Kodėl kūdikis vėluoja pradėti vaikščioti: priežastys ir ką daryti?

Kaimynų vienmetis jau žingsniuoja, o jūsų mažylis vis dar nedrįsta stotis ant kojų arba eidamas nuolat parpuola? Toks tėvų nerimas yra visiškai suprantamas, tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu ir vėlyvas vaikščiojimas nebūtinai reiškia problemą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis, kodėl kūdikis gali vėluoti pradėti vaikščioti ar turėti nestabilią eiseną, ir kada reikėtų sunerimti bei kreiptis į specialistus.

Normalus vaiko vaikščiojimo raidos etapas

Kūdikio vaikščiojimo pradžia gali labai skirtis. Dauguma vaikų pradeda vaikščioti nuo 9 iki 15 mėnesių, tačiau kai kurie gali pradėti vėliau, pavyzdžiui, nuo 16 iki 18 mėnesių. Paprastai laisvai vaikščioti kūdikiai pradeda nuo 11 iki 13 mėnesių. Vėlyvas vaikščiojimas gali būti natūralių vystymosi variacijų rezultatas ir nebūtinai rodo problemas. Nereikia baimintis, jei mažylis vėlai pradeda vaikščioti. Nuo to tikrai nepadidėja raidos sutrikimų rizika. Rizikinga lyginti savo vaiko vystymąsi su kitais vaikais.

Vaikščiojimo raidos etapai ir laikas

Hamiltono „McMaster“ universiteto pediatrijos dėstytojas Peteris Rosenbaumas teigia: „Kai kurie vaikai pradeda vaikščioti 10 mėnesių, kiti - 16 mėnesių ar dar vėliau.“ Jis aiškina, kad svarbiau vaiko judesių kokybė, o ne vaiko amžius. Pasak jo, pavyzdžiui, „15 mėnesių mažylis nevaikšto, bet aktyviai ropoja, ir tai yra gerai. Kitas vaikas bus suglebęs ar kieto kūno, tai jau kels nerimą.“

Pagrindiniai vaikščiojimo raidos etapai:

  • 10-11 mėn.: Kūdikis jau savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas. Bet jeigu nėra atramos, greitai šlepteli ant užpakaliuko.
  • 10-13 mėn.: Išmoksta savarankiškai stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą, jeigu nėra atramos.
  • Apie 11 mėn.: Pargriuvęs, pasilenkęs ar atsiklaupęs jau sugeba atsistoti.
  • Metukų: Vaikutis eina laikomas už vienos rankytės arba viena rankele atsirėmęs į sieną.
  • Tarp 1 ir 1,5 m.: Sveikas vaikas pradeda savarankiškai vaikščioti neprisilaikydamas.
  • Per pusmetį po pirmųjų žingsnių: Išmoksta gerai vaikščioti. Jam nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažiukas dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius. Praėjus pusmečiui gali eidamas rankytėmis imti daiktus, parodyti piršteliu ko nori.
  • 2 m.: Vaikutis jau bėga, lipa, spiria kamuolį.
Kūdikio augimo ir vystymosi lentelė

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą?

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į amžių, bet ir į vaiko judesių kokybę. Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.

Jei pusantrų metų vaikas dar nemėgina vaikščioti, reikėtų pasitarti su gydytoju. Nebūtinai yra kokia rimta problema, galbūt vaikučiui tiesiog reikia daugiau praktikuotis. Bet kokiu atveju, bus ramiau pasitarus su medikais. Jei yra kokia nors problema, bus daugiau požymių. Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti.

Pagrindinės vėluojančio vaikščiojimo priežastys

Vaikščiojimas gali sutrikti arba vėluoti dėl įvairių veiksnių. Mažylis gali vėliau pradėti vaikščioti arba blogai eiti dėl kelių priežasčių:

1. Netinkama aplinka ir motorikos vystymosi ribojimas

Vaikščiojimas gali sutrikti, jei mažylis auga netinkamoje aplinkoje, tai yra jeigu neturi galimybės arba trukdoma vystytis jo motorikai. Pirmiausia mažylis turi išmokti valdyti savo viršutinę kūno dalį, išlaikyti jos pusiausvyrą. Kai mažą kūdikį laikote vertikaliai, jis iš pradžių svyruoja į visas puses, paskui išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau jau sugeba sėdėti neparamstytas ir gali abiem rankomis ką nors dėlioti.

  • Hipergloba: Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Tokia tėvų hipergloba gali būti viena vaikučio raidos vėlavimo priežasčių. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo. Nuolat guldomas kūdikis nemato nieko, tik lubas, nesivysto jo nervų sistemos, susijusios su pusiausvyra ir koordinacija, tai yra atsakingos už kūno valdymą.
  • Ribojantys prietaisai: Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida. Gultukai, kėdutės, vaikštynės riboja kūdikio judesius ir stabdo raidą. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyrą.
  • Per didelis nešiojimas: Pamėginkite rečiau nešioti vaiką ant rankų. Jei nunešate vaiką visur, kur jis nori, kam jam mokytis vaikščioti? Svarbu žinoti, kad jeigu vaikui neleisime vaikščioti, jis ir nevaikščios.
Vaikas manieže arba vaikštynėje

2. Specifiniai jutimo sutrikimai

Blogai vaikščioti, dažnai griuvinėti vaikas gali ir dėl vadinamųjų specifinių sutrikimų. Pavyzdžiui, mažylis blogai girdi arba mato.

  • Pusiausvyros organo problemos: Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui.
  • Regėjimo problemos: Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša. Aišku, griūna visi vaikai, bet kai pargriūna mažylis, kurio gera koordinacija, jis sugeba suvaldyti kūną tarsi katinas ir dažniausiai nesusitrenkia nei galvos, nei kitos kūno dalies.

3. Nervų sistemos sutrikimai

Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų.

  • Neišnešiotumas: Pavyzdžiui, dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai.
  • Intelekto ir pažintinių funkcijų sutrikimai: O dėl intelekto vystymosi sutrikimų, jeigu yra sutrikęs pažintinių funkcijų vystymasis, vaikas nesugeba atlikti tikslingo - prasmingo veiksmo.
Nervų sistemos schema

4. Motorikos sutrikimai (nervų ir raumenų ligos)

Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti. Dažniausias požymis yra arba labai įtempti raumenys, arba be galo silpni. Kreipkitės į medikus, kad apžiūrėtų, ar jūsų atžala nešlubuoja, ar kojos nėra pernelyg silpnos.

5. Įvairios ligos ir sveikatos sutrikimai

Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas. Tai didelės bėdos, kurias nustatyti gali tik gydytojas specialistas.

Kartais kūdikiai nevaikšto dėl klubo sąnario displazijos, dėl rachito (kaulų suminkštėjmas, susilpnėjimas), dėl cerebrinio paralyžiaus ar raumenų distrofijos. Taip pat gali blogai eiti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, nuolatinio deguonies stygiaus visuose audiniuose (lėtinė hipoksija) ar, pavyzdžiui, rachito.

Vaikas, kenčiantis nuo rachito

6. Skausmas

Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti. Bet koks diskomfortas ar skausmas gali atgrasyti mažylį nuo bandymų vaikščioti.

7. Temperamentas ir baimė

Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja.

Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti.

Vaikas su tėvais, mokantis vaikščioti

Papildomi veiksniai

  • Paveldimumas: Kas gali turėti įtakos mažylio vaikščiojimui? Visų pirma, tai - paveldimumas.
  • Ropojimas: Būna ir taip, kad neropojantys kūdikiai žengia žingsnius anksčiau nei ropojantys - ropojantys kartais nemato jokio reikalo stotis ant dviejų kojų, kai puikiai nusigauna į norimą vietą ant keturių.

Kaip paskatinti vaiką vaikščioti?

Galite skatinti savo vaikelį vaikščioti, bet svarbu nespausti ir neversti jo tai daryti per anksti. Jei vaikas pajus jūsų nepasitenkinimą arba nekantrumą, jo pažanga gali stipriai sulėtėti. Pasitikėjimas savimi kūdikio fizinei raidai yra toks pat svarbus kaip koordinacija ir raumenų stiprumas. Nepamirškite: kūdikiai mokosi vaikščioti patys, jiems tereikia netrukdyti ir tik retkarčiais padėti.

Greičiausias būdas priversti vaiką vaikščioti (kruizinis metodas)

Štai keli būdai, kaip galite padėti savo mažyliui:

  • Skatinkite judėjimą įvairiomis pozomis: Skatinkite atžalą žaisti įvairiomis pozomis ir lygiais. Tegu atropoja per pagalves iki jūsų - puikus būdas mokytis balanso, stabilumo, koordinacijos.
  • Stiprinkite raumenis sėdint: Pasodinkite ant suolelio. Jei vaikas išsėdi ant suolelio, ant kėdutės be atramos, tegu mokosi pakelti daiktą iš sėdimos pozicijos. Tada jis turės pasilenkti ir vėl atsisėsti. Net jei vaikas dar nemoka atsistoti, šie judesiai stiprins kojas, pečius ir nugaros raumenis.
  • Pagalba rankytėmis: Pratinkite atžalą vaikščioti, laikydami ją už rankų - tai klasika, kuri dažniausiai pasiteisina. Mažylis gali pradėti nuo to, kad užkels savo pėdas ant jūsų ir žengs po žingsnelį kartu. Palengva perkelkite jų pėdas ant grindų. Paskui pratinkite eiti, jums laikant tik už vienos rankos. Nespėsite nė apsižiūrėti, o vaikas jau vienas nueis 5-10 žingsnių.
  • Žaislų naudojimas: Dar vienas puikus būdas mokytis - žengti, įsikibus į žaislą. Norite paskatinti vaiką greičiau pakilti? Padėkite žaisliukus kiek aukščiau, nei jis gali pasiekti ropodamas.

tags: #kudikis #veluoja #pradet #vaikscioti



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems