Atsisveikinimas su iškiliaisiais: prisimenant muzikos, meno ir literatūros kūrėjus
Šioje publikacijoje kviečiame prisiminti iškeliavusius Anapilin, jų kūrybą ir gyvenimo kelią.
Menininkų ir kultūros veikėjų palikimas
2023-ieji metai buvo metai, kai netekome daugelio ryškių asmenybių, savo kūryba praturtinusių Lietuvos kultūrą ir meną. Tarp jų - muziejininkė Algimanta Raugienė, tapytojas Kostas Dereškevičius, rašytojas Grigorijus Kanovičius, violončelininkė Silvija Sondeckienė, rašytoja ir režisierė Kristina Gudonytė, redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė, žurnalistas ir scenaristas Kazimieras Pūras, fotomenininkas Algimantas Žižiūnas bei baritonas Gediminas Šmitas. Kiekvienas jų paliko neištrinamą pėdsaką savo srityje.
Muziejininkė Algimanta Raugienė (1941-2023) buvo Kriaunų muziejaus kūrėja ir puoselėtoja, istorikė, Lietuvoje žinoma kaip Kriaunų ragana. Ji aktyviai dalyvavo kultūriniuose ir visuomeniniuose renginiuose, domino netradicinę mediciną, bioenergetiką, magiją. Rinko etnografinę medžiagą, užrašinėjo tautosaką, paskelbė kraštotyrinių straipsnių ir išleido dvi knygas: „Kriaunose ieškokite kriauniečių“ ir „Į purpurinį dangų su šluotražiu“.
Dailininkas Kostas Dereškevičius (1937-2023) buvo ilgametis Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje drauge su tapytojais Algimantu Jonu Kuru, Arvydu Šalteniu ir Algimantu Švėgžda susibūrė į neformalią „Ketverto“ grupuotę. Jo kūryboje pynėsi ironija ir netgi kičas su nuoširdžiu susižavėjimu, ypatingai jį traukė banali sovietmečio žmogaus kasdienybė ir buitis. K.Dereškevičius tapė peizažus, o vėliau vis labiau krypo link abstrakčiosios dailės. Už savo kūrybą 2008 m. jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Rašytojas Grigorijus Kanovičius (1929-2023) į Lietuvos literatūrą sugrąžino Antrojo pasaulinio karo metais išnaikintą žydų bendruomenę ir taip simboliškai įamžino šių žmonių atminimą. G.Kanovičius gimė 1929 m. birželio 18 d. Jonavoje. Per gyvenimą parašė daugiau nei dešimt romanų, apimančių Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo XIX amžiaus iki mūsų dienų. Buvo Sąjūdžio tarybos narys, 1988-1993 m. ėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pareigas. Už savo kūrybą rašytojas pelnė daugybę Lietuvos ir Izraelio premijų, tarp jų - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius ir Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Garsi violončelininkė, profesorė Silvija Sondeckienė (1942-2023), velionio dirigento Sauliaus Sondeckio žmona, 1960 m. baigė Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą, vėliau - Maskvos P.Čaikovskio konservatoriją. Ji buvo Lietuvos kamerinio orkestro violončelių grupės koncertmeisterė, fortepijoninio trio narė, dėstė Lietuvos muzikos akademijoje. Rengė meistriškumo kursus užsienyje ir buvo tarptautinių violončelininkų konkursų žiuri narė.
Rašytoja ir režisierė Kristina Gudonytė (1949-2023) buvo labai spalvinga menininkė, daugelyje meno sričių atskleidusi vis kitą, nematytą savo asmenybės pusę. Ji yra režisavusi daugybę spektaklių vaikams, sukūrusi scenarijus filmams „Dvynukės“, „Dvynukės ir dvynukai“, taip pat buvo serialų „Moterys meluoja geriau“, „Neskubėk gyventi“ bei „Nemylimi“ scenarijų bendraautorė. K.Gudonytė buvo viena ryškiausių paaugliams rašiusių rašytojų. Jos romanas „Blogos mergaitės dienoraštis“ 2009 m. išrinktas Metų knyga paauglių literatūros kategorijoje, o 2012 m. romanas „Ida iš šešėlių sodo“ taip pat gavo šį apdovanojimą.
Redaktorė Nijolė Kvaraciejūtė (1940-2023) buvo aukštos kompetencijos, atsidavusi savo darbui redaktorė, ugdžiusi ne vieną rašytojų, kritikų ir vertėjų kartą. Nuo 1988 m. iki paskutinių dienų redagavo meno ir literatūros almanachą „Krantai“. Ji taip pat išvertė kūrinių iš rusų kalbos, išleido atsiminimų knygą ir suredagavo daug reikšmingų kultūrai knygų. 2022 m. Nijolė Kvaraciejūtė tapo literatūros redaktoriaus premijos „Auksinė lupa“ laureate.
Žurnalistas, scenaristas Kazimieras Pūras (1926-2023) per ilgą gyvenimą dirbo žurnalistu, redaktoriumi, vertėju, scenaristu. Nuo 1953 m. iki 1992 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos reporteris, redaktorius, scenaristas. Vadovavo televizijos informacijos bei meninių laidų redakcijoms, buvo kūrybinio susivienijimo „Lietuvos telefilmas“ scenarijų redkolegijos vyriausias redaktorius. Sukūrė originalių radijo ir televizijos žurnalistikos bei dramaturgijos darbų, išleido eilėraščių, apsakymų, apybraižų ir vertė grožinės literatūros bei mokslo populiarinimo knygų.
Fotomenininkas Algimantas Žižiūnas (1940-2023) buvo žinomas Lietuvoje ir pasaulyje kaip portretų meistras, poetinių fotografijų kūrėjas, fotoreporteris. Jo daugybė nuotraukų publikuotos meninės fotografijos albumuose ir periodinėje spaudoje. A.Žižiūnas gimė 1940 m. sausio 10 d. Kaune. 1956 m. lapkričio 2 d. dalyvavo antisovietinėje demonstracijoje Kaune, buvo suimtas ir kalintas. Per savo kūrybinį kelią surengė daugiau kaip 30 individualių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarp svarbiausių jo ciklų - „Veidai ir mintys“, „Lietuvos gamta“, „Žurnalistai, Akimirkos“.
Dainininkas Gediminas Šmitas (1927-2023) Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ilgus dešimtmečius dainavo pagrindines baritono partijas. Jo balsas skambėjo visų žanrų spektakliuose ir koncertuose. Per keturis dešimtmečius sukūrė devyniasdešimt šešis vaidmenis ir daugiau nei keturiasdešimt metų dirbo pedagoginį darbą. Jo dėka į Kauno muzikinį teatrą sugrįžo opera, o Kaune atgimė aukštoji muzikos mokykla. G.Šmitas pasireiškė kaip daugiaplanis atlikėjas, dainavęs operos, operetės ir miuziklų spektakliuose.
Kristinos Gudonytės filmai ir kūryba
Kristina Gudonytė (1949-2023) yra žinoma ne tik kaip rašytoja, bet ir kaip režisierė, sukūrusi daugybę vaikams skirtų spektaklių ir filmų. Vienas žymiausių jos darbų - tai 1994 m. sukurtas TV filmas vaikams „Dvynukės“ pagal Ericho Kastnerio romaną, kuriam ji taip pat parašė scenarijų. 1996 m. pasirodė jo tęsinys „Dvynukės ir dvynukai“. Šie filmai pasakoja istoriją apie vaikus, tėvus, džiaugsmus ir ašaras, tai gyvenimiškas pasakojimas apie šeimą ir skyrybas.
Filme „Dvynukės“ pagrindinius vaidmenis atliko Julija ir Beata Monkevič, jų tėtį vaidino aktorius Gerardas Žalėnas, o mamą - Neringa Bulotaitė. Režisierė Kristina Gudonytė pati rašė scenarijus savo filmams, teigdama, kad kurdama jaučiasi laiminga ir gali žaisti, nesvarbu, ar tai būtų scenarijai, pjesės, tapyba, scenografijos eskizai ar choreografijos užuomazgos.
Kristina Gudonytė buvo visų pirma teatro ir knygos žmogus, viena ryškiausių paaugliams kūrusių rašytojų. Jos pirmoji knyga „Gėlių dvaras“ pasirodė 2002-aisiais ir tais pačiais metais buvo išleistas Brailio raštu. Vėliau ji parašė dar kelis, didelio populiarumo sulaukusius ir kritikų įvertintus romanus, tokius kaip „Blogos mergaitės dienoraštis“, „Su meile Arina“, „Ida iš šešėlių sodo“, „Jie grįžta per pilnatį“, „Drugeliai virš bedugnės“.
Jos kūryba buvo ne kartą įvertinta - 2009 m. romanas „Blogos mergaitės dienoraštis“ ir 2012 m. romanas „Ida iš šešėlių sodo“ išrinkti Metų knyga paauglių literatūros kategorijoje. 2015 m. rašytoja pelnė LR švietimo ir mokslo ministerijos vaikų literatūros premiją už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
