Margainis (lot. Silybum marianum) Lietuvoje nėra dažnas augalas. Visgi, kai kurių sodininkų ir žinovų margainis yra labai pageidaujamas dėl dekoratyvių žiedų ir nepamainomų gydomųjų savybių. Vienas iš išskirtinių šio augalo bruožų yra baltu, kone marmuriniu, raštu numarginti lapai. Tikrasis margainis yra tipinis Viduržemio jūros pakrančių augalas, pirmą kartą vietiniuose šaltiniuose paminėtas dar IV amžiuje prieš mūsų erą. Iš pradžių buvo pastebėta, kad jo lapų ir vaisių kompresai padeda mažinti skausmą bei uždegimą, skatina žaizdų gijimą.
O pradėjus spausti margainio sėklų aliejų, buvo aptiktos visiškai naujos augalo panaudojimo galimybės.
Gelsvas, klampokas aliejus spaudžiamas iš margainio sėklų, kurios renkamos ankstyvą rudenį. Šaltai išspaustas, nerafinuotas aliejus turi labai švelnų salyklo poskonį ir vos juntamą kvapą. Šiame aliejuje randamas itin didelis kiekis antioksidanto silimarino, kuris ir yra laikomas pagrindine tikrojo margainio veikliąja medžiaga. Pieno usnis yra tikra gamtos dovana, nes jame yra daug maistinių medžiagų ir vitaminų. Šiame augale yra eterinių ir riebių aliejų, geležies, magnio, kalcio, mangano, seleno, cinko, vario, chromo, rutino ir daug vitaminų. Dėl tokios žvaigždžių sudėties pieninis usnis buvo plačiai naudojamas ne tik tradicinėje, bet ir oficialioje medicinoje.

Bene žinomiausia margainių aliejaus nauda yra kepenų būklės gerinimas. Yra atliktų tyrimų, kurie patvirtino, kad ši medžiaga malšina uždegiminius procesus kepenyse, skatina pažeistų ląstelių regeneraciją ir apsaugo jas nuo potencialios pažaidos.
Pieno usnis, kaip natūralus kepenų pagalbininkas, naudojamas prieš 2000 metų, nes jis puikiai apsaugo kepenis nuo toksinų. Pieninis usnis yra viena iš veiksmingiausių tulžies gamybą ir tekėjimą skatinančių žolelių, padedančių skaidyti riebalų perteklių ir neleidžiant jiems kauptis kepenyse. Pieno usnis buvo gerai ištirtas ir išanalizuotas, per pastaruosius 30 metų atlikta daugiau nei 200 klinikinių tyrimų.

Yra daug įrodymų, kad pieno usnis pagerina kepenų funkciją ir netgi gali padidinti kai kurių pacientų išgyvenamumą. Žolelių antifibrotinės savybės padeda išvengti randų susidarymo kepenų audiniuose ir panaikina žalingą alkoholio vartojimo poveikį.
Anksti pastebėjus riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse dažnai galima sustabdyti, tačiau negydoma gali sukelti uždegimą, fibrozę, hepatitą ir cirozę. Viename tyrime silimarino (140 mg) veiksmingumas buvo lyginamas su plačiai vartojamais kepenų vaistais metforminu ir pioglitazonu.
Keletas didelio masto tyrimų parodė, kad pieno usnis gali pagerinti kepenų funkciją ir sumažinti pacientų, sergančių kepenų vėžiu, mirtingumo riziką. Chemoterapiniuose ir receptiniuose vaistuose yra toksinų, kurie suskaidomi kepenyse, kur dažnai sukelia uždegimą. Pieninis usnis yra labai švelnus ir yra saugus daugelio su kepenimis susijusių ligų gydymo būdas. Kepenys turi puikų gebėjimą atsinaujinti, esant tinkamam aplinkui. Nors pienligė tikrai neturėtų būti laikoma gydymu nuo visų kepenų ligų, yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojamas kaip veiksminga priemonė tiems, kurie retkarčiais persivalgo riebiu maistu ar alkoholiniais gėrimais.
Norėdami gauti geriausius rezultatus, derinkite pieninį usnį su kepenis valončia dieta, kurioje yra česnako, žaliosios arbatos, obuolių, avokadų, alyvuogių aliejaus, citrinų ir nesmulkintų grūdų. Galiausiai gerkite daug vandens ir venkite pernelyg didelio kavos ir alkoholio toksinų.
Viena iš pagrindinių kepenų funkcijų yra neutralizuoti toksinus. Kepenys veikia tarsi filtras: sulaiko toksines medžiagas, susidariusias organizme arba gaunamas su maistu ir veiksmingai jas pašalina. Toksinai yra kenksmingos medžiagos iš maisto ir aplinkos, kurios yra linkusios kauptis organizme.
Padėti pasišalinti toksinams iš kepenų galima įvairiais būdais. Vienas iš labiausiai paplitusių metodų yra detoksikacinė dieta, kurios metu reikia valgyti maistą, kuriame gausu naudingų maistinių medžiagų ir antioksidantų, ir vengti maisto, kuriame yra daug toksinų, pavyzdžiui, riebaus ir perdirbto maisto.
Kita vertus, yra gana daug maisto papildų ir nereceptinių vaistų, kurie palaiko ir gerina kepenų veiklą. Papildai kepenų funkcijos palaikymui yra išties naudingi, tačiau šiuos preparatus reikia vartoti ilgesnį laiką, kad pasireikštų poveikis.
Kepenims apsaugoti nuo žalingos vidinių ir išorinių veiksnių įtakos bei jų regeneracijos procesui sustiprinti, gali būti naudojami specialūs preparatai kepenims. Tai nereceptiniai vaistai, gerinantys medžiagų apykaitos procesus kepenyse, didinantys jų atsparumą patogeniniams veiksniams ir padedantys atkurti jų funkciją.
Kepenų pažeidimas gali pasireikšti įvairiais simptomais. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
Kepenų funkcijos sutrikimas ir su juo susijusios patologijos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, kadangi yra daugelis veiksnių, kurie neigiamai veikia kepenis. Taigi, pagrindinės kepenų ligų priežastys yra:

Pagrindinė kepenų užduotis - filtruoti ir pašalinti organizmui svetimas bei toksiškas medžiagas, todėl sutrikusi organo veikla gali sukelti lėtinių ligų atsiradimą. Norint palaikyti kepenų sveikatą ir užtikrinti normalią jų funkciją, svarbu tinkamai jomis pasirūpinti: laikykitės sveikos gyvensenos, nepiktnaudžiaukite alkoholiu bei riebiu maistu. Tais atvejais, kai neįmanoma palaikyti visiškai sveiko gyvenimo būdo, profilaktikai gali būti vartojami papildai kepenims, skirti kepenų funkcijai palaikyti.
Margainio aliejus teigiamai veikia odą bei plaukus dėl jame esančių silimarino, vitamino E ir riebalų rūgščių. Silimarinas dėl savo antioksidacinių savybių padeda apsaugoti odą nuo žalingo saulės spindulių ir aplinkos poveikio, o riebalų rūgštys stiprina natūralų odos drėgmės barjerą. Margainio aliejus taip pat minkština ir drėkina odą, kovoja su spuogais ir įvairiais uždegimais. Pakanka 3-4 šio aliejaus lašais lengvais judesiais patepti veido, kaklo ir dekoltė odą.
Plaukų kaukės su margainio aliejumi daro plaukus vešlesnius, storesnius bei stipresnius. Vitaminas E, esantis aliejaus sudėtyje, yra natūralus plaukų augimo stimuliatorius, o dėl šio vitamino trūkumo plaukai tampa sausi ir negyvi. Atkuriamąją plaukų kaukę su margainio aliejumi paprasta pasidaryti. Tereikia margainių aliejų sumaišyti su varnalėšų aliejumi santykiu 1:1, šiek tiek pakaitinti vandens vonelėje, įtrinti į galvos odą ir tolygiai paskirstyti per visą plaukų ilgį.

Kadangi norime išsaugoti visas gerąsias aliejaus savybes, jo nerekomenduojama kaitinti, o juo labiau naudoti kepimui. Maisto ruošimui aukštoje temperatūroje rinkitės labiau kepimui tinkančius aliejus. Margainio aliejus gali būti įtraukiamas į salotų, padažų, košių, kokteilių sudėtį, juo galima gardinti ir sriubas bei įvairius užkandžius. Norėdami išgauti daugiau skonio galite drąsiai maišyti su kitais aliejais ar pagardais.
Visgi, siekiantiems gauti maksimalų gydomąjį poveikį organizmui, vertėtų vartoti margainio aliejų kaip papildą: po arbatinį šaukštelį aliejaus 3 kartus per dieną, mėnesio trukmės kursas.
Margainio aliejus beveik neturi šalutinių poveikių. Tačiau kaip ir bet kurį maisto papildą ar natūralų preparatą, prieš vartojant margainio aliejų rekomenduojame pasitarti su gydytoju gydymo įstaigoje ar specializuotoje klinikoje. Gydytojas galės įvertinti jūsų sveikatos būklę, galimus sąveikos su kitais vaistais atvejus ir patarti, ar šis aliejus jums tinkamas.
Vaistažolės gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, todėl pirmiausia jas turėtų pašalinti medicinos specialistas. Nėštumo metu žolė buvo vartojama be toksinio poveikio, tačiau, jei esate nėščia arba maitinate krūtimi, prieš vartodami pienligę, patariama pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis - vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės - itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų. Tad veikiausiai visiškai saugių vaistažolių ir augalinių preparatų nėštumo metu nėra, nes vienas augalas gali turėti net iki 50 farmakologiškai aktyvių komponentų.
Pavyzdžiui, melisų, mėtų arbatos nėštumo metu lyg ir tiktų, nes ramina, padeda pagerinti apetitą, slopina pykinimą ir kt. Tačiau vartojant per daug šių arbatų galimas priešingas efektas: vaistažolės gali sukelti galvos skausmą ar net persileidimą. Kai kurios nėščiosios pernelyg pasitiki natūralių maisto papildų galia ir tiki, kad jie gali sumažinti tipinius nėštumo negalavimus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros maudimą. Nėščiosioms ypač reikėtų vengti maisto papildų, į kurių sudėtį įeina vaistinių augalų koncentratai. Apskritai kalbant apie maisto papildus nėštumo metu reikėtų žinoti, kad saugūs - tik specialiai skirti nėščiosioms ir žindyvėms. Paprastuose kompleksiniuose maisto papilduose dėl vienų medžiagų pertekliaus organizmui gali būti sunkiau įsisavinti kitas medžiagas, apsunkinama kepenų ir inkstų veikla.
