Šiame straipsnyje aptariama situacija, kai po santuokos ar dėl kitų priežasčių pasikeitus mamos pavardei, kyla klausimas dėl vaiko gimimo liudijimo keitimo. Išnagrinėsime, ar tai būtina, kokie dokumentai reikalingi ir kokie teisiniai aspektai svarbūs.
Kiekvienas žmogus turi teisę turėti vardą (vardus), pavardę, pseudonimą. Tai reiškia, kad jis gali ne tik taip vadintis, bet ir reikalauti iš kitų, kad niekas iš kitų asmenų nesivadintų jo vardu, pavarde, pseudonimu be leidimo. Po žmogaus mirties ieškinį dėl tokio pat dalyko gali pareikšti jo sutuoktinis, tėvai, vaikai.
Pavardė dažnai keičiama susituokus. Ją šiuo pagrindu gali keistis tiek vyras, tiek moteris. Abu sutuoktiniai gali pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, gali pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą arba gali pasirinkti dvigubą, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Tačiau pavardę galima pasikeisti ir ne tik dėl santuokos.
Nepilnamečių vaikų pavardes galima keisti, jei pavardes keičia abu tėvai ar vienas iš turimų tėvų. Jei pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei kitas iš tėvų parašo savo sutikimą, ir jei vaikas, kuriam suėję daugiau nei 10 metų, taip pat tokį sutikimą išreiškia raštu.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė tėvų susitarimu. Nesutarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Svarbu atkreipti dėmesį į Civilinio kodekso 3.167 straipsnį, kuris reglamentuoja pavardės suteikimą vaikui. Šis straipsnis nurodo, kad: Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui pavardę suteikia valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija.
Vaiko kilmė yra patvirtinama Civilinio kodekso straipsniuose nustatyta tvarka. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas.
Civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įraše moterį įrašo vaiko motina, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. Jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Registruojant vaiko gimimą, kai jo motina nėra santuokoje, tėvo pavardė įrašoma tokia, kokia yra motinos pavardė. Vaiko tėvo vardas ir tautybė įrašomi motinos nurodymu. Įregistruoti tėvystės nustatymą vaikams, pasiekusiems pilnametystę, leidžiama tik gavus jų rašytinį pareiškimą. Registruojant tėvystės nustatymą, vaikui suteikiama tėvų susitarimu tėvo arba motinos pavardė, o nesant tokio susitarimo, - pavardė jam suteikiama globos ir rūpybos organo nurodymu.
Norint pakeisti vaikui pavardę, reikalingas abiejų tėvų sutikimas. Jei tėvas neduoda sutikimo, vienintelis kelias - kreiptis į teismą. Tokiu atveju reikalingas kompetentingas advokatas, nes reikės įrodyti, kad pavardės keitimas vaikui bus reikalingas ir naudingas. Tam gali reikėti neterminuotai apriboti tėvystę teismo keliu.
Tačiau pavardės keitimo taisyklėse parašyta, kad pasikeitus vieno iš tėvų pavardei, vaiko pavardė gali būti keičiama abipusiu tėvų susitarimu.
Kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas arba (ir) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų, jeigu jam teismo sprendimu nėra neterminuotai apribota tėvų valdžia, rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.
Jei vaiko pavardė dabar antrojo sutuoktinio - tai galite jam ir suteikti savo pavardę. Kreipkitės į metrikacijos skyrių.
Jei vaiko tėvas miręs ar galima suteikti tėvo pavarde?
Pagal anksčiau galiojusią tvarką, mamai pakeitus pavardę, atitinkamai privalėjo būti pakeistas ir nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas, nurodant jame naująjį mamos asmenvardį.
Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės metrikacijos įstaiga civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo: Asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu; Suinteresuoto asmens prašymu; Savo iniciatyva.
Civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva taip pat ištaiso rašybos klaidas ar apsirikimus.
Dėl paslaugų suteikimo galima kreiptis į bet kurią pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą dėl paslaugos suteikimo galima pateikti asmeniškai arba per atstovą.
Paslaugos suteikimo trukmė: 20 darbo dienų.
Vaiko gimimą galite įregistruoti per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo civilinės metrikacijos skyriuje. Nuo 2017 m. galima registruoti vaiką internetu, sugaištant ne daugiau, kaip 10-15 minučių: Pateksite į Elektroninių valdžios vartus, kur tręsite prisijungti prie sistemos jums patogiu būdu (pavyzdžiui, su mobiliuoju el. parašu ar per el. bankininkystę). Pareiškėjo (jūsų) duomenys turėtų būti supildyti automatiškai. Iš sąrašo "pateikiami dokumentai" pasirinkite reikiamą dokumento tipą, tai padarę spauskite Pasirinkti ir įkelkite sveikatos priežiūros įstaigos išduotą vaiko gimimo pažymėjimo kopiją (skenuotą ar nufotografuotą dokumentą) arba spauskite Naudoti elektroninį dokumentą, jei turite eVGP numerį ir sekite nurodymus.
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu per mepis.registrucentras.lt (reikia turėti galimybę prisijungti prie sistemos per el. bankininkystę ar su el. parašu).
Piliečiai, norintys pasikeisti vardą ar pavardę, civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą, taip pat galiojantį pasą ir civilinės būklės aktų įrašų, kuriuose bus keičiamas vardas ar pavardė, liudijimų originalus bei dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo prašymą keisti vardą ar pavardę.
Registruojant vaiko gimimą, reikia pateikti šiuos dokumentus: Prašymas. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė; užsienio valstybės piliečio kelionės dokumentas, pripažintas Lietuvos Respublikoje, arba leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje). Anuliuojamo civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimas (jeigu toks yra).
Kai kuriais atvejais be aukščiau išvardintų dokumentų civilinės metrikacijos įstaigai taip pat turi būti pateikti: Atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jeigu pareiškėjas prašymą pateikia per atstovą. Atstovo asmens tapatybės dokumentas, jeigu pareiškėjas prašymą pateikia per atstovą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, jeigu civilinės būklės akto įrašas atkuriamas / anuliuojamas / papildomas, ištaisomas ar keičiamas teismo sprendimo, kuris buvo priimtas iki 2001 m. liepos 1 d. pagrindu, arba teismo sprendimas priimtas po 2001 m. liepos 1 d., tačiau pareiškėjas į civilinės metrikacijos įstaigą kreipėsi anksčiau negu teismas savo sprendimą pateikė civilinės metrikacijos įstaigai.
Krikšto liudijimo kopija, gydytojų konsultacinės komisijos išvada, bažnytinės santuokos, sudarytos nuo 1940 m. rugpjūčio 16 d. iki 1944 m. liepos 8 d. ir nuo 1992 m. lapkričio 2 d. iki 2001 m. Kita reikalinga, teisės aktuose nurodyta informacija, kurios pagrindu gali būti atkuriami civilinės būklės aktų įrašai (priklausomai nuo to, koks civilinės būklės akto įrašas atkuriamas).
Paslauga mokama, o paslaugos suteikimo trukmė: 20 darbo dienų.
Už vardo ar pavardės keitimo procedūrą reikia sumokėti valstybės nustatyto dydžio rinkliavą.
Prašymas pakeisti vardą ar pavardę paprastai išnagrinėjamas per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.
Sprendimas priimamas per 2 mėnesius.
Dažnai kyla klausimų iš keliautojų, susipainiojusių tarp taisyklių, kokių gi kelionės dokumentų reikia, kuomet keliaujama su vaiku arba vaikas keliauja vienas. Visais atvejais, nesvarbu, ar vaikas vyksta į užsienio valstybę su abiem tėvais (įtėviais) ar vienu iš jų, globėju (rūpintoju), įgaliotu atstovu ar vienas, vykstant per sieną pasienio kontrolės punkto pareigūnams būtina pateikti vaiko asmens tapatybės dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko gimimo liudijimas nėra asmens tapatybės dokumentas, tinkamas keliauti į užsienį.
| Situacija | Reikalingi dokumentai |
|---|---|
| Vaikas keliauja su abiem tėvais | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė |
| Vaikas keliauja su vienu iš tėvų | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė (antrojo tėvo sutikimo nereikia Šengeno erdvėje) |
| Vaikas keliauja su lydinčiu asmeniu | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė, bent vieno iš tėvų sutikimas ir jo kopija |
| Vaikas keliauja vienas | Vaiko pasas arba asmens tapatybės kortelė, bent vieno iš tėvų sutikimas ir jo kopija |
Jei vaiko kelionės tikslas yra Šengeno valstybė, tai taikomas Šengeno susitarimas ir nesvarbu, ar vaikas vyktų su tėvais, ar su vienu iš tėvų, ar su lydinčiu asmeniu ar net vienas, vieno iš tėvų sutikimo nereikia turėti ir valstybės sienos apsaugos pareigūnas jo nereikalaus. Vaikų asmens dokumentai galioja trumpesnį laiką (2-5 metus), todėl ruošdami vaiką kelionei tėvai turėtų atkreipti dėmesį į jo asmens dokumento galiojimo laiką. Pats dokumento gavimas nėra ilgas procesas.
Svarbu atsižvelgti į aviakompanijų taikomus amžiaus apribojimus vaikams, keliaujantiems be suaugusiųjų palydos. Pavyzdžiui, „Ryanair“ į skrydį nepriima keleivių iki 16 metų be suaugusiųjų palydos, o „Wizzair“ skrydžiuose jaunesni nei 14 metų amžiaus vaikai gali skristi tik lydimi mažiausiai 16 metų amžiaus asmens.
Gimus vaikeliui, reikės sutvarkyti ir nemažai formalumų: naujagimį įregistruoti, deklaruoti gyvenamąją vietą, įsiregistruoti naujagimį sveikatos priežiūros centre (poliklinikoje), pateikti prašymą vaiko pinigams gauti ir kt.
Pavyzdžiui, gimimo įrašą liudijantį išrašą gali prireikti pateikti tolimojo susisiekimo autobusais su vaikais iki 7 m. keliaujantiems tėvams. Ši kopija gali praversti ir įvairiomis nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, sutrikus Registrų centro serverių veiklai ar pan. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento, galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą. Tiesa, jį užsakyti gali ne tik tėvai ar oficialūs globėjai, bet ir pats 16 metų sulaukęs asmuo. Norint gauti išrašą reikia prisijungti prie Registrų centro savitarnos portalo, Paslaugos pagal kategorijas skiltyje pasirinkti skiltį Šeima ir Vaikai ir tėvai skiltyje rasti punktą Gimimo įrašo išrašo išdavimas. Paruoštas įrašas gali būti atsiunčiamas el. paštu. Tai yra mokama paslauga. Gimimo įrašą liudijantis išrašas - tai tiesiog ant vieno A4 formato lapo atspausdintas dokumentas. Paslauga teikiama asmenims, norintiems anuliuoti, atkurti, pakeisti ar papildyti civilinės būklės aktų įrašus.
Nuo 2017 metų popieriniai gimimo liudijimai neišduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą.
Gimus vaikui, taip pat turėsite deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą. Parvykę iš gimdymo namų paskambinkite į savo poliklinikos registratūrą ir praneškite apie naujagimį.
