Kaimynų vienmetis jau žingsniuoja, o jūsų mažylis vis dar nedrįsta stotis ant kojų arba eidamas nuolat parpuola? Toks tėvų nerimas yra visiškai suprantamas, tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiu tempu ir vėlyvas vaikščiojimas nebūtinai reiškia problemą. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines priežastis, kodėl kūdikis gali vėluoti pradėti vaikščioti ar turėti nestabilią eiseną, ir kada reikėtų sunerimti bei kreiptis į specialistus.
Kūdikio vaikščiojimo pradžia gali labai skirtis. Dauguma vaikų pradeda vaikščioti nuo 9 iki 15 mėnesių, tačiau kai kurie gali pradėti vėliau, pavyzdžiui, nuo 16 iki 18 mėnesių. Paprastai laisvai vaikščioti kūdikiai pradeda nuo 11 iki 13 mėnesių. Vėlyvas vaikščiojimas gali būti natūralių vystymosi variacijų rezultatas ir nebūtinai rodo problemas. Nereikia baimintis, jei mažylis vėlai pradeda vaikščioti. Nuo to tikrai nepadidėja raidos sutrikimų rizika. Rizikinga lyginti savo vaiko vystymąsi su kitais vaikais.

Hamiltono „McMaster“ universiteto pediatrijos dėstytojas Peteris Rosenbaumas teigia: „Kai kurie vaikai pradeda vaikščioti 10 mėnesių, kiti - 16 mėnesių ar dar vėliau.“ Jis aiškina, kad svarbiau vaiko judesių kokybė, o ne vaiko amžius. Pasak jo, pavyzdžiui, „15 mėnesių mažylis nevaikšto, bet aktyviai ropoja, ir tai yra gerai. Kitas vaikas bus suglebęs ar kieto kūno, tai jau kels nerimą.“

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į amžių, bet ir į vaiko judesių kokybę. Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. jam reikia prisilaikyti, užkliūva už daiktų ir dažnai pargriūna, eina išsiskėtęs, apskritai bijo vaikščioti, statydamas kojas žiūri į žemę - vadinasi, kad kažkas yra negerai ir būtina vaikutį parodyti raidos specialistui arba vaikų neurologui.
Jei pusantrų metų vaikas dar nemėgina vaikščioti, reikėtų pasitarti su gydytoju. Nebūtinai yra kokia rimta problema, galbūt vaikučiui tiesiog reikia daugiau praktikuotis. Bet kokiu atveju, bus ramiau pasitarus su medikais. Jei yra kokia nors problema, bus daugiau požymių. Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti.
Vaikščiojimas gali sutrikti arba vėluoti dėl įvairių veiksnių. Mažylis gali vėliau pradėti vaikščioti arba blogai eiti dėl kelių priežasčių:
Vaikščiojimas gali sutrikti, jei mažylis auga netinkamoje aplinkoje, tai yra jeigu neturi galimybės arba trukdoma vystytis jo motorikai. Pirmiausia mažylis turi išmokti valdyti savo viršutinę kūno dalį, išlaikyti jos pusiausvyrą. Kai mažą kūdikį laikote vertikaliai, jis iš pradžių svyruoja į visas puses, paskui išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau jau sugeba sėdėti neparamstytas ir gali abiem rankomis ką nors dėlioti.

Blogai vaikščioti, dažnai griuvinėti vaikas gali ir dėl vadinamųjų specifinių sutrikimų. Pavyzdžiui, mažylis blogai girdi arba mato.
Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų.

Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti. Dažniausias požymis yra arba labai įtempti raumenys, arba be galo silpni. Kreipkitės į medikus, kad apžiūrėtų, ar jūsų atžala nešlubuoja, ar kojos nėra pernelyg silpnos.
Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas. Tai didelės bėdos, kurias nustatyti gali tik gydytojas specialistas.
Kartais kūdikiai nevaikšto dėl klubo sąnario displazijos, dėl rachito (kaulų suminkštėjmas, susilpnėjimas), dėl cerebrinio paralyžiaus ar raumenų distrofijos. Taip pat gali blogai eiti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, nuolatinio deguonies stygiaus visuose audiniuose (lėtinė hipoksija) ar, pavyzdžiui, rachito.

Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti. Bet koks diskomfortas ar skausmas gali atgrasyti mažylį nuo bandymų vaikščioti.
Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja.
Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti.

Galite skatinti savo vaikelį vaikščioti, bet svarbu nespausti ir neversti jo tai daryti per anksti. Jei vaikas pajus jūsų nepasitenkinimą arba nekantrumą, jo pažanga gali stipriai sulėtėti. Pasitikėjimas savimi kūdikio fizinei raidai yra toks pat svarbus kaip koordinacija ir raumenų stiprumas. Nepamirškite: kūdikiai mokosi vaikščioti patys, jiems tereikia netrukdyti ir tik retkarčiais padėti.
Štai keli būdai, kaip galite padėti savo mažyliui:
tags: #kudikis #veluoja #pradet #vaikscioti