Herpes virusas: nuo lūpų pūslelinės iki rizikos nėštumo metu
Įprastai žmonės, sakydami žodį „herpesas“, turi omenyje žaizdelėmis virstantį bėrimą pūslelėmis ant odos ir gleivinės. Lūpų pūslelinė - tai viena iš herpes viruso „šeimos narių“, medicinoje vadinama paprastuoju 1 arba 2 tipo herpes (HSV). Manoma, kad iki 90 procentų žmonių yra I-ojo tipo herpes viruso nešiotojai.
Herpeso infekcija nėra pilnai išgydoma - kartą patekęs į organizmą, virusas išlieka jame visam gyvenimui. Jis integruojasi į žmogaus ląstelių DNR, todėl visiškai jo pašalinti nepavyksta. Nors dauguma užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, kai kuriems virusas gali tapti rimtesne problema, ypač jei jis pažeidžia centrinę nervų sistemą ar vidaus organus.
Viruso tipai ir plitimo būdai
Herpes virusas turi aštuonis skirtingus tipus, tačiau trys iš jų yra dažnesni nei kiti:
- HSV-1: Dažniausiai sukelia burnos herpesą, pasireiškiantį pūslelėmis aplink burną ar ant veido. Plinta oro lašeliniu būdu arba per artimą kontaktą, bučiuojantis, dalijantis indais ar kosmetika.
- HSV-2: Dažniausia genitalijų herpeso priežastis, sukelianti opas ant arba aplink lytinius organus, išangę, sėdmenis. Plinta per lytinius santykius.
- HSV-3: Sukelia odos infekcijas, žinomas kaip juostinė pūslelinė, pažeidžianti nervų galus.
Virusas gali plisti net ramybės fazės metu, kai nesukelia infekcijų, todėl užsikrėtę asmenys dažnai net neįtaria, kad platina virusą.
Lytinių organų pūslelinė: simptomai ir diagnostika
Genitalijų pūslelinė pasireiškia skysčiu užpildytomis pūslelėmis užkrėstoje srityje, skausmu, niežėjimu, limfmazgių patinimu, karščiavimu. Simptomai paprastai pasireiškia nuo 2 iki 30 dienų po perdavimo.
Vyrų lytinių organų pūslelinė (varpos pūslelinė) pasireiškia pūslėmis ant varpos, sėklidžių, sėdmenų ir išangės. Dėl anatominės struktūros ją vyrams paprastai lengviau aptikti ir diagnozuoti nei moterims. Lytinių organų pūslelinę diagnozuoti gana paprasta paūmėjimo metu atliekant klinikinę apžiūrą, tačiau tiksliausias metodas yra Herpes simplex viruso DNR (PGR metodu) tyrimas, kurio tikslumas siekia 95 proc.
| Tyrimo metodas | Tikslumas | Paskirtis |
|---|---|---|
| Klinikinė apžiūra | Priklauso nuo patirties | Diagnozuoti akivaizdžius paūmėjimus |
| PGR (DNR tyrimas) | 95% | Tiksliai nustatyti viruso tipą ir buvimą |
| Kraujo tyrimai | Aukštas | Aptikti virusą esant besimptomei eigai |
Herpes viruso pavojai nėštumo metu
Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja iki 2 proc. besilaukiančiųjų. Ši būklė kelia nerimą, nes infekcija gali padidinti priešlaikinio gimdymo ir persileidimo riziką. Nėštumo pradžioje dėl viruso poveikio gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus.
Gimdymo per makštį metu virusas kartais gali būti perduodamas kūdikiui, sukeldamas naujagimių pūslelinę - būklę, kuri gali lemti apakimą, smegenų pažeidimą ar net mirtį. Jei yra lytinių organų pūslelinė, gydytojai dažnai rekomenduoja cezario pjūvį, kad sumažintų šią riziką.
Gydymo galimybės
Nors vaistų, kurie visiškai išnaikintų virusą iš organizmo, nėra, egzistuoja priemonės paūmėjimų valdymui:
- Antivirusiniai vaistai: Veiksmingiausias būdas gydyti infekciją ir trumpinti gijimo laiką.
- Vietinis gydymas: Skausmą malšinantys kremai, šalti kompresai.
- Imuniteto stiprinimas: Vitaminų lašelinės, vitaminas C, E, ežiuolė, L-lizinas padeda mažinti paūmėjimų dažnį.
- Higiena: Pažeistų vietų apiplovimas sūriu vandeniu, sausumo palaikymas.
Svarbiausia - pradėti gydymą laiku, kai tik pasireiškia pirmieji simptomai: perštėjimas, paburkimas ar pulsavimas. Norint sumažinti lūpų pūslelinės atsiradimo riziką, būtina įsiklausyti į organizmą, sveikai maitintis ir išlaikyti darbo bei poilsio balansą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
