Ligos išmoka slaugant vaiką: išsamus vadovas
Kai šeimoje netikėtai suserga vaikas, tėvams tenka susidurti ne tik su natūraliu nerimu dėl atžalos sveikatos, bet ir su įvairiais organizaciniais bei finansiniais iššūkiais. Dažniausiai vienas iš tėvų turi laikinai atsitraukti nuo profesinių pareigų ir likti namuose, kad galėtų užtikrinti tinkamą sergančiojo priežiūrą. Tokiose situacijose valstybė suteikia finansinę pagalbą - ligos išmoką už vaiko slaugą. Vis dėlto, socialinio draudimo sistemos taisyklės, procentų skaičiavimai ir išmokų ribojimai gali atrodyti painūs, ypač kai su tuo susiduriama pirmą kartą.
Lietuvoje ligos išmoka už sergančio vaiko slaugą yra mokama tiems asmenims, kurie yra draudžiami ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad pretenduoti į šią finansinę pagalbą gali dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai bei savarankiškai dirbantys asmenys, kurie tvarkingai moka socialinio draudimo įmokas. Vien tai, kad asmuo šiuo metu dirba, dar negarantuoja teisės į ligos išmoką. Valstybinio socialinio draudimo fondas taiko griežtą taisyklę dėl minimalaus sukaupto stažo. Jeigu asmuo ką tik pradėjo dirbti savo pirmąjį darbą ir vaikas susirgo anksčiau nei praėjo trys mėnesiai, išmoka jam nepriklausys. Tačiau išimtys taikomos tiems tėvams, kurie neseniai grįžo iš vaiko priežiūros atostogų.
Kaip gauti ligos išmoką už vaiko slaugymą?
Procesas visada prasideda nuo vizito pas šeimos arba vaikų ligų gydytoją. Gydytojas, įvertinęs vaiko sveikatos būklę, elektroninėje sveikatos sistemoje suformuoja elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuriame tiksliai nurodo, kad nedarbingumo priežastis yra sergančio šeimos nario slauga. Informacija apie tai automatiškai perduodama atsakingoms institucijoms ir asmens darbdaviui.
Svarbu pabrėžti, kad vien gydytojo išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo nepakanka, jog pinigai automatiškai įkristų į sąskaitą. Pats darbuotojas turi prisijungti prie asmeninės gyventojo paskyros elektroninėje aptarnavimo sistemoje ir pateikti Neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Šis prašymas vadinamas neterminuotu todėl, kad jį užtenka pateikti vos vieną kartą gyvenime (arba atnaujinti pasikeitus asmeninės banko sąskaitos numeriui). Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką - prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Kartą pateiktas šis prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams.
Norint ją gauti, būtina kreiptis į „Sodrą“ pateikiant neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Tai galima padaryti arba elektroniniu būdu, t.y. prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. Paslaugas. Kadangi prašymas nėra terminuotas, kompensaciją galima gauti ir už seniau praleistas dienas dėl susirgimų. Pateikus prašymą, jums daugiau nieko daryti nebereikia.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą.
Ligos išmokos dydis ir apmokestinimas
Vienas iš labiausiai tėvams rūpimų klausimų yra finansinis: kokio dydžio išmoka pasieks jų banko sąskaitą. Skirtingai nei pačiam darbuotojui susirgus, kai pirmąsias dvi dienas apmoka darbdavys, vaiko slaugos atveju visą išmoką nuo pat pirmos dienos moka valstybė. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 procento nuo asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vieną kalendorinį mėnesį iki vaiko susirgimo. Pavyzdžiui, jei nedarbingumo pažymėjimas žmogui išduotas 2023 m. rugsėjį, vertinamos 2023 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesių pajamos.
Realioje situacijoje, po to, kai nuo praksičiuotos sumos atskaitomas gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka, tėvams išmokama suma „į rankas“ (neto) dažniausiai sudaro apie 85 procentus jų įprastai gaunamo grynojo atlyginimo. Taip, valstybės mokama ligos išmoka už vaiko slaugą yra priskiriama gyventojų pajamoms, todėl ji yra apmokestinama. Nuo praksičiuotos išmokos sumos (kuri yra 65,94 procento nuo jūsų bruto atlyginimo) yra automatiškai išskaičiuojamas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 procentų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka.
Minimali išmoka: Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 11,64 procento šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį. Maksimali išmoka: Yra nustatyta ir viršutinė riba. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių. Ligos išmoka už vieną dieną svyruos nuo 6,02 iki 64,21 euro ribos.
Jei prižiūrite sergantį šeimos narį, ligos išmoka jums taip pat gali priklausyti tam tikrais atvejais. Slaugant šeimos narį šiuo metu maksimali išmoka siekia beveik 123 eurus už darbo dieną.
Nedarbingumo trukmė ir išimtiniai atvejai
Ligos išmokos mokėjimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės sudėtingumo ir to, kur atliekamas gydymas - namuose ar stacionare (ligoninėje). Jei suserga vaikas iki 14 metų amžiaus, tėvams ar globėjams ligos išmoka mokama už ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaičiuojamos kalendorinės, o ne darbo dienos. Kai vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jis socialinio draudimo prasme traktuojamas panašiai kaip bet kuris kitas suaugęs šeimos narys.
Sunkios ir onkologinės ligos: Slaugant vaiką iki 18 metų, sergantį onkologine liga arba liga, įtraukta į oficialų sunkių ligų sąrašą, išmoka mokama kur kas ilgiau - net iki 364 kalendorinių dienų. Jei vaikas serga ilgiau nei dvi savaites, gydytojas gali tęsti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau už likusį laiką „Sodra“ išmokos nebemokės.
Epideminė situacija: Kai šalyje ar savivaldybėje paskelbiama epidemija arba karantinas ir dėl to priverstinai uždaromos ugdymo įstaigos (darželiai, mokyklos pradinukams), tėvams gali būti išduodamas nedarbingumas sveiko vaiko priežiūrai. Išmoka mokama už darželinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus. Išmokos dydis toks pat - 65,94 proc. Nedarbingumo trukmė: iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Ligos išmoka: 65,94 proc.
Taip, vaiko slaugos laikotarpiu tėvai gali sklandžiai dalintis. Pavyzdžiui, jeigu vaikui paskirtas gydymas namuose 14 dienų, pirmąją savaitę (7 dienas) nedarbingumo pažymėjimą savo vardu gali gauti ir slaugos išmoką imti mama, o antrąją savaitę, prireikus, - tėtis. Jeigu vienas tėvas slaugo vieną vaiką, o kitas suserga vėliau, tas pats tėvas gali tęsti slaugą (su nauju pažymėjimu) arba kitą vaiką gali slaugyti kitas šeimos narys.
Situacija: Susirgo du šeimoje augantys vaikai. Nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Jei šeimoje yra du vaikai ir jie suserga skirtingu laiku, kiekvienam vaikui išduodamas atskiras nedarbingumo pažymėjimas.
Situacija: Mamai suteiktos vaiko priežiūros atostogos už jaunesnį vaiką. Taip, jei už vyresnįjį vaiką nė vienam iš tėvų ar senelių nėra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Ji gauna vaiko priežiūros išmoką už jaunesnį vaiką, o vaiko priežiūros išmokos mokėjimas už vyresnį vaiką jau yra pasibaigęs. Ne. Tėtis galėtų gauti ligos išmoką tik išimtiniais atvejais, jei vaikų mama tuo laikotarpiu pati sirgtų ir dėl savo sveikatos būklės negalėtų slaugyti sergančio vaiko, kurio priežiūrai jai suteiktos tikslinės atostogos. Tokiu atveju, „Sodrai“ reikia pateikti medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad serga pati mama ar kitas vaikas. Tinka gydytojo išvada ar išrašas iš medicinos dokumentų - pats žmogus taip pat gali pateikti išrašą iš www.esveikata.lt sistemos.
Situacija: Mama grįžo į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Susirgo vaikas. Šio stažo mama gali neturėti, jei į darbą grįžo praėjus daugiau kaip 18 mėnesių po vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos.
Dirbantys seneliai: Jie gali gauti ligos išmoką už anūko slaugą tik tuo atveju, jeigu abiem tėvams (arba turimam vienam iš tėvų) yra nustatytas laikinas nedarbingumas, jie patys guli ligoninėje, arba jeigu tėvai dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių negali prižiūrėti sergančio vaiko.
Kasmetinės atostogos: Jei turite apmokamas kasmetines atostogas ir tuo metu suserga vaikas, jūs galite kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo slaugai. Tokiu atveju jūsų kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos į kitą laiką arba pratęsiamos tiek dienų, kiek truko slauga. Nemokamos atostogos: Jei esate nemokamose atostogose, ligos išmoka už vaiko slaugą jums nepriklauso.
Jei vaikas netikėtai suserga tuo metu, kai jūs esate kasmetinėse apmokamose atostogose, jūs vis tiek turite pilną teisę kreiptis į medicinos įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo slaugai. Gydytojui išdavus tokį pažymėjimą, jūsų kasmetinės atostogos yra automatiškai nutraukiamos, o nepanaudotos atostogų dienos persikelia į kitą laiką susitarus su darbdaviu.
Alternatyvūs sprendimai ir darbdavio vaidmuo
Susirgus vaikui, prioritetas visuomet yra jo sveikata, tačiau ne ką mažiau svarbu yra sklandžiai suderinti asmeninį bei profesinį gyvenimą. Šiuolaikinėje darbo rinkoje vis daugiau darbdavių supranta šeimos ir darbo balanso svarbą, todėl oficialus nedarbingumo pažymėjimas nėra vienintelė išeitis. Viena iš vis populiarėjančių galimybių - nuotolinis darbas. Jeigu vaikas serga lengva forma, pavyzdžiui, tiesiog sloguoja, neturi aukštos temperatūros ir didžiąją dienos dalį gali žaisti ar ilsėtis savarankiškai, o jūsų darbo pobūdis leidžia užduotis atlikti kompiuteriu, galima susitarti su darbdaviu dėl darbo iš namų. Tokiu atveju jūs išlaikote pilną savo atlyginimą ir neprarandate ryšio su komanda.
Kitas svarbus aspektas yra skaidrus ir atviras bendravimas su vadovu bei kolegomis. Netikėtai susirgus atžalai, kuo greičiau informuokite savo komandą, kad jie galėtų perskirstyti skubius darbus. Trumpiems susirgimams (pavyzdžiui, dienai ar dviem) darbuotojai gali pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis, vadinamaisiais „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“, kurie yra apmokami darbdavio 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Tai puiki alternatyva, leidžianti išvengti papildomos dokumentacijos tvarkymo ir neprarasti pajamų.
COVID-19 pandemijos įtaka ir specialiosios situacijos
Kaip ir anksčiau, dėl nedarbingumo, susijusio su koronavirusu, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikia kreiptis nuotoliniu būdu. Tačiau atsirado ir naujovių - kai asmeniui prireikia izoliuotis dėl sąlyčio su koronavirusu užsikrėtusiu ir kartu gyvenančiu šeimos nariu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas be Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pažymos, bet tik tuomet, jei šeimos narius gydo tas pats šeimos gydytojas.
Nedarbingumo trukmė dėl COVID-19: privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo atvykimo į Lietuvą ar nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. Ligos išmoka: 62,06 proc. Nedarbingumas neišduodamas ir ligos išmoka nemokama, jeigu privaloma izoliacija paskiriama po vizito užsienio šalyje, kuri jau išvykimo metu buvo įtraukta į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą.
Nedarbingumas ir ligos išmoka už vaiko priežiūrą parvykus iš COVID-19 paveiktos valstybės skiriami, jei vaikas joje lankėsi be tėvų ar globėjų. Ligos išmoka: 65,94 proc. Kaip žymima: TLK-10-AM kodas Z29.0 „Izoliacija“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“.
Kaip elgtis, jei vaikas susidėjo su prasta kompanija?
Karantino metu: Nedarbingumo trukmė: iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Ligos išmoka: 65,94 proc. Kaip žymima: TLK-10-AM kodas Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“.
Ekstremalios situacijos metu: Nedarbingumo trukmė: iš pradžių išduodama 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Ligos išmoka: 65,94 proc. Kaip žymima: TLK-10-AM kodas Z20.8 „Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis“, nedarbingumo priežastis „Epideminė situacija“.
Sunkios lėtinės ligos: Žmonės, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, įrašytomis į sveikatos apsaugos ministro sąrašą, ekstremalios situacijos ir karantino metu gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, nes jiems kyla didesnė rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija. Nedarbingumo trukmė: iš pradžių išduodama 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau nei baigiasi karantinas ar ekstremalioji situacija. Ligos išmoka: 62,06 proc.
Susirgus koronaviruso infekcija pačiam dirbančiam asmeniui, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc.
Susirgus vaikui iki 14 metų: nedarbingumas iki 14 kalendorinių dienų gali būti išduodamas tėvams, globėjams, budintiems globotojams, dirbantiems seneliams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. Susirgus šeimos nariui: nedarbingumas iki 7 kalendorinių dienų gali būti išduodamas susirgusio asmens sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams, tėvams, įtėviams. Ligos išmoka siekia 65,94 proc. Ligos kodas slaugant vaiką ar kitą šeimos narį, susirgusį koronaviruso infekcija, pagal TLK-10-AM yra U07.1, nedarbingumo priežastis - „Ligonio slaugymas“. Nurodomi slaugomo asmens duomenys.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
