Iš karto po gimdymo jauną mamą užklumpa daugybė rūpesčių, kuriuos atneša ilgai lauktas kūdikis. Dėl abiejų sveikatos nėštumo ir gimdymo išvargintai mamai svarbu nepamiršti ir savęs. Jos organizmas patyrė daug ekstremalių pokyčių, kurie jį susilpnino. Todėl po gimdymo moteris labai imli infekcijoms - juk jos vidiniai lytiniai organai - lyg didelė žaizda, į kurią gali lengvai patekti mikrobai. Tai dažniausia pogimdyminių komplikacijų priežastis.

Po gimdymo pradeda atsistatyti visos nėštumo periodu pakitusios organizmo sistemos, pamažu traukiasi gimda, sustangrėja tarpvietės raumenys. Pogimdyminis laikotarpis trunka 6 - 8 savaites ir baigiasi tuomet, kai organizmas tampa toks pat, kaip iki nėštumo. Naują gyvybę savo įsčiose nešiojančios moters organizme vyksta daug įvairių pokyčių. Po gimdymo šešias savaites traukiasi gimda (vyksta involiucija), jos svoris sumažėja nuo 1 kg iki 50-100 g. Pirmąsias tris dienas gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, tai normalu. Pagimdžiusi moteris dėl audinių ištempimo ar traumos pirmosiomis dienomis jaučia nedidelį išorinių lytinių organų skausmą. Tarpvietės patinimas praeina per 1-2 savaites.
Kraujavimas iš makšties po gimdymo yra procesas, kai traukiasi ir valosi gimda po gimdymo, todėl iš makšties skiriasi kraujo ir gleivių išskyros (dar vadinamos lochijomis). Tai yra normalus ir natūralus reiškinys. Taip organizmas atsikrato viso papildomo kraujo, gleivių ir audinių, kurių jam prireikė nėštumo metu. Šis kraujavimas paprastai būna stipresnis ir (dažnai daug) ilgesnis nei menstruacijų ciklas. Lochijos paprastai būna gausesnės ir tamsiai raudonos spalvos iki 10 dienų po gimdymo, o vėliau pereina į lengvesnį kraujavimą arba tepimą, kuris gali tęstis nuo 4 iki 6 savaičių po gimdymo. Pirmiausia, gimdos ertmėje yra didelis pažeistas paviršius. Tai placentos tvirtinimosi vieta. Šioje žaizdoje, kaip ir bet kurioje kitoje, pavyzdžiui, piršto įpjovoje, patekus mikrobams, gali greitai išsivystyti uždegimas. Gimdos ertmės kraujingos išskyros - lochijos, yra ne kas kita, kaip žaizdos placentos prisitvirtinimo vietoje, kraujo, gleivių išskyros. Per pirmąsias penkias dienas liochijos būna kraujingos, vėliau - rusvos ir maždaug po 11 dienų jos pasidaro gelsvos. Po 5-6 savaičių gimdymo išskyrų turėtų visai nelikti. Per šį laikotarpį iš organizmo pasišalina iki 300 ml kraujo. Nors gimdos involiucija priklauso nuo daugelio aplinkybių, ją galima pagreitinti reguliariai maitinant kūdikį. Pradėjus maitinti, skausmas pilvo apačioje sustiprėja, padaugėja išskyrų iš makšties.
Antra, gimdos kaklelis - gimdant atliekantis vartų, pro kuriuos į pasaulį ateina kūdikis, vaidmenį - kurį laiką po gimdymo išlieka atviras. Visiškai jis užsiveria tik po 3 savaičių. Trečia, po gimdymo makštyje dominuoja šarminės reakcijos. Taip yra todėl, kad lochijų reakcija yra šarminė. Įprastinėmis sąlygomis makšties terpė yra rūgštinė ir ji yra veiksmingas barjeras patogeniniams mikrobams. Gimdymo metu dažnai plyšta ar įtrūksta tarpvietė arba makštis, rečiau - gimdos kaklelis. Plyšusių gimdymo takų siūlės - dar viena didelė spraga infekcijai. Supūliavusi siūlė gali sukelti endometritą - gimdos gleivinės uždegimą. Vykstant dideliems pakitimams gimdoje, krūtyse ir kituose organuose, susidaro palanki terpė infekcijai. Reikėtų sunerimti, jei išskyros įgavo nemalonų kvapą, pasirodė grynas kraujas ar kraujo krešulių. Visais atvejais būtina pasikonsultuoti su ginekologu.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo sutrinka žarnyno, šlapimo organų funkcijos, nes nėštumo ir gimdymo metu buvo spaudžiami tam tikri raumenys. Todėl šlapimo pūslė nejautri skysčio slėgiui. Išsiplėtę šlapimtakiai, sutrikusi šlapimo pūslės funkcija sudaro palankias sąlygas infekcijai. Todėl, nors ir nejaučiate noro šlapintis, tai reikia daryti kas 2 - 3 valandas. Antra dažna problema po gimdymo - skausmingi hemorojaus mazgai, taip pat vidurių užkietėjimai. Taip atsitinka dėl to, kad nėštumo metu gimda spaudė mažojo dubens venas, todėl susidarė kraujo sąstovis. Nuolatinis pasituštinimas svarbus ypač esant plyšimams, nes standinantis siūlės gali išsiskirti.
Šis laikotarpis labai svarbus higienos prasme. Pirmąsias savaites po gimdymo geriausia praustis po dušu. Duše derėtų praustis du kartus per dieną - ryte ir vakare. Kaip ir mėnesinių metu, taip ir kraujuojant po gimdymo patariama vengti maudytis vonioje, baseine, atviruose vandens telkiniuose. Geriausia praustis po dušu vieną kartą per dieną, arba jei reikia iš pradžių ir dažniau. Ne mažiau už intymią higieną po gimdymo svarbu laikytis ir bendrosios higienos taisyklių. Pagrindinis jos principas - dažnas rankų plovimas.
Higienos procedūras reikia atlikti ypač atsargiai. Saugokitės, kad nepažeistumėte siūlių - prausdamasi nelieskite jų rankomis, netrinkite rankšluosčiu, o lengvai nusausinkite. Praustis reikia šiltu vandeniu, nuo tarpvietės išangės link, kad į makštį nepatektų infekcija iš tiesiosios žarnos. Rankas reikia plauti ir prieš apsiplovimą ir po jo. Vandens čiurkšlė apsiprausiant turi būti nukreipta iš priekio atgal, kad nepatektų giliai į makštį. Antraip iš makšties išplausite nuo mikrobų saugančią naudingąją mikroflorą. Nenaudokite kempinių, nes jomis galite pažeisti odą ir susidarys palankūs infekcijai įtrūkiai.
Jei plyšo ar buvo įkirpta tarpvietė, patariama dažnai plauti rankas, apsiprausti tarpvietę po kiekvieno šlapinimosi ar tuštinimosi. Nusiprausus žaizdų netrinti rankšluosčiu, o nusausinti švelniai tapšnojant. Jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, prižiūrint randą svarbiausia švara. Liesti žaizdą galima tik nusiplovus rankas šiltu vandeniu ir muilu. Kasdien maudytis duše, pjūvio vietos neplauti muilu ar prausikliu, žaizdos nereikia tepti ar užklijuoti. Praustis po dušu galima praėjus 18-24 val.
Krūtų nerekomenduojama plauti prieš maitinimą ir po jo, ypač su muilu. Praustis vieną kartą per dieną. Jei pažeisti speneliai, po maitinimo rekomenduojama išspausti lašą pieno ir pabūti nuogomis krūtimis bent 20 min. Rinkitės drabužius, ypač apatinius, kurių jums negaila išsitepti. Patalynę pogimdyminiu periodu keiskite ne rečiau kaip kas 5 - 7 dienas. Miegokite su medvilniniais drabužiais ir kasdien juos keiskite. Pirmosiomis dienomis po gimdymo gimdą prilaikantys raiščiai dar išsitempę, todėl ji paslanki. Kad gimda būtų tinkamos padėties, patariama miegoti ant pilvo.
Jautrių ir pažeistų gimdyvės intymių vietų higienai geriausia įsigyti specialią šiam moters gyvenimo periodui pritaikytą higienos priemonę. Tinkamas intymios higienos prausiklis ne tik nedirgina odos ir nesukelia alergijos, bet ir apsaugo nuo mikroorganizmų, t.y. turi antibakterinį ir uždegimą slopinantį poveikį. Be to, tinkamiausi neutralūs prausikliai, kuriuose nėra kvapiųjų medžiagų bei dažiklių. Neutralesnio kvapo higienos priemonės svarbios ir jei žindote - intensyvūs ar neįprasti kvapai gali lemti krūties atsisakymą. Nenaudokite makšties tamponų ir nevilkėkite sintetinių apatinių. Pirmosiomis dienomis po gimdymo išskyros gausios, todėl Jums prireiks gerai sugeriančių higienos įklotų, kurie tvirtai prilimpa prie apatinių. Geriausia pirkti orui laidžius įklotus, kad nešustų gimdymo metu pažeistos vietos. Keisti įklotus reikia ne rečiau kaip kas 2 - 3 valandas, nes lochijos - puiki mitybos terpė patogeniniams mikrobams, kurie gali sukelti uždegimą.
Praėjus 6-8 sav. po gimdymo patariama apsilankyti pas gydytoją akušerį - ginekologą.
Kaip ir mėnesinių metu, taip ir kraujuojant po gimdymo patariama vengti maudytis vonioje, baseine, atviruose vandens telkiniuose. Gimdymo metu dažnai plyšta ar įtrūksta tarpvietė arba makštis, rečiau - gimdos kaklelis. Nors nėra atlikta šį faktą patvirtinusių tyrimų, tačiau manoma, kad į gimdą su vonios vandeniu gali patekti ir bakterijų: tai padidina infekcijų riziką. Jei gimdėte natūraliai (t. y. per makštį), maudynes vonioje patariama atidėti bent 6 sav. Jei gimdymo metu tarpvietė plyšo arba buvo atlikta epiziotomija, ilgas gulėjimas vonioje gali paskatinti žaizdos atsivėrimą. Jei buvo atliktas cezario pjūvis, maudynes vonioje po gimdymo rekomenduojama atidėti 4-6 savaitėms arba luktelėti pirmosios gydytojo ginekologo apžiūros po gimdymo. Vėlgi jei pjūvis dar ne visiškai sugijo, randą panardinus po vandeniu toje vietoje gali prasidėti infekcija.
| Gimdymo būdas / Būklė | Rekomenduojama pradėti maudytis vonioje | Pastabos |
|---|---|---|
| Natūralus gimdymas be komplikacijų | Bent 6 savaitės | Po gydytojo apžiūros ir leidimo |
| Tarpvietės plyšimas / Epiziotomija | Bent 6 savaitės | Ilgas gulėjimas vonioje gali paskatinti žaizdos atsivėrimą |
| Cezario pjūvio operacija | 4-6 savaitės | Iki pirmosios ginekologo apžiūros; vengti, kol randas visiškai neužgis |
| Sėdimosios vonelės (gydymui) | Nuo pirmųjų dienų | Ne ilgiau 10 min, vandens gylis 5-10 cm; tik dubens sritis |
| Nutekėję vaisiaus vandenys (nėštumo metu) | Nerekomenduojama | Padidėjusi infekcijos rizika |

Gerai žinoma gydomoji priemonė - sėdimosios vonelės, kurių metu siekiant paskatinti gijimą šiltame vandenyje mirkoma dubens sritis - makštis, tarpvietė ir išangė. Tokios vonelės puikiai tinka nuo pat pirmųjų dienų po gimdymo. Jos gali padėti sumažinti patinimą, numalšinti skausmą ir paskatinti tarpvietės gijimą. Paprastai tokiose vonelėse sėdima ne ilgiau nei 10 minučių, o į vonelę pilama 5-10 cm vandens.
Kai gydytojas ginekologas po gimdymo jau uždegs žalią šviesą maudynėms vonioje, neatsisakykite šio malonumo ir trumpo pasilepinimo. Prieš maudynės patikrinkite, ar vonia švari. Atidžiai rinkitės maudynių priemones. Naudokite kuo natūralesnės ir švelnesnės sudėties bekvapį kūno prausiklį, skirtą jautriai odai. Visos priemonės, kurių kvapas yra per intensyvus ar kurių sudėtyje yra agresyvesnių chemikalų, gali sudirginti odą. Jeigu neturite tinkamų priemonių, galite naudoti kūdikio kūno prausiklį ar šampūną. Odą šveiskite kuo švelniau. Kelis pirmuosius kartus maudynių metu, ypač jautriose srityse, nepatariama naudoti šiurkščių, aštrių plaušinių, lufų (lufa - tai moliūginių šeimos augalas, kuris subrendęs virsta unikaliu pluoštu, atstojančiu plaušines), šveičiamųjų priemonių. Tinkamai nušluostykite odą. Po maudynių tinkamai nusišluostykite odą, taip pat kuo dažniau keiskite rankšluosčius: tai padės sumažinti infekcijų riziką. Venkite per karšto ar per vėsaus vandens. Geriausia jei vonios malonumais mėgausitės ne ilgiau nei 10-15 minučių, kad oda neišsausėtų.
Moterų patirtys rodo, kad klausimas, kada vėl galima maudytis vonioje po gimdymo, yra individualus. Viena moteris pasidalino: "sveikutes noreciau ,kad pasidalintumet savo patirtimi,kada galima po gimdymo gultis i vone? As po gimdymo nebekraujavau , tik buvo menkas patepliojimas, bet man patare gydytojas akuseris -ginekologas palaukti ..." Kitos moters patirtis: "as labai anksti guliau i vonia.. Ir eidavau pagulet kas antra diena, lafa buvo, dziaugiausi.. Bet po to uzpuole tooookia pienlige, kad jergyteliau sakiau numirsiu Speju nuo vonios, nes vistiek koki alieju isipildavau, putu vonios.. o ten viskas dar labai jautru.." Dar viena moteris teigė: "As irgi anksti pradejau eiti i vonia, pas mus duso net nera, tai tik gryzus is ligonines, aisku ten ilgai nemirksti, bet trumpam apsiplovimui tekdavo." Šios patirtys pabrėžia, kaip svarbu atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir savo kūno signalus.

Kai kurie žmonės galvoja, kad maudytis karštoje vonioje ar sūkurinėje vonioje nėštumo metu negalima, bet viskas priklauso nuo vandens temperatūros. Vanduo turi būti tinkamos temperatūros: jeigu jis bus per karštas, gresia dehidratacija ir perkaitimas, o tai moteriai ir naujagimiui yra pavojinga. Vandens temperatūra turi būti apie 36 °C (kūno temperatūros ar šiek tiek žemesnė). Moteris, siekdama išvengti dehidratacijos, turi gerti pakankamai vandens. Ar gali vonia išprovokuoti priešlaikinį gimdymą? Gali, bet tik labai karšta. O štai šilta vonia - atvirkščiai; padės atsipalaiduoti, nuims įtampą ir nuovargį. Anksčiau manyta, kad maudantis iš vandens per makštį į moters organizmą gali patekti infekcija ir sukelti gimdymo takų bei gimdos uždegimą. Šios prielaidos nepasitvirtino. Medikai dabar jau visiškai tikri, kad net ir patekdamas į makštį vonios vanduo nepakenks: gimdos kaklelį dengiantis gleivių kamštis neleistų prasiskverbti infekcijai iki gimdos, taigi apsaugo ir vaisių, ir vaisiaus vandenis. Be abejo, nutekėjus vaisiaus vandenims padėtis keičiasi ir nėščiajai nerekomenduojama mėgautis vonia.
Po sunkios dienos vonia - lengviausias būdas atgauti jėgas. Ji padės pašalinti įtampą ir nuovargį, atpalaiduoti raumenis, nuramins nervų sistemą, skatins šlakų šalinimą iš organizmo, mažins patinimus, gerins kraujotaką, taip pat padės išsivaduoti nuo nugaros skausmų, kurie dažnai tampa neišvengiamais nėštumo palydovais.
Galite pasilepinti ir aromaterapinėmis voniomis - jos garantuos giluminių raumenų atpalaidavimą, efektyviau šalins psichologinę įtampą. Aromaterapinėmis voniomis galima lepintis viso nėštumo metu, svarbiausia - pasirinkti tinkamus aromaterapinius aliejus, nes ne visi jie tinka nėštumo metu. Labiausiai rekomenduojami - apelsinų, bergamotės, citrinos, neroli, rožių, sandalmedžio, arbatmedžio, eukalipto. Į vonią užtenka įlašinti 2-3 lašus. SVARBU! Vis dėlto karšta vonia, taip pat ilgas lepinimasis sūkurine vonia, didina priešlaikinio gimdymo riziką.
Nėštumo metu lankomas baseinas arba akvaaerobika teigiamai veikia raumenų tonusą, paruošia kūno raumenis gimdymui ir treniruoja kvėpavimo sistemą. Taigi nėščiajai išties verta užsirašyti į baseiną. Jei bijote infekcijos arba alerginės reakcijos į chlorą, galite pasimėgauti vandens procedūromis namų sąlygomis, vonioje. Vandens temperatūra neturėtų viršyti 36-37 laipsnių, taigi nejausite jokio diskomforto ir gausite maksimaliai naudos ir malonumo. Tiesa, geriau jei namuose be jūsų bus dar kas nors - kad padėtų išlipti iš vonios nepaslydus, nesusižeidus.

Gimdymas vandenyje. Kaip tai padaryti Lietuvoje? Vanduo palengvina sąrėmių skausmą dėl plūduriavimo dėsnio (Archimedo dėsnis). Remiantis šiuo dėsniu, vanduo pakelia moterį, nes kūną, pasinėrusį į vandenį, veikia išstumiančioji jėga, kuri yra proporcinga kūno išspausto vandens tūriui. Kai moteris pasineria į šiltą vonią ar baseiną, vanduo palaiko jos kaulus bei raumenis ir ji beveik nejaučia savo kūno. Šemeta vandenį įvardija kaip patį efektyviausią, veiksmingiausią, pigiausią ir patogiausią būdą įveikti gimdymo skausmą. Tačiau vanduo gimdymo metu iki šiol dar nepakankamai įvertintas. R. Odenas teigia, kad šilta vonia gali padėti, kai sąrėmiai tampa skausmingi, bet neefektyvūs. Moteriai panirus į vandenį tampa lengviau ištverti sąrėmius, mažiau skauda, o atsipalaidavus ir gimdymas paspartėja. Vandenyje moteris nejaučia savo svorio, todėl sąrėmių metu jos nevargina kūno masė. Šiltas vanduo sumažina adrenalino išsiskyrimą ir atpalaiduoja raumenis, o tai lemia greitą gimdos kaklelio vėrimąsi. Manoma, kad netgi čiaupo atsukimas, bėgančio vandens vaizdas ir garsas padeda pagimdyti. Dažniausiai gimdyti vandenyje nori tos moterys, kurias traukė prie vandens ir nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad vandenyje gimdančios moterys beveik visada pagimdo greičiau ir lengviau. Cezario pjūvis gimdant vandenyje atliekamas tris kartus rečiau nei gimdant tradiciškai.
Vandens temperatūra turi būti apie 36 °C (kūno temperatūros ar šiek tiek žemesnė). Moterys gali pageidauti aukštesnės vandens temperatūros, nes karštas vanduo labiau atpalaiduoja, tačiau per karštas vanduo ne tik moteriai, bet ir naujagimiui gali sukelti dehidrataciją. Gimdyvė, siekdama išvengti dehidratacijos, turi gerti pakankamai vandens. Dažniausiai specialūs gimdyti pritaikyti baseinai įrengti taip, kad palaikytų tą pačią vandens temperatūrą. Be to, vandens temperatūrą visada galima pamatuoti termometru. Jeigu gimdoma vandenyje, patalpoje turėtų būti 21-22 °C. Kai gimdyvė klūpi ar tupi, jos pilvas turi būti vandenyje, taigi vandens gylis turėtų būti ne mažiau kaip 60 cm. Į vandenį lipti geriausia, prasidėjus aktyviai gimdymo fazei (gera gimdymo veikla ir gimdos kaklelis atsivėręs apie 5-8 cm). Į vandenį įlipus per anksti gimdymo veikla gali sustoti. Latentinės fazės (gimdos kaklelis atsivėręs iki 4 cm) metu naudinga lipti į vandenį tada, kai moteris pavargsta nuo sąrėmių ir negali užmigti. Vanduo gelbėja ir tada, kai sąrėmiai tampa labai dažni, beveik be pertraukų. Vanduo gali padėti išjudinti sustojusį gimdymą. Jeigu gimdymo namuose nėra vonios, galima pasinaudoti dušu. Kamuojant skausmui nugaroje, galima nukreipti šilto vandens srovę į kryžkaulį. Taip pat galima pamėginti sukti vandens ratus ir ant pilvo.
Gimdymo vandenyje gali padidėti vandens embolijos (vanduo patenka į mamos kraujotaką) rizika mamai. Britų medicinos žurnale nurodoma, kad 95 proc. gimdyti vandenyje yra saugu, tačiau akcentuojama vandenų aspiracijos rizika naujagimiui. Jeigu vaisius, eidamas gimdymo takais, patiria stresą arba virkštelė turi mazgą ar yra apsisukusi apie vaisių, naujagimis gali kvėptelti anksčiau laiko ir aspiruoti vandenį. Bet toks atvejis yra labai retas, nes naujagimiai, esant normaliai būklei, neįkvepia tol, kol nėra ištraukiami iš vandens. Jie deguonį gauna per virkštelę tol, kol ima kvėpuoti patys arba virkštelė yra nukerpama. Nutekėjus vaisiaus vandenims padidėja infekcijos rizika, todėl reikia dažniau matuoti moters kūno temperatūrą. Naujagimį iškeliant iš vandens virkštelė gali nutrūkti. Gimdant vandenyje reikėtų atsižvelgti į žinduolius, kurie po gimdymo jauniklius iškart ištraukia iš vandens. Placentą gimdant vandenyje rekomenduojama po 40 min. skatinti moterį pasistanginti. Gimdymo metu kilus įtarimui dėl pečių užstrigimo, reikia pakeisti padėtį: giliai pritūpti arba atsistoti keturpėsčiomis. Jeigu tai negelbėja, reikia lipti iš vandens. Taip pat vandenyje sunkiau įvertinti moters netekto kraujo kiekį, nes vanduo jį praskiedžia.