Kodėl liūdi vaikai: tėvų lūkesčiai ir kelias į tikrą ryšį

Vaikų problemos dažnai kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Ar kada nors bandėte paklausti, kam jums reikalingas vaikas? Paprastai žmonės sąmoningai neįvertina savo noro tapti tėvais, tačiau daugelis tėvų dar vaikui negimus jau turi sukūrę lūkesčius jo atžvilgiu. Vieni nori susilaukti vaikų, nes kiti turi, kiti - dėl ramesnės senatvės ar tikėdamiesi, kad vaikas perims jų sukauptus turtus bei profesinę patirtį. Pasitaiko atvejų, kai vaikai gimdomi tam, kad apsaugotų šeimą nuo skyrybų, priverstų vyrą nupirkti didesnį butą arba taptų donoru savo vyresniam broliui.

Pateikti motyvai yra logiški ir praktiški, tačiau visi šie tėvystės motyvai neišvengiamai veda į didesnes ar mažesnes problemas, nes visi jie - išimtinai egoistiniai. Kitas nusivylimo šaltinis - tikėjimas, kad vaikas bus pagalba ir paguoda senatvėje. O vaikas užauga ir išeina iš namų, išvažiuoja geresnio gyvenimo ieškoti, o su juo išvažiuoja ir viltis, kad senatvėje „bus kam vandens paduoti“. Toks vilčių žlugimas - gana dažnas, o psichologai jam išrado net specialų terminą - „tuščio lizdo sindromas“.

Santykių dinamika: nuo objekto iki asmenybės

Savo santykius su vaiku paramstę intelektiniais sprendimais, pakliūvate į didelius spąstus, kurie vadinami santykiu TAI-TAI (dviejų objektų santykis). Jūs vaikui tampate TAI - objektu, iš kurio nepaliaujamai srūva nurodymai ir reikalavimai. O vaikas jums taip pat tampa TAI - teisingai, be klaidų veikiančiu organizmu, nekeliančiu didelių rūpesčių. Šeimoje įsivyrauja taika ir ramybė, su kurios pasekmėmis nuolat susiduriu savo kabinete. Kitas santykis tarp dviejų žmonių - AŠ-TU (asmeniškas dviejų žmonių santykis), kuriuo atveju jau įmanoma pagarba, o jei pavyks - ir meilė.

Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas.

Leisti vaikui augti: atsakomybės svoris

Kaip „duoti vaikui sparnus“ jo neauklėjant? Atsakymas ir labai paprastas, ir labai sudėtingas: tėvai turi leisti vaikui augti. Įsivaizduokite, kad auginate namie gėlę: jūs leidžiate jai augti, sudarydami tam tinkamas sąlygas, palaistote, jei reikia, patręšiate, bet juk nepuoselėjate gėlei jokių lūkesčių. Netampote už lapų, kad greičiau augtų. Panašiai ir su vaikais. Tačiau leisti vaikui augti - gana didelė atsakomybė.

Vaikai nieko nemoka slėpti. Jie visada vienokiu ar kitokiu būdu duoda ženklą ir apie savo ketinimus. Tie signalai - tai taip pat išreikšta viltis, jog dar kas nors ateis į pagalbą. Kiekvienu savo poelgiu, žodžiu, net kaprizu vaikas tarytum sako: „Pažiūrėk į mane. Suprask, kaip man blogai! Padėk man! Mylėk mane!“ Verta suklusti, jei jie kalba, kad be jų pasaulyje niekas nepasikeis.

Praktiniai žingsniai emociniam stabilumui:

1. Būkite atidūs ir klausykite: suteikite vaikui galimybę išsakyti savo jausmus.
2. Rūpinkitės vaiko sveikata: emocinis ir fizinis sveikatingumas yra glaudžiai susiję.
3. Nustatykite stabilias rutinas: tai padeda sumažinti stresą ir padidina emocinį stabilumą.
4. Praktikuokite empatiją: net jei vaikas išdykauja, įsijauskite į jo jausmus bent laikinai.
5. Prisipažinkite suklydę: vaikams nereikia tobulų tėvų, jie gali suprasti, kad jūs ir klystate.

Geriausia, kai tėvai yra laisvi nuo savo savanaudiškų lūkesčių vaiko atžvilgiu. Leisti vaikui augti reiškia, kad tėvai turi vadovautis visai kitomis nuostatomis ir matyti savo vaiką tokį, koks jis yra, žinoti jo realius poreikius ir gebėjimus.

tags: #kas #liudina #jusu #vaika

• Kaip paruošti cukiniją kūdikiui
• VšĮ „Vaikų ugdymas“: misija ir skaitmeninės iniciatyvos
• Parama ir bendrystė tėvams
• Nuostabi kelionė po mūsų organizmą
• ovuliacija ir LH