Muzikos Pamokėlės Vaikams: Nauda, Metodika ir Holistinis Ugdymas

Apie neabejotiną muzikos įtaką mūsų gyvenimui žinome daug. Muzika ir šokiai yra neatsiejama vaikystės dalis, turinti didelę reikšmę vaiko raidai. Nuo pat gimimo muzika ir judesys lydi mažylį, skatindami jo kūrybiškumą, fizinį aktyvumą, emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią naudą vaikams teikia muzika, šokiai ir dainos, kokie veiksniai lemia jų sėkmę ir kaip tėvai bei pedagogai gali skatinti vaikų domėjimąsi šiomis veiklomis.

Muzika prieš gimimą: prenatalinis ugdymas

JT Vaiko teisių konvencijos preambulėje pažymima, kad „vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo“. Vaiko teisių konvencija nepamiršta dar negimusių vaikų. Iš tiesų, laikotarpis iki gimimo žymi intensyviausią, o kartu ir pažeidžiamiausią žmogaus raidos etapą, kuomet galima padaryti žalą vėlesnei sveikatai arba atvirkščiai, pakreipti raidą teigiama linkme.

Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai (vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu). Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę.

Muzikos poveikis vaiko raidai ir vertybių formavimui

Kėdainių muzikos mokyklos (KMM) fortepijono mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta ČERNIKAUSKIENĖ teigia, jog muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.

Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė NAVICKIENĖ taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas.

Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjaūtą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą.

Muzika ugdo gėrį ir grožį

Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus. Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus.

Kada pradėti muzikuoti ir koks instrumentas tinkamiausias?

Teigiama, jog muzikuojantys žmonės yra aukštesnio intelekto, vaikams geriau sekasi mokslai, jei jie groja kokiu nors instrumentu. Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų. Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje.

Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5-6 metų renkasi jiems patinkantį. Nuo kurio amžiaus pradėti groti? Labai įvairiai, tai priklauso nuo vaiko brandos ir jo noro. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nuo trejų metų, jeigu vaikas lavintas, galima pradėti lankyti fortepijono, violončelės, fleitos, smuiko pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais.

Vis dėlto, jei vaikui groti nepatinka, ar verta jį spausti? Su vaikais būna visko. Tačiau labai svarbu, kad instrumentą rinktųsi pats vaikas, o ne tėvai išrinktų. Kai teisingai vaikas yra nukreipiamas, tokių problemų nutinka vis rečiau. Spausti nereikėtų, tačiau pasikalbėti ir pasiaiškinti priežastis kodėl, būtų verta. Vaikas turi suprasti, kad atsisakius grojimo, kelio atgal nebus. Pakeisti instrumentą kitu instrumentu irgi galimas būdas, tačiau jis turi žinoti, kad nepasikartojant pamokos ir negrojant namuose, nė vienu instrumentu nepavyks išmokti groti. Nors truputėlį pastangų turi įdėti ir vaikas, aišku, su mokytojo pagalba ir patarimais. Jau minėjau, kad tėveliai - visagaliai. Kiek įdėsime - tiek turėsime. Jei muzikos mokykla per toli ir vaikui nėra galimybių ją lankyti, manau, bendrojo lavinimo mokykloje yra muzikos pamokos ir būreliai po pamokų, vaikas gali eiti dainuoti, šokti.

Teigiama muzikinio ugdymo nauda asmenybės raidos vystymuisi neabejojama. Įrodyta, kad muzikos besimokantiems vaikams lengviau ir greičiau sekasi įsiminti mokyklose pateikiamą informaciją bei turinį, jų mokymosi rezultatai yra geresni nei mokinių, papildomai nelankančių muzikinių užsiėmimų.

Kokios muzikos klausytis?

Aišku, vaikams rekomenduojama klausyti vaikiškų dainelių. Tačiau dažniausiai jie klauso tai, ką klauso tėvai. Tikrai nėra blogai. Kiekviena šeima turi savo požiūrį į meną, turi savo skonį. Nėra niekur pasakyta, kad vaikai turi klausytis tik vaikiškų dainelių. Tik skirtingo amžiaus vaikai savaip į muziką reaguoja: kūdikiai šypsosi, skleidžia garsus, vaikai ploja, tūpčioja, linguoja, kiti atidžiai klausosi. Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje. Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami.

Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu.

Klausant lietuviškų ir populiarių angliškų vaikiškų dainelių (pvz.: lopšinės „Twinkle twinkle little star“, „Baby shark“ ir t. t.), atrodo, jog lietuviškos yra gana sudėtingos lyginant su angliškomis. Pastarosios skamba labai primityviai ir lengvai įsimenamai. Svarbu yra tai, kaip vaiką sudominti. Mes turime puikių lietuvių liaudies dainelių, žaidimų, skaičiuočių - viskas yra tėvų fantazijos laisvėje. Nieko blogo, jeigu nakčiai tėveliai užleidžia anglišką dainelę, jei vaikelio tai neerzina, nesukelia neigiamų emocijų. Tačiau lietuviškos lopšinės, atrodytų, toks paprastas dalykas, bet jos yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.

Specialistai pabrėžia, kad ankstyvame amžiuje kūdikiams ypač svarbus ir lietuvių liaudies bei kitų tautų folkloras, ypač kai jis atliekamas gyvais instrumentais, ar natūraliais atlikėjų, mamos, tėčio ar vaikų balsais. „Mes turėtume klausytis kuo daugiau savo tautos dainų ir muzikos, taip turtinant vaiko kalbinį žodyną, kad fonetinė atmintis būtų kuo labiau suaktyvinta. Įvertinus vaiko ilgalaikę atmintį, ankstyvajame amžiuje, apytikriai nuo 1-1,5 metų patariama klausyti kuo įvairesnių tautų dainų - kad vaikas susidurtų su kitų kalbų garsais“, - sako muziką vaikams kurianti kompozitorė, vaikų meninės studijos „Diemedis“ vadovė Rasa Dikčienė. Kuo turtingesnis vaiko garsinis fonas, kuo turtingesnė muzikinė patirtis, tuo saugiau, geriau jis jaučiasi.

Muzikos ir šokių įtaka gebėjimų lavinimui

Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus:

• Intonuoti
• Pajausti muzikos ritmą
• Emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką
• Sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius
• Reaguoti į muzikos pasikeitimus

Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematiniai sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio. Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių. Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi.

Šokiai ir dainos kaip natūrali saviraiškos forma

Šokiai ir dainos yra vienas iš natūraliausių ir įdomiausių būdų vaikams išreikšti save, ugdyti savo kūno kontrolę bei kūrybiškumą. Per šokį ir dainas vaikai gali išreikšti savo emocijas, mintis ir nuotaikas, net jei dar nemoka jų apibūdinti žodžiais. Kūrybiškumo ugdymas ankstyvojoje vaikystėje padeda vaikams laisviau mąstyti, spręsti problemas ir rasti naujų idėjų.

Šokant vaikai mokosi valdyti savo kūną, gerinti pusiausvyrą, koordinaciją ir lankstumą. Reguliarūs užsiėmimai stiprina raumenis, gerina kraujotaką ir kvėpavimo sistemą. Daugeliu atvejų šokių ir dainų pamokos vyksta grupėse, o tai suteikia vaikams galimybę mokytis bendrauti, dirbti komandoje ir užmegzti draugystes. Socialiniai įgūdžiai yra esminiai vaiko ugdyme, nes jie padeda sukurti tvirtą pagrindą ateities santykiams ir bendravimui.

Šokiai ir dainos suteikia vaikams saugią erdvę išreikšti emocijas ir jausmus. Per judesius ir dainas jie gali išlaisvinti sukauptas emocijas, pavyzdžiui, džiaugsmą, liūdesį ar pyktį. Emocijų supratimas ir jų išreiškimas yra svarbūs vaiko emocinės brandos aspektai. Šokdami ir dainuodami vaikai mokosi priimti iššūkius, išbandyti naujus dalykus ir pasiekti tikslų. Kai jie įvaldo naujus judesius ar išmoksta naują dainą, tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir suvokimą, kad jie gali įveikti kliūtis. Šokis ir dainavimas yra ne tik smagi veikla, bet ir reikalaujantis disciplinos užsiėmimas. Vaikai turi mokytis sekti mokytojo nurodymus, laikytis ritmo ir bendradarbiauti su kitais šokėjais ar dainininkais. Disciplina ir atsakomybė yra būtini įgūdžiai, kurie padeda vaikams siekti tikslų ir tapti labiau organizuotais.

Šokio dalyko tikslai ir ugdomos kompetencijos mokykloje

Šokio dalyko tikslas - sudaryti palankias ugdymosi sąlygas, įgalinančias mokinius plėtoti prigimtines kinestetines savybes, estetinę patirtį ir šokio veiklos poreikį, įgyti šokio išmanymo, kultūrinės ir pilietinės brandos, užtikrinančios asmens kūrybinį ir socialinį aktyvumą bei siekį mokytis visą gyvenimą.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Šokio pamokose mokiniai mokosi patys kelti šokio idėjas, įžvelgti ir rasti jas kituose meno, mokslo, technikos kūriniuose ar aplinkoje (kultūrinėje, gamtinėje). Mokydamiesi savaip jungti žinomus judesius ir šokio žingsnius į sekas, tyrinėti ir surasti savo judesius, reikalingus įgyvendinti emocijų ir minčių raišką bei sumanymus, mokiniai ugdosi gebėjimą pasirinkti tinkamas raiškos priemones ir jas tikslingai taikyti.

Šokis suteikia mokiniui galimybę plėtoti šokio atlikimo gebėjimus bei estetinę patirtį ir įgyti kultūrinės kompetencijos pagrindus, reikalingus kūrybingai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Šokio vaidmens socialiniame kultūriniame gyvenime pažinimas apima šokio vaidmens mokinio socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (šeima, klasė, mokykla, gyvenamosios vietos bendruomenė ar bendrų interesų grupė), kasdienės šokio naudos ir įgijimo šokio patirties apmąstymą, planavimą ir vertinimą.

Muzikos mokyklų įtaka ir holistinis ugdymas

Muzikos pagrindai, buvę vienas iš išsilavinusio, intelektualaus žmogaus požymių, šiandien praranda svarbą. Retas vertina bet kokias meninio ugdymo įstaigas. Tačiau baigti muzikos mokyklą nėra vien tik išmokti groti ar dainuoti. Tai kur kas daugiau. Muzika - tai menas, vykstantis laike. Muzikos kūrinys trunka tam tikrą laiko tarpą, per kurį žmogus, kad tikrai išgirstų kūrinį, yra atitraukiamas nuo kasdienių darbų, begalinės skubos ir beprotiško tempo.

Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja Diana Mickevičiūtė sako, kad „Muzikos įtakos svarbą vaikams, besiformuojančioms jaunoms asmenybėms, sunku pervertinti. Muzikos klausymas, inspiruojantis daugybę mąstymo ir vaizdinių asociacijų, tiesiogiai veikiantis žmogaus jausmus ir emocijas, stipriau, nei kitas menas, padeda įsigilinti žmogui į savo ir kitų žmonių dvasinį pasaulį.“ Taigi lankydamas muzikos mokyklą žmogus išmoksta geriau pažinti tą dvasinį pasaulį. O taip pat muzika teikia ir kitos naudos: „Vien tik per dainavimą vystomas taisyklingas kvėpavimas, palaikomas raumenų tonusas, smegenys aktyviai aprūpinamos deguonimi. Choro pamokose per trumpą laiką išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą, vysto dikciją. Ritmo skaičiavimo užduotys, garsų junginių grupavimas laike stiprina matematinius gebėjimus. D. Mickevičiūtė pastebi, kad žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, paprastai yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka organizuoti ir planuoti savo laiką, moka dirbti kolektyve, visada stengiasi muzikines vertybes perduoti ir skiepyti savo vaikams ir gyvenime pirmenybę teikia kultūrinėms vertybėms.“

Šiuo metu ekonomiką studijuojanti Dalia Miklaševičiūtė baigė „Liepaičių“ muzikos mokyklą. Ji įžvelgia gausybę naudos, kurią suteikė muzikos mokymasis. „Kaip ir bet kokia veikla, muzikos mokykla plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Tokios pažintys išlieka visam gyvenimui, kadangi su tais žmonėmis tu užaugi, formuojiesi kaip asmenybė, daliniesi iš pradžių vaikiškai naiviomis idėjomis, paaugliškais skausmais ir pagaliau gyvenimiška patirtimi. Kitas aspektas, kurį verta paminėti - tai kūrybiškumas.“

Vaikas nuo gimimo iki devynerių - lyg tuščias indas, godžiai užsipildantis informacija. O ją, kaip ir gyvenimui būtinus įgūdžius bei reikalingas žinias, gali suteikti muzika. Muzika ir kiti menai žmogaus išsimokslinimui ir egzistencijai yra ne mažiau svarbūs nei kalba ir matematika. Tuo įsitikinusi pianistė, pedagogė, ankstyvojo muzikinio ugdymo ekspertė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė. „Menas - muzikavimas, šokis, dailė - vaikui tampa natūralia gyvenimo dalimi, ne kokiu nors mokslu ar pastangų reikalaujančia veikla. Vaikai natūraliai sužino, kad gyvenimas yra menas, o menas - gyvenimas. Užtat reikėtų kuo daugiau sudėti mažyliui nuo gimimo iki devynerių metų, nes tuo metu galutinai susiformuoja smegenų struktūra.“

S. Latvėnaitė-Kričenienė pabrėžia: „Meninis ugdymas yra viskas - žaidimas, kalba, estetika, matematika, pažinimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, kultūra, bendravimo įgūdžiai. Kaip smagu žaisti muzikinius žaidimus ir lavinti kalbą, pažinti spalvas žaidžiant teatrą, šokant šokius suprasti matematines sekas, piešiniuose fiksuoti pirmuosius rašmenis.“ Vaikai turi nepaprastą mokymosi ir pokyčių potencialą. Kiekvienas yra unikalus, turintis teisę būti gerbiamas ir vertinimas dėl savo išskirtinumo, augimo bei vystymosi ritmo. S. Latvėnaitė-Kričenienė pateikia pavyzdį apie autistą berniuką, kuris, būdamas „Strazdanėlėse“, dalyvavo visuose muzikiniuose-teatriniuose projektuose drauge su kitais. Po kiek laiko susitikę su tėvais sužinojome, kad jis domisi muzikinėmis programomis, kuria muziką. Kita mama pasakojo, kad vaikas, buvęs nedrąsus ir kompleksuotas, po meninio ugdymo užsiėmimų pradėjo dalyvauti skaitovų konkursuose, ten užima pirmąsias vietas. Panašių istorijų žinau daug. Viskas vyksta per muziką. Madingas, bet tikslus žodis - holistinis ugdymas.

Muzika kasdieniame gyvenime: ruošiant pamokas ir miegui

Tikriausiai ne vienas moksleivis, ruošdamas pamokas, įsijungia ir muziką. Ruošti pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Na, jei reikia išmokti kokią poemą, manau, natūraliai muzika išjungiama, kad galėtum išgirsti save deklamuojanti. Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Pagaliau, jei trukdo, jis išjungs.

Panaši situacija yra ir su miegu. Mamos netgi kūdikius kartais migdo įjungusios muziką, o vyresni vaikai, paaugliai patys klausosi muzikos prieš miegą. Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Tai kaip terapija - nuramina, atpalaiduoja. Mokslininkai yra nustatę, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus už vaizduojamojo meno poveikį. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.

Svarbu rasti laiko ir tylai

Gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.

Metodika ir patarimai tėvams

Svarbu, kad muzika vaikui keltų džiaugsmą, o ne taptų prievole. Štai keli patarimai tėvams:

• Rodykite pavyzdį: vaikai mėgsta imituoti suaugusiuosius, todėl dainuokite, klausykitės muzikos kartu. Jei vaikas matys, kad muzika jums yra svarbi, jis taip pat norės į ją įsitraukti.
• Sudarykite laisvę rinktis: leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti. Toks laisvumas padės jam jausti, kad muzika yra būdas išreikšti save.
• Paverskite muziką žaidimu: pavyzdžiui, mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
• Nepamirškite pagyrimų: kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus. Girti vaiką už pastangas, palaikyti ir padėti jam jaustis drąsiam yra labai svarbu.

Nors amžius, kada pradėti muzikos mokymą, gali skirtis, specialistai dažnai rekomenduoja pradėti nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Tačiau svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams. Kai kurios veiklos, kuriomis galima pradėti:

• Dainavimas: vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą. Dainuodami vaikai lavina klausą, mokosi ritmo ir kalbos.
• Ritmo žaidimai: paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais leidžia vaikams susipažinti su ritmu ir skirtingais garsais.
• Instrumentų eksperimentavimas: ankstyvame amžiuje vaikams rekomenduojama išbandyti įvairius instrumentus, pavyzdžiui, būgnelius, metalofonus, kad galėtų pajusti garsų ir tonų įvairovę.
• Šokis ir judesio muzika: tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika, stiprinti jų koordinaciją ir mokyti ritmo pajautimo.

Rekomenduojama kuo dažniau kartu lankytis įvairiuose muzikiniuose renginiuose: koncertuose, spektakliuose, operose. Tai ir nepamainomas laikas pabūti kartu, ir išsiaiškinti, kas vaikui įdomu. Taip pat būtina atsižvelgti į vaiko temperamentą: uždaresniems vaikams galbūt labiau tiktų solinio instrumento pasirinkimas, socialiai aktyviems - dainavimas chore. Daugelis tėvų abejoja dėl vaikų muzikinių gabumų, klausos, tačiau pamiršta, kad tai - lavinami dalykai.

Darželyje muzikos pamokos tikrai nėra tokios kaip mokykloje. Nėra daug teorijos, mokymasis vyksta per žaidimą. Taip mokomės pažinti spalvingąją muziką. Kėdainių muzikos mokyklos Ankstyvojo meninio ugdymo skyriaus mokytoja Angelė Navickienė teigia: „Per intuiciją ieškau geriausio priėjimo prie vaiko. Kartais ir pati nustembu, kaip pavyko vienas ar kitas planas. Pagrindinis dalykas, ką reikia daryti darželio pamokose - dažnai keisti veiklas, kad mažiesiems neatsibostų. Tai mes ir dainuojam, ir grojam, ir šokam, ir žaidžiam. Kūrybiškai žiūriu į ugdymo procesą, tad kartais ir pamokos eigą pakeičia vaikų emociniai poreikiai ir nuotaika. Žinoma, labai svarbios yra ribos, kurios yra būtinos sklandžiam darbui ir norimam rezultatui pasiekti.“

Individualus muzikos mokymas visada reiškia tiesioginį pedagogo priėjimą prie vaiko. Mokytojui lengviau per trumpiausią laiką suvokti konkretaus mokinio poreikius bei parinkti tinkamiausią mokymosi metodiką. Toks mokymasis labai tinka uždaresniems, jautriems mokiniams, taip pat ir hiperaktyviems vaikams, mat jie sulauks maksimalaus reikalingo pedagogo dėmesio pamokos metu.

Vaikas pats parodo (net ir kūdikis!), kokia muzika jam patinka. Tačiau, kad kūdikis, išgirdęs dainą ima verkti, nebūtinai reiškia, jog ši muzika jam nepatinka. „Man teko stebėti vieną ankstyvojo ugdymo pamoką, kurią vedė prof. Beth Bolton iš JAV. Prieš ją buvo užduotas klausimas: „Jei vaikas verkia pamokoje, jam kažkokia daina nepatinka, ar išnešti vaiką, nebeleisti dalyvauti pamokoje, ar priešingai - pasilikti?“. Toje atviroje pamokoje ši situacija buvo parodyta: vienas vaikas iš tikrųjų pradėjo verkti. Tuo metu B. Bolton dainavo vieną vaikišką dainą tam tikroje tonacijoje. Ji atkreipė mūsų dėmesį į tai, kokiu tonu vaikas verkia. Jis verkė ta pačia tonika, kokia ir buvo atliekama daina. B. Bolton pradėjus tą pačią dainą dainuoti aukščiau, vaikas pradėjo verkti aukščiau. Ką tai reiškia? Vaikas klausė tos dainos, tos muzikos, jis reagavo. Žinoma, vaikutį nuramino mama.“

Neurolingvistiniai tyrimai patvirtino: muzikos klausymas suaktyvina abu vaiko galvos pusrutulius. Tai nereiškia, kad nuo kūdikystės įvairios muzikos klausęs vaikas bus gabesnis matematikai ar lietuvių kalbai. Čia svarbu tai, kad abiejų pusrutulių veikla suaktyvinama. Kai ji aktyvuojama, vaikas, tiesiog, lengviau priima naują informaciją.

tags: #muzikos #pamokeles #vaikams

• Atraskite dvasinio augimo paslaptis nuo kūdikystės
• Kada sėti ir tręšti daržoves
• Nėrimo instrukcijos kūdikiams
• Patirtis gimdant Ispanijoje
• Požymiai, kad kūdikis pasiruošęs sodinti