Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pokyčiai ir teisiniai vertinimai

Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas (toliau - PA įstatymas) tapo intensyvių diskusijų objektu, kuriame susiduria demografiniai tikslai, medicininės technologijos ir konstitucinės teisės interpretacijos. Vyriausybė pritarė siūlomai tvarkai, pagal kurią pagalbinio apvaisinimo paslauga būtų teikiama atsižvelgiant į medicininį poreikį, o ne į vaiko norinčių susilaukti asmenų šeiminę padėtį.

Teisinis kontekstas ir Konstitucinio Teismo nutarimai

Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutarime konstatavo, jog Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, pagal kurią teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 53 straipsnio 1 daliai. Teismo nuomone, viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamų diskriminuoti grupių yra asmenų teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties.

Visgi, Laisvos visuomenės institutas pažymi, kad projekto rengėjai nepagrįstai išplečia šio Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimą. Institutas pabrėžia: „Konstitucinis Teismas pasisakė tik dėl diskriminacijos tarp susituokusių ir nesusituokusių skirtingų lyčių porų, tačiau nesprendė klausimo, ar teisės į pagalbinį apvaisinimą nesuteikimas moteriai, nesančiai poroje, atitinka Konstituciją“.

Demografinė situacija ir medicininiai argumentai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad sprendimas plėsti pagalbinio apvaisinimo prieinamumą grindžiamas prasta demografine padėtimi. Skaičiuojama, kad gimstančių vaikų skaičius kasmet mažėja. Tuo metu 15-20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. 2022 m. nevaisingumas diagnozuotas 994 vyrams ir kone 6,9 tūkst. moterų.

Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją, siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, bendrai gyvenantiems ne mažiau nei 1 metus, bei vienišoms moterims, jei nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.

Kritinis vertinimas dėl embriono statuso

Laisvos visuomenės institutas kelia klausimą dėl embriono teisinio statuso. Pasak ekspertų, PA įstatymo projekte sistemingai žeminamas embriono statusas, traktuojant jį ne kaip žmogų, turintį prigimtinę teisę į gyvybę, o kaip disponuojamą biologinę medžiagą, kurią galima kurti „atsargai“, „importuoti“, „konservuoti“, donuoti ar sunaikinti.

Analizuojamame projekte yra šiurkščiai ir sistemingai paneigiama prigimtinė negimusio vaiko teisė į gyvybę, taip pat ignoruojamas vaiko interesų pirmumo principas. Pabrėžtina, kad vaiko teisės turi būti saugomos ne tik po gimimo, bet ir iki jo, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei tarptautiniais susitarimais.

tags: #lr #pagalbinio #apvaisinimo #istatymas

• Ką žinoti apie būsto paskolą auginant vaikus?
• Nuo krepšinio legendos iki naujos kartos
• Perdirbtų grūdinių produktų kūdikiams svarba
• Socialinių įgūdžių ugdymas ikimokykliniame amžiuje
• kaip suorganizuoti nepamirštamą pirmojo gimtadienio šventę