskienė atsakė: „Nežinau, kas galėjo taip jai sakyti. Gal ji kažką ne taip suprato.“

Romoaldas Juršėnas patikslina: „37 ar 38 nėštumo savaitę gimdymas skatinamas tik tada, kai tai yra būtinybė. Būna situacijų, kai reikia užbaigti nėštumą - kyla kraujospūdis, tyrimai blogi, tada reikia užbaigti nėštumą. Toks nėštumo užbaigimas skatinant gimdymą susijęs su didele rizika, kad prireiks cezario pjūvio operacijos. Operacijų atliekama labai daug, ir Lietuvoje tai yra didelė problema. Jeigu pradėtume visas pacientes skatinti, kurios nėštumo metu turėjo kokių nors problemų, tai operacijų dar padaugėtų.“

Atsakydamas į klausimą, kodėl Neringa iš priėmimo kambario buvo perkelta į gimdyklą, o ne operacinę, Romoaldas Juršėnas paaiškino: „Ji pateko į ligoninę esant labai blogai vaikučio būklei. Gydytoja įvertino tai ir pasiruošė teikti pagalbą. Tačiau norint atlikti cezario pjūvio operaciją, tam reikia pasiruošti. Tai nėra ta operacija, kurią galima atlikti laiptinėje. Tai sudėtinga operacija, kurios metu turim du pacientus - naujagimį ir mamą. Jei būtų laiko, galimybės - vaiko būklė būtų geresnė, greičiausiai jai būtų atlikta cezario pjūvio operacija, tačiau šiuo aptariamu atveju tai buvo neįmanoma. Gimdykloje vaisiaus širdies veikla buvo neberegistruota.“ Iš priėmimo kambario buvo diagnozuotas bežūvantis vaisius. Po 10 minučių gimdykloje jau buvo diagnozuota vaisiaus mirtis. „Per tą laiką net pasiruošti operacijai mes nebūtume spėję. Metodiniai reikalavimai atlikti operacijai yra 30 minučių, tai yra pats greičiausias laiko tarpas. Supraskite, kad moters pilvas nėra užtrauktukas, kad atitraukei jį ir išėmei vaiką. Operacija yra sudėtinga. Kiekviena cezario pjūvio operacija yra rizika ir mamos sveikatai ir gyvybei, netinkamai atliekant operaciją gali nelikti nė vieno gyvo - vaiko ir mamos“, - pabrėžia R. Juršėnas. Doc. dr. Audronė Arlauskienė priduria: „Žinant, kokia vaikelio širdies veikla buvo diagnozuota priėmimo skyriuje, net jeigu mes ir būtume per 10 minučių atlikę operaciją, jis būtų žuvęs arba operacijos metu, arba pirmas minutes po gimimo iš karto po jos. Operacija vaiko nebūtų išgelbėjusi.“

Moteris negyvą vaikelį gimdė pati ir po to jai teko siūti tarpvietę. Buvo paliktas tamponas, kuris sukėlė nepatogumų. Romoaldas Juršėnas pakomentavo: „Nebuvo tikslinga daryti cezario pjūvio operaciją esant žuvusiam vaisiui. Pacientei gimdymo metu buvo 1 laipsnio tarpvietės plyšimas, reikėjo pagalbos susiūti. Kai kuriose šalyse net yra rekomenduojama...“ (nepabaigta citata, matyt, apie natūralaus gimdymo privalumus, net ir esant vaisiaus mirčiai, kai tai saugu motinai).

Vaisiaus mirties priežastis

Doc. dr. Audronė Arlauskienė paaiškina: „Patanatominis tyrimas parodė, kad vaisius žuvo dėl ūmios asfikcijos (uždusimo) esant apie savo ašį smarkiai apsisukusiai virkštelei. Kitaip sakant, dėl virkštelės patologijos. Gydytojai, kurie prižiūrėjo gimdymą, kai vaikutis gimė, užfiksavo: nuo bambos 5 cm ilgio labai plona virkštelė ir labai smarkiai apsisukusi aplink savo ašį. Dėl deguonies stokos nutrūko kraujo tėkmė virkštelėje.“

Romoaldas Juršėnas apibendrina: „Mes galime užjausti pacientę ir pasakyti, kad tada, kai ji atvyko, gydytojai padarė viską, ką galėjo, daugiau padaryti jokioje pasaulio klinikoje nebuvo galima. Pasaulyje net iki 50 proc. tokių atvejų priežastys taip ir lieka neaiškios. Taip atsitinka visame pasaulyje ir įvairiu nėštumo laiku, šiai moteriai atsitiko tokiu nėštumo laiku. Laimė, kad tokie atvejai yra labai reti. Medicina šiais laikais nėra visagalė. Yra tam tikri dalykai, kai galim padėti ir padedam, o kai kada negalim padėti. Kai taip atsitinka, tai yra šokas visiems gydytojams, kurie teikia pagalbą. Žinau, kad gydytojai po šio atvejo tą rytą jautėsi baisiai. Jie norėjo padėti, kažką padaryti, bet… Buvo taip, kaip buvo.“

Svarbiausia po nelaimės: ištyrimas ir prevencija

Gydytojas akušeris ginekologas Romoaldas Juršėnas pataria: „Po šitos nelaimės moteris turi būti labai gerai ištirta, nes jei kažko nesužinosim, kitas nėštumas irgi gali baigtis blogai. Pacientė turėtų aiškintis priežastis, kodėl taip atsitiko. Jų gali būti daug: ir infekcijos, dėl kurių pacientė nėra tiriama nėštumo metu ir nejaučia jokių jų simptomų (chlamidijos, mikoplazma, kt), taip pat kaltas gali būti antifosfolipidinis sindromas. Kai staiga žūva vaisius, atliekant tyrimus, net 10 procentų moterų surandamas šis sindromas. Kol nesužinoma apie antifosfolipidinį sindromą ir nepradedama gydyti, tol nėštumo rezultatai gali būti blogi. Nereikia rankų nuleisti.“

Neringos nėštumo įvykių chronologija

Ši lentelė pateikia pagrindinius Neringos nėštumo ir gimdymo įvykius:

tags: #neringa #palioniene #naujagimis

• kaip Danielius Bunkus puoselėja ryšį su vaikais
• Deinstitucionalizacija Lietuvoje
• Nedarbingumo pažymėjimai dėl vaiko ligos
• Kaip megzti kelnes naujagimiams
• ką apie vaikus pasako delno linijos