Gineso rekordai ir daugiavaikės šeimos: nuo įspūdingiausių rekordų iki Lietuvos realijų

Daugeliui turbūt teko girdėti apie Pasaulio Gineso rekordus - Guinness World Records - aukščiausius žmones, ilgiausiai atliekamą kokį nors veiksmą, didžiausius gyvūnus ir panašiai. Šie unikalūs pasiekimai ir įvykiai nuolat stebina ir įkvepia žmones visame pasaulyje. Bet kam kilo sumanymas fiksuoti šiuos vienetinius atvejus, kuris iki šiol verčia žmoniją maniakiškai siekti rekordų arba juos gerinti?

Gineso rekordų knygos atsiradimo istorija

Gineso rekordų istorija prasidėjo Airijos miestelyje Wexforde, 1951 m. Vieno vakarėlio metu seras Hughas Beaveris, Gineso alaus daryklos vykdantysis direktorius, įsivėlė į diskusiją, ar dirvinis sėjikas yra greičiausias Europoje žaidimų paukštis. Atsakymo diskusijos dalyviai bandė ieškoti vakarėlio šeimininkų bibliotekoje, deja, jo rasti nepavyko. 1954 m. vėl kilo klausimas, ar dirvinis sėjikas yra greitesnis už teterviną. Tada seras Hughas suvokė, kad panašūs klausimai, turbūt, kyla daugeliui ir visur, ir kad atsakymų rinkinys žmonėms labai praverstų.

Chrisas Chataway, atletas rekordininkas, kuris tuo metu dirbo Gineso parko karališkoje alaus darykloje Londone, pasiūlė puikius kandidatus, galinčius surinkti informaciją ir sudaryti knygą. Tai buvo broliai dvyniai Norrisas ir Rossas McWhirteriai, su kuriais Chataway kartu studijavo universitete ir žinojo apie jų „meilę“ faktams. Dvyniai dirbo sporto žurnalistais, taip pat valdė agentūrą, kuri rinkdavo ir teikdavo faktus bei skaičius daugeliui to meto laikraščių. Taigi broliai buvo paskirti sukurti „Gineso rekordų knygą“.

Pirmoji knyga pasirodė 1955 m. rugpjūčio 27 d. airių alaus daryklos „Guinness Brewery“ valdytojo Chju Biverio sumanymu. Jis tikėjosi, kad tokia knyga sudomins aludžių lankytojus ir jie visada turės apie ką diskutuoti. Knyga žaibišku greičiu susilaukė sėkmės pasauliniu mastu ir yra tebeleidžiama iki šiol. Išties knyga sulaukė milžiniško pasisekimo - iki Kalėdų tapo Didžiosios Britanijos bestseleriu. 2003 m. ji pati pateko į „Gineso rekordų knygą“, nes tiražas viršijo 100 mln. egzempliorių. Už ją didesniu tiražu išleista tik Biblija. 2005 m. knyga sulaukė penkiasdešimto leidimo. Dabar knyga leidžiama daugiau kaip 100 pasaulio šalių, daugiau kaip 23 kalbomis.

Produktyviausia motina Gineso rekordų istorijoje: Valentina Vasiljeva

Motinystės rekordų yra įvairių, o šiame straipsnyje pateikiame pačius žinomiausius, kurių tikrumą įrodo įrašai pasaulio Gineso rekordų knygoje. Vienas iš labiausiai aptarinėjamų yra susijęs su daugiausiai vaikų pagimdžiusia moterimi.

Guinnesso pasaulio rekordų knygoje teigiama, kad daugiausia vaikų pagimdė XVIII amžiuje Rusijoje gyvenusi moteris. Jos vardas nėra aiškus, žinoma tik tiek, kad ji buvo valstiečio Fiodoro Vasiljevo žmona. Kai kurių šaltinių duomenimis, galimai tos moters vardas buvo Valentina. Taigi, jeigu sunkiai tikėtini to meto įrašai yra tikslūs, Valentina Vasiljeva gimdė 27 kartus. Šešiolika kartų jai gimė dvyniai, septynis - trynukai, keturis - ketvertas vaikų. Tad iš viso gaunasi 69 kūdikiai, iš kurių 67 išgyveno ankstyvą vaikystę, kas savaime skamba įtartinai, mat kūdikių mirtingumas senovėje buvo labai didelis.

Pasak vienuolyno įrašų, 1782 metais F. Vasiljevas iš viso turėjo 87 vaikus. Tuo metu jam turėjo būti apie 75 metus ir tariamai tuo metu buvo gyvi 82 jo vaikai. Net XVIII ir XIX amžiuose žmonės sunkiai tikėjo šia istorija. Prancūzijos akademija pabandė patvirtinti šį atvejį ir užklausė Sankt Peterburgo akademijos atstovų apie tikslų šios šeimos vaikų skaičių. Rusijos pusė atsiuntė šaltą atsakymą, kad nėra reikalo tikrinti informacijos, ir pridėjo, kad šios šeimos vaikus aprūpino Maskvos valdžia.

Skepticizmas dėl rekordo

Tad lieka neaiškus klausimas, ar gali moteris gimdyti 27 kartus, ir per savo gyvenimą susilaukti tiek daug vaikų? V. Vasiljeva savo palikuonių turėjo susilaukti per keturis dešimtmečius nuo 1725 iki 1765 metų. Turint omenyje tai, kad trejetukai ir ketvertukai dažniausiai gimsta nesulaukę devynių mėnesių termino, galima daryti prielaidą, jog tai įmanoma.

Apie mokslą rašantis Adamas Hadhazy pabandė matematiškai paskaičiuoti V. Vasiljevos atvejį. BBC jis rašė: „… ponia Vasiljeva turėjo būti nėščia 18 iš 40 metų - pusę laiko arba du dešimtmečius norėjosi raugintų agurkėlių ir ledų“. Pabandykite tik įsivaizduoti, kokiu iššūkiu turėjo būti tokios vaikų armijos auginimas. Sunku suvokti net dvigubai mažesnio skaičiaus vaikų auginimą, jau nekalbant apie tiek. A. Hadhazy taip pat abejoja, ar rusė galėjo tokį ilgą laiko tarpą būti vaisinga. Kai moteris pradeda skaičiuoti penktą dešimtį, tikimybė pastoti drastiškai sumažėja. Baigiant penktą dešimtį pastoti tampa bemaž neįmanoma.

Guinnesso pasaulio rekordų interneto svetainėje V. Vasiljeva pristatoma kaip visų laikų „vaisingiausia motina“, tačiau patariama šį atvejį vertinti „skeptiškai“. Svetainėje toliau rašoma, kad V. Vasiljeva galėjo turėti „genetinį polinkį į hiperovuliaciją (vieno ciklo metu suformuoja daugiau nei viena kiaušinėlis), kas reikšmingai padidina tikimybę susilaukti dvynių ar kelių vaikų“. Tačiau visai kitas dalykas yra gimdymai. Ar gali būti, kad moteris net 27 kartus ištvėrė ir išgyveno šį skausmingą procesą?

Nors atrodo keistai, kad net 67 iš 69 vaikų liko gyvi didelio kūdikių mirtingumo laikais, ne mažiau keista ir tai, kad pati motina pakėlė tiek daug gimdymų tais laikais, kai gimdyvių mirtingumas buvo kur kas didesnis nei šiandien. Susumavus visa tai, kas buvo pasakyta, panašu, kad mažai tikėtina, jog moteris galėjo išnešioti ir pagimdyti 69 vaikus. Nėra įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad būtent taip ir buvo, tačiau niekas niekada nepasakė, kad tai neįmanoma. Trūksta konteksto. Nors 18 a. Rusijoje gyvenusi Valentina Vasiljeva iš tiesų įrašyta į Gineso rekordų knygą, kaip daugiausia vaikų pagimdžiusi moteris, net oficialioje Gineso rekordų knygos svetainėje į jos gyvenimo faktus siūloma žvelgti kritiškai. Nors svetainėje pateiktame straipsnyje įvardyti amžininkų šaltiniai, kuriuose minimi V. Vasiljevos gimdymų faktai, į juos nepateikiamos nuorodos bei nenurodoma, kur išlikę rankraščiai šiuo metu yra saugomi.

Kiti įspūdingi motinystės ir gimimų rekordai

Gineso rekordų knyga fiksuoja ir kitus išskirtinius atvejus, susijusius su gimimais ir motinyste:

1. Sunkiausias visų laikų naujagimis

   Gineso rekordų knygoje yra įrašas, jog sunkiausias visų laikų pasaulio naujagimis svėrė 10,2 kg. Berniukas gimė 1955 metais Italijoje. Paprastai naujagimiai sveria 3 - 4 kilogramus.

2. Mažiausiai sveriantis visų laikų naujagimis

   Žmogus, kuris telpa delne. Taip buvo galima pasakyti apie 2004 metais Čikagoje gimusią Rumaisą Rahman. Ji svėrė 244 gramus ir buvo 25 centimetrų ūgio. Ši mažylė įrašyta į rekordų knygą, kaip mažiausiai svėrusi, tačiau išgyvenusi, naujagimė.

3. Anksčiausiai gimęs vaikutis

   Mamos pilve ši mergaitė praleido tik pusę jai skirto laiko. Į pasaulį skubanti mergaitė, vardu Frieda, gimė 21 nėštumo savaitės ir penkių dienų Fuldos mieste Vokietijoje. Išgyvenusi mažylė šį pasaulio rekordą dalijasi su berniuku iš Kanados, kuris irgi gimė tokio pat gestacinio amžiaus, ir išgyveno.

4. Vyriausia pagimdžiusi moteris

   2008 metais septyniasdešimtmetė indė Rajo Devi pagimdė dukrytę, vardu Naveen. Gimdyvės vyrui tuo metu buvo 72 metai. Vaikas buvo pradėtas pagalbinio apvaisinimo būdu. Jauniausia visų laikų kūdikį pagimdžiusi motina buvo Lina Medina. Pasak žurnalo „La Presse Medicale“, Peru gyvenusiai mergaitei buvo vos penkeri metai, septyni mėnesiai ir 21 diena, kai 1939 metų gegužę ji susilaukė sūnaus.

5. Daugiausiai vaikų vieno gimdymo metu

   Rekordas priklauso moteriai, kuri pagimdė aštuonetuką. 1998 metais Teksase (JAV) gimė pirmasis aštuonetukas, kuris išgyveno. Rekordą pakartojo Nadya Suleman 2009 metais, taip pat pagimdžiusi aštuonis vaikučius vieno gimdymo metu. Vienišos amerikietės mamos pagimdytas aštuonetukas yra vienintelis žinomas pasaulyje, kuriam pavyko išgyventi daugiau nei savaitę.

Daugiavaikės šeimos Lietuvoje: apibrėžimas ir iššūkiai

Lietuvoje taip pat diskutuojama apie daugiavaikių šeimų statusą ir jų reikšmę. Seime svarstoma iniciatyva pakeisti tai, kas laikoma daugiavaike šeima. Parlamentaras Karolis Neimantas siūlo, kad daugiavaikėmis būtų laikomos šeimos, auginančios ne tris, kaip iki šiol, o du ir daugiau vaikų. Pasak K. Neimanto, dabartinė situacija, kai daugiavaikėmis laikomos tik šeimos su trimis ir daugiau vaikų, nebėra tinkama šiandienos demografiniams iššūkiams.

„Stebint mažėjantį gimstamumą ir 2024 metų statistiką, kad vienai šeimai vidutiniškai tenka 1,3 vaiko, manome, kad gausi šeima turėtų būti suprantama, kai šeimoje auga bent 2 vaikai. Šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, yra tik apie 7-8 proc.“, - teigia K. Neimantas. Jo teigimu, valstybės pareiga yra įvairiomis priemonėmis skatinti gimstamumą, o pirmasis žingsnis tam yra naujas daugiavaikės šeimos apibrėžimas.

Šiuo metu pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatas daugiavaike (gausia) laikoma šeima, kurioje auginami arba globojami trys ir daugiau vaikų. Nuo 2025 metų kiekvienam vaikui skiriama 122,5 euro išmoka. Gausių šeimų vaikams ji papildomai didinama 72,1 euro, todėl bendra suma siekia beveik 195 eurus. Taip pat egzistuoja paramos priemonės būstui - gausios šeimos gali gauti subsidiją daliai kredito apmokėti arba socialinį būstą be eilės, jei augina penkis ar daugiau vaikų.

K. Neimanto siūlomas pakeitimas reikštų, kad valstybės remiamų šeimų ratas padidėtų. Anot paties parlamentaro, tai neabejotinai pareikalautų papildomų lėšų iš biudžeto. Pasak jo, pokytis būtinas dėl mažėjančio gimstamumo ir JT prognozių, rodančių, kad Lietuvos gyventojų skaičius iki 2050 metų gali sumažėti iki 2,2 mln., iš kurių trečdalis bus vyresni nei 65 metų.

Daugiavaikių šeimų kasdienybė ir privalumai

Lietuvoje yra daugybė gausių šeimų, kurios dirbamais darbais, išsilavinimu ar pasiekimais niekuo nesiskiria nuo tų šeimų, kurios augina vieną ar du vaikus. Visgi apie jas beveik nieko nežinome ir negirdime. „Turint gausią šeimą, juntamai suprastėja padėtis visuomenėje. Visi greitai ima kreipti į tave dėmesį, varsto akimis, o už akių apkalba. Nesunku suprasti, kad tai nėra labai malonu. O kam būtų? Bet sunkiausia tai ištverti, kai augini tris ar keturis vaikus, o paskui pripranti, susigyveni su tuo ir nebekreipi dėmesio. Galų gale viskas susiveda į tai, kad susitelki į savo šeimą, vaikus, į tai, ką iš jų gauni.“

Tokios susidariusios situacijos nė kiek nešvelnina daugiavaikėms šeimoms skiriamas dėmesys iš valdžios. Stereotipas, kad gausios šeimos yra remiamos, šelpiamos, ar kad joms suteikiamos vertingos lengvatos - nepagrįstas. „Visus gausesnės šeimos privalumus susikuriame patys. Pavyzdžiui, imame ir sudalyvaujame kokiame nors šeimos sporto renginyje, kur sąlygos pergalei keliamos tos pačios kaip ir visiems. Arba sugalvojame su šeima kur nors nuvažiuoti, tuomet pasikviečiame į kompaniją kitą šeimą ir jau didesnei grupei pritaikoma nuolaida. Visi privalumai, bent kiek pastebėjau iš asmeninės patirties, yra atsitiktiniai. Pavyzdžiui vaikų darželyje yra suteikiama nuolaida tiems, kurie atveda daugiau vaikų. O daugiau privalumų jokių.“

Toliau diskutuojant apie gausesnių šeimų naudą, verčiausia atkreipti dėmesį į pačius vaikus, kurie auga ne po vieną, du, bet po keturis, septynis ir daugiau vienoje šeimoje. Vaikai, šiuo atveju, yra svarbiausias tokių šeimų rodiklis, nes būtent jie užaugę sudarys visuomenę, dirbs jos labui, priims sprendimus. „Didžiausias gausios šeimos privalumas, mano akimis, yra tas, kad pats matai, kaip vaikai moka vienas kitam padėti, moka vienas kitu pasirūpinti. Šiandien dažnai išgirstu juos sakant: „Mama, ačiū, kad tu mus taip auginai, mūsų nelepinai, nes mes užaugom geresni“. Tai yra jų žodžiai. O galų gale ir pati matau: vaikai supranta, ką reiškia dalintis ir visuomet pradeda nuo mažiausio, o baigia dalybas ir savo tėvais, jų nepamiršta.“

Gausios šeimos nauda matoma ir buityje, sodo darbuose ar tiesiog būnant visiems kartu. „Vaikai tikrai padeda, nes be pagalbos būtų tiesiog neįmanoma. Kad ir kambarius susitvarkyti. Juos susitvarko net patys mažiausi šeimos nariai ir tą daro net neprašyti. Bet kur kas labiau stebina tai, jog vaikai padeda vieni kitiems: vyresnėlės jaunesnius ir prižiūri, kol mes dirbame, ir ant dviračio juos pavežioja...“

Psichologai visame pasaulyje sutaria, kad vaikai iš daugiavaikių šeimų yra daug labiau apdovanoti, nes jie savo aplinkoje turi daugiau nei vieną pavyzdį. Jie ir psichologinių problemų turi daug mažiau: sugeba bendrauti, prisitaikyti. Ribą tarp to, kiek atsakingai šeima rūpinsis materialine savo atžalų gerove ir tarpusavio bendravimu šeimos viduje, tiek daugiavaikės, tiek vieną ar du vaikus auginančios šeimos turi apsibrėžti bei nuspręsti pačios. Siekiant skatinti gausių šeimų kūrimąsi bei norint pagerbti daug vaikų auginančias šeimas, daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“ kviečia į renginį „Mes už šeimą“. Renginys vyks gegužės 18 d.

tags: #gineso #rekorda #daugiavaikis

• Kaip lavinti vaikų klausą nuo mažens
• Visavertė mityba kūdikiams nuo pirmojo šaukštelio
• Atraskite senąją išmintį, kurią saugo pasakos
• Lova, auganti kartu su vaiku
• Žemaičių Kalvarijos mokyklos raida