Marijonas Daujotas: Lietuvos miškų želdinimo pradininkas
Marijonas Daujotas (1891-1975) - vienas žymiausių Lietuvos miškininkų, Lietuvos smėlynų sutvirtinimo ir apželdinimo pradininkas. M. Daujotas Lietuvos miškams paskyrė daugiau kaip 50 savo gyvenimo metų. Jam suteiktas nusipelniusio Lietuvos miškininko vardas. Jis gimė 1891 m. liepos 20 d. Liepojoje, žemaičių šeimoje. Mokėsi Minsko gimnazijoje, 1915 m. baigė Pulavų (Lenkija) žemdirbystės ir miškininkystės institutą.
1916-1921 m. dirbo miškininku Kamyšine (Saratovo gubernija, Rusija). Būdamas atsakingas už želdinimo darbus prie Volgos, susipažino su vėjo pustomų smėlynų stiprinimu ir apželdinimu, medelynų steigimu. 1921 m. sugrįžo į Lietuvą ir įsidarbino Panevėžio miškų urėdijoje. 1922 m. Miškų departamentas jį perkėlė į Kretingą. 1922-1940 m. dirbo Skuodo, vėliau - Kretingos miškų urėdu. Jo iniciatyva urėdijos pastatai buvo perkelti į Kretingos miesto teritoriją, čia jis įsteigė vieną didžiausių Lietuvoje medelynų.
Pajūrio smėlynų apželdinimas
M. Daujotas labiausiai žinomas kaip Lietuvos smėlynų sutvirtinimo ir apželdinimo pradininkas. 1925-1930 m. jis organizavo Palangos ir Šventosios pajūrio smėlio kopų apželdinimą pušimis. Vadovaujant M. Daujotui tarpukario metais nuo Palangos iki Šventosios buvo pasodintas apie 200 ha miškas, kuris čia sutvirtino pajūrio prieškopių zoną.
Smėlynų sutvirtinimui naudoti įvairūs būdai: plotai buvo klojami šakomis, tvirtinami žabų tvorelėmis, į smėlio dirvas vežamos kerpės. Sukūręs naujų būdų smėlynams apželdinti, M. Daujotas pirmasis Lietuvoje suformulavo miško agromelioracijos mokslo pradmenis, suklasifikavo Lietuvos smėlynus. Sodinimo darbai prasidėdavo pavasarį kuo anksčiau, vos tik išėjus pašalui.
Kaip pakrantėje susidaro smėlio kopos? - Pažymėta schema ir paaiškinimas
Mokslinė ir pedagoginė veikla
1950-1975 m. M. Daujotas dirbo Miškų institute. 1950-1966 m. jis buvo Miško želdinimo skyriaus vedėjas, vėliau - vyriausiasis mokslinis bendradarbis. 1960 m. apgynė žemės ūkio mokslų kandidato laipsnį. Jo mokslinio darbo sritis - miškų atkūrimas, žemdirbystei netinkamų plotų apželdinimas. Jis paskelbė daugiau kaip 60 mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių miško želdinimo, dendrologijos, medynų auginimo, miško kirtimo klausimais.
| Laikotarpis | Veikla |
|---|---|
| 1925-1926 | Dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultete |
| 1927-1929 | Dėstė Alytaus aukštesniojoje miškų mokykloje |
| 1950-1975 | Darbas Miškų institute (skyriaus vedėjas, bendradarbis) |
| 1940-1941 | Vilniaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytojas |
Visuomeninė veikla ir atminimas
M. Daujotas plačiai buvo žinomas ir kaip visuomenininkas. 1934 m. su kitais įkūrė Kretingos kraštotyros draugiją, 1935 m. - Kretingos muziejų. Marijonui Daujotui ir jo žmonai buvo artimos filantropijos idėjos: abu buvo šv. Vicento Pauliečio draugijos nariai, šelpė senelių namus, vaikų darželį. M. Daujotas mėgo fotografuoti, jo nuotraukose užfiksuota daug svarbių Lietuvos miškininkystės istorijos faktų.
M. Daujoto atminimas gražiai įamžintas ir Kretingoje, kur jo vardu pavadinta mokykla. Palangoje, Naglio alėjoje, 1986 m. pastatytas ąžuolinis stogastulpis, skirtas pajūrio smėlynų sutvirtinimo darbams ir M. Daujoto atminimui įamžinti. Pagal tradiciją miškininkai kasmet liepos 20 d. susirenka prie šio stogastulpio ir pagerbia M. Daujoto bei jo bendražygių atminimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
