Ilgalaikės socialinės globos išlaidų kompensavimo skaičiavimas

Šiame straipsnyje išsamiai aptariama ilgalaikės socialinės globos išlaidų kompensavimo tvarka Lietuvoje. Nagrinėjami teisės aktai, reikalavimai asmenims, besikreipiantiems dėl globos, mokėjimo už globą dydis ir kiti svarbūs aspektai. Straipsnis skirtas tiek asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė socialinė globa, tiek jų šeimos nariams, globėjams ar rūpintojams, siekiantiems susipažinti su galimybėmis gauti kompensaciją už šias paslaugas.

Socialinės globos rūšys ir jų apibrėžimas

Socialinė globa skirstoma į dvi pagrindines rūšis: trumpalaikę ir ilgalaikę. Ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa - tai visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Trumpalaikė socialinė globa apima paslaugų visumą, kuria teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.

Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos teikiamos socialinės globos namuose suaugusiems asmenims su sunkia negalia, senyvo amžiaus žmonių socialinės globos namuose, specializuotuose socialinės globos namuose. Stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose - specializuotuose slaugos ir socialinės globos namuose - trumpalaikė socialinė globa teikiama tik asmenims su sunkia negalia, kuriems nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis).

Kreipimosi dėl socialinės globos tvarka

Kreiptis dėl socialinės globos gali pats asmuo, kuriam reikalinga socialinė globa, vienas iš suaugusių šeimos narių, asmens globėjas, rūpintojas, taip pat bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats. Globos įstaiga, į kurią siunčiamas asmuo, yra parenkama pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą ir į globos įstaigos galimybes suteikti reikiamas paslaugas.

Reikalingi dokumentai

Asmenys, kreipdamiesi dėl socialinės globos, turi pateikti tam tikrus dokumentus. Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (toliau - Prašymas).

Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją. Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai į Socialinių paslaugų centrą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmeniui teikiant Prašymą elektroniniu paštu, Prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus. Asmuo, pateikdamas Prašymą kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, patvirtina savo tapatybę naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP), o asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama. Paslaugų gavėjams prie Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP) suteikiama galimybė prisijungti naudojantis elektroniniu parašu (asmens tapatybės kortele, valstybės tarnautojo pažymėjimu ar kitomis elektroninio identifikavimo priemonėmis ir (ar) elektroninio banko sistemomis). Jei Prašymas pateikiamas socialinio darbuotojo elektroniniame įrenginyje, Prašymo pateikimas patvirtinamas skaitmeniniu asmens, jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo parašu, o tapatybė nustatoma Prašymą teikiančiam asmeniui pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.

Prašymo pateikimo būdai

Prašymą galima pateikti keliais būdais:

• Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai į Socialinių paslaugų centrą.
• Kreipiantis paštu, teikiant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
• Teikiant Prašymą elektroniniu paštu, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu nustatytus reikalavimus.
• Pateikiant Prašymą kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, patvirtinant savo tapatybę naudojantis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP).
• Jei Prašymas pateikiamas socialinio darbuotojo elektroniniame įrenginyje, Prašymo pateikimas patvirtinamas skaitmeniniu asmens, jo globėjo, rūpintojo, aprūpintojo parašu, o tapatybė nustatoma Prašymą teikiančiam asmeniui pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pranešimas dėl socialinių paslaugų skyrimo

Bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, gali pateikti laisvos formos pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui. Tokiame pranešime turi būti nurodoma:

• Pranešėjo vardas, pavardė, kontaktinė informacija (telefono ryšio numeris ir (arba) elektroninio pašto adresas).
• Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, kontaktinė informacija (telefono ryšio numeris ir (arba) elektroninio pašto adresas).
• Priežastis, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pats negali pateikti Prašymo.

Socialinės globos poreikio nustatymas

Jei nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį padaroma išvada, kad bendrųjų socialinių paslaugų ar socialinės priežiūros asmeniui nepakanka, per 15 (dėl trumpalaikės socialinės globos) arba 20 (dėl ilgalaikės socialinės globos) kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos atliekamas asmens socialinės globos poreikio nustatymas.

Paslaugos suteikimo trukmė: ilgalaikės socialinės globos poreikis nustatomas per 15 darbo dienų, o trumpalaikės socialinės globos poreikis - per 10 darbo dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Sprendimas dėl trumpalaikės socialinės globos priimamas per 10 darbo dienų nuo poreikį nustatančio subjekto užpildyto Klausimyno pateikimo savivaldybei dienos ir gavus rašytinę informaciją, kad globos namuose yra vieta trumpalaikei socialinei globai gauti. Prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus, kuris galioja 20 darbo dienų nuo jo pateikimo (išsiuntimo) asmeniui (globėjui, rūpintojui, aprūpintojui) dienos.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (turto normatyvas asmeniui - 50 kv. m. būsto naudingojo ploto).

Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška ir negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Asmens (šeimos) ir socialinių paslaugų įstaigos teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas nustatomos rašytine šias paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jam atstovaujančio asmens (globėjo, rūpintojo ir kt.) ir socialinių paslaugų įstaigos sutartimi.

Finansinių galimybių vertinimas

Finansinių galimybių vertinimas - asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Šeimos nariai - sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) įteikiama užpildyta šio įvertinimo forma.

Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas, išvardytas šio Aprašo 21 punkte o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia raštu užpildydamas prašymą-paraišką (toliau - Prašymas) socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.

Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 32 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.

Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą.

Informaciją apie turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas.

Turto normatyvas asmeniui - 12 kv. m.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija

Tais atvejais, kai ilgalaikės socialinės globos paslaugos gavėjas pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. - specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tai gali turėti įtakos mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžiui.

Teisinė bazė

Ši tvarka remiasi šiais teisės aktais:

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais.
• Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais ir mero potvarkiais (pvz., Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr.).

Kontaktinė informacija

Iškilus klausimams dėl socialinės globos skyrimo ar išlaidų kompensavimo, galima kreiptis į Socialinių paslaugų skyriaus vyr. specialistą telefonu +370 41 386 485 arba el.

tags: #ilgalaikes #socialines #globos #lesu #kompensavimo #paskaiciavimas

• animacinis nuotykis visai šeimai
• sužinokite daugiau apie donorinio motinos pieno svarbą
• Slovakijos kalnai šeimai
• Darželio pavaduotojo ugdymui atsakomybės
• Sužinokite apie autizmo spektro sutrikimus