Krizinis nėštumas - Lietuvoje mažai tyrinėta problema. Trūksta tyrimų, kurie atskleistų moterų, išgyvenančių nėštumo krizę, pagalbos poreikį ir jos pobūdį. Šiame kontekste ypač svarbus kokybinis tyrimas, atskleidžiantis moterų, patiriančių krizinį nėštumą, pagalbos poreikį. Apskritai, Lietuvoje aborto problema nėra plačiai ir nuodugniai ištirta, nors konsultacinės pagalbos poreikis yra akivaizdus.
Diskusijos dėl gyvybės pradžios kyla visuomenėje, tačiau svarbu atsižvelgti į mokslinius ir konstitucinius aspektus. Nuo 12 sav. žmogaus embrionas yra atskiras, savarankiškas, naujas organizmas. Jis genetiškai skiriasi nuo tėvų, turi visą genetinę informaciją, būtiną tikslingam vystymuisi, todėl jo negalima laikyti tik „ląstelių sankaupa“, „moters kūno dalimi“, „potencialia gyvybe“.
Kai kas teigia, kad embrionas yra viso labo ląstelių gumulėlis, kurio gyvybės paisyti neturime nei moralinės, nei teisinės pareigos. Tačiau Konstitucijos 18 straipsnis sako, kad „žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. „Prigimtinės“ reiškia ne (kaip pas mus kai kas aiškina) susijusios su gimimu, bet su žmogaus prigimties turėjimu. Išties jau vienintelis įmanomas nearbitralus atsakymas į klausimą, kas yra žmogus - žmogus yra tas, kas turi žmogaus prigimtį.
Kiekvienas iš mūsų kažkada buvome embrionu. Vystomės kaip žmonės, lėtai tapdami tuo, kuo jau buvome nuo prasidėjimo. Kiekvienas vystymosi ir augimo laikotarpis tik vis labiau išryškina mūsų žmogiškąją tapatybę, patvirtina tai, kuo buvome nuo pradžios. Vystymosi stadijos nei nesumažina žmogaus vertės, nei padidina. Remiantis mokslinių tyrimų apžvalga bei atliktu tyrimu, galima teigti, jog beveik visi studentai yra įsitikinę, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo apvaisinimo.

Moters sprendimą nutraukti nepageidaujamą nėštumą dažnai lemia įvairūs veiksniai. Paplitusi nuomonė, jog moters apsisprendimas nutraukti nepageidaujamą nėštumą susijęs su socialiniais ekonominiais veiksniais tokiais kaip moters amžius, vaikų skaičius šeimoje, socialinė ir materialinė padėtis, kontracepcijos vartojimo ypatumais. Tačiau moksliniai tyrimai atlikti išsivysčiusiose pasaulio ir Europos šalyse patvirtina, jog tarp aborto ir patiriamo smurto šeimoje yra labai tamprus ryšys.
Moters sprendimą pasirinkti abortą dažnai lemia ne tiek išoriniai, kiek vidiniai veiksniai: iš anksto susiformuota neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu; nepageidaujamas nėštumas yra tam tikra krizė moteriai ir ji gali būti nepajėgi priimti sau palankių sprendimų ir lengviau pasiduoda artimųjų spaudimui. Šios mintys atsispindi moterų išsakomuose būgštavimuose:
| Dažniausi moterų būgštavimai krizinio nėštumo metu |
|---|
| „Bijau savo tėvų reakcijos!“ |
| „Man gėda būti vieniša motina.“ |
| „Nebemyliu draugo arba jis mane paliko.“ |
| „Tam visiškai netinkamas laikas!“ |
| „Nesu pasiruošusi būti mama.“ |
| „Tai dar ne kūdikis.“ |
| „Nesu verta būti mama.“ |
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Tačiau palengvėjimas būna tik pirminė, paviršutiniška ir laikina reakcija į abortą. Abortą patyrusios moterys 4k. dažniau daro pakartotinius abortus dėl patirtos emocinės traumos pirmojo aborto metu ir kt. Priešlaikinis gimdymas iki 32sav. kito nėštumo metu (1 abortas - 2k. Remiantis mokslinių tyrimų apžvalga bei atliktu tyrimu, galima teigti, jog abortai kenkia ir fizinei, ir psichinei moters sveikatai.
Šiandien itin aktualu ne tik suteikti moteriai informaciją apie aborto riziką jos sveikatai, bet ir užtikrinti informacijos patikimumą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į informacijos apie medikamentinį abortą kokybę. Straipsniuose vartojama netiksli, klaidinanti terminologija, nutylima, jog nuo medikamentinio aborto neatsiejamas masyvus ir ilgalaikis kraujavimas bei intensyvus skausmas.
Krizinio nėštumo centras (KNC) kurtas padėti moterims, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo krizę ir su ja susijusius sunkumus. Krizinio nėštumo metu moterys būtų norėjusios: psichologinės pagalbos, galimybės aptarti sprendimą su gydytojais, objektyvios informacijos apie abortą ir žmogaus gyvybės pradžią, aborto neskatinimo ir paskatinimo motinystei.
Situaciją galėjo pakeisti problemos sprendimo paieška, vaiko gimimui palanki žinia, autoritetingas patarimas ir gydytojų informacija apie abortą. Didelę įtaką apsisprendžiant turi stiprus emocinis ryšys, pasitikėjimas patariančiu žmogumi. Moteriai tokioje būklėje būtina pagalba, kurios trūkumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena iš aborto paplitimo priežasčių.
Lietuvoje, kitaip negu kitose Europos šalyse, nėra sistemingos pagalbos krizinį nėštumą išgyvenančiai ir aborto pasirinkimo klausimą svarstančiai moteriai. Todėl straipsnyje keliamas probleminis klausimas: ar moteris, siekianti aborto, gali tinkamai išreikšti savo norą. Reikia kurti bei plėtoti konsultacinę (socialinę, psichologinę, teisinę) pagalbą moterims nepageidaujamo nėštumo atveju siekiančioms jį nutraukti.

Abortas neretai traktuojamas kaip išskirtinai moteriai priklausanti pasirinkimo teisė, vis dėlto nėštumo nutraukimas glaudžiai susijęs su vaiko, jo tėvo ir motinos interesų sankirta. Lietuvoje labai trūksta tyrimų apie vaiko tėvo vaidmenį krizinio nėštumo metu. Atliktas tyrimas atskleidė, kad pagalba tokiais atvejais turėtų būti teikiama abiem pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvams. Be to, svarstytinas vaiko tėvo teisių bei atsakomybės įtvirtinimas valstybiniu lygmeniu.
Svarbu ir tai, kad LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (Nr. XI-499) apibrėžta, jog sutikimas intervencijai gali būti duotas tik asmens, tinkamai galinčio išreikšti savo valią, gavusio pakankamą ir aiškią informaciją ir atliktas laisva valia. Moters teisė į informacija įteisinta LR „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo“ įstatymu.
Tačiau nustatyta, kad akušeriais ginekologais prisistatantys ekspertai pateikė klaidingų, mokslinius tyrimus neatitinkančių teiginių, ypač kalbant apie medikamentinį abortą. Siekiant legalizuoti medikamentinį abortą (Lietuvoje jis legalizuotas 2023 m. sausio 1 d.) Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje buvo pradėta plataus masto propagandinė kampanija, kurios metu daugumoje straipsnių buvo pasisakoma už medikamentinio aborto legalizavimą.
Šios istorijos iliustruoja, kokią didelę reikšmę turi laiku suteikta psichologinė ir socialinė pagalba moterims, atsidūrusioms krizinio nėštumo situacijoje. Jos rodo, kad „Tu ne viena.“

tags: #pagalbos #poreikis #moterims #krizinio #nestumo #metu